Kodėl Pjongčangas 4 kartus pigesnis už Sočį

FOTOGALERIJA Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės (32 nuotr.)

Palyginti, pastarosios žiemos olimpinės žaidynės Sočyje 2014 m. turėjo kainuoti 12 mlrd. USD – už juos Maskva žadėjo surengti „ekstravagantiškiausias Olimpines žaidynes istorijoje“. Per trejus metus biudžetas išsipūtė iki 33 mlrd. USD ir nesustojo. Renginiui pasibaigus, manoma, išlaidų eilutėje nugulė 51 mlrd. USD skaičius. Kai kuriais skaičiavimais, galutinės išlaidos pasiekė 55 mlrd. USD.

Bet kuriuo atveju tai buvo brangiausios kada nors surengtos olimpinės žaidynės – jos aplenkė iki tol brangiausią Pekino vasaros olimpiadą, kainavusią 44 mlrd. USD ir lenkusią artimiausius konkurentus keliomis galvomis.

Pjongčangas nekėlė sau tokių ambicingų tikslų, kaip kuo malonesnėje šviesoje parodyti save pasauliui ketinęs Kremlius. Tačiau ir be ambicijos kai kurie organizatorių priimti sprendimai leido suvaldyti žaidynių kaštus. Na, „suvaldyti“, kalbant olimpinėmis kategorijomis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="560c8464-80d7-4882-abd1-62a138514d34" prefix="jgf" format="interactive" title="Laisvalaikis: išlaidos olimpinėms žaidynėms"]

Finansavimas – iš šalies biudžeto

Olimpinės žaidynės, kaip įprasta, miestus vilioja žadėdamos turizmo srautus per ir po žaidynių, išaugusią sporto renginių gausą ir su tuo susijusias papildomas pajamas. Tačiau, jei skaičiuoti žaidynių kaštus yra sudėtinga, jų naudą – dar sunkiau. Miestų įsiskolinimai, kita vertus, biudžetuose lieka įrašyti dešimtmečiams.

Iki pastarojo meto megažaidynių viena didžiausių finansinių olimpinių katastrofų buvo laikytos Monrealio vasaros olimpinės žaidynės, po kurių Kvebeko gyventojai liko su 1,5 mlrd. USD skola, kurią galų gale išmokėjo 2006 m. Žaidynės vyko 1976-aisiais. Po jų olimpiadą rengti pasisiūlė vienintelis Los Andželas.

2014 m. Sočio žiemos olimpiados finansai vertinami dar sunkiau – nėra aišku, nei kas, nei kaip padengs po šio renginio likusias sąskaitas. Valdžios atstovai tikina, kad investicijos atsiperka miestui tapus visus metus lankomu kurortu, 2017 m. sulaukusiu apie 6,5 mln. turistų – tiek pat, kaip ir 2016 m.

Galbūt ne veltui 2015 m. miestiečiams susirūpinus finansinėmis olimpinių žaidynių rengimo pasekmėmis, iš konkurso organizuoti 2022 m. žiemos olimpiadą pasitraukė Bostonas, Stokholmas, Oslas ir Krokuva. Grumtis liko Pekinas ir Almata.

Martinas Walshas, Bostono meras, žaidynių organizavimą pavadino „miesto ateities įkeitimu“.

Kokį sprendimą pasirinko Pjongčangas? Gangwono provincijos, kurioje yra šis miestas, atstovas Lee Ki-Chanas dar 2014-aisiais pagrasino atsisakysiąs teisės organizuoti žaidynes, jei centrinė valdžia nepadengs 75% arba daugiau žaidynėms skirtų išlaidų.

Infrastruktūra – pastatoma ir apleidžiama

Įprasta, kad didžioji dalis olimpinėms žaidynėms skirtų lėšų tenka infrastruktūrai. Ne tik naujiems stadionams, bet ir mažesniems kurortams, kurie įprastai nebūna pasiruošę olimpiniam lankytojų antplūdžiui.

Tačiau Pietų Korėja nepasidavė vilionėms po žaidynių tapti tarptautiniu žiemos sporto centru ir turistų traukos objektu. Žaidynėms čia nepulta statyti grandiozinių stadionų ir sporto centrų, kurie vėliau taps veikiau išlaidų, ne pajamų šaltiniu. Geriausias to pavyzdys – Pjongčango stadionas. Jis kainavo 109 mln. USD ir net neturi stogo, tad atidarymo ceremonijos svečiams teko glaustis po antklodėmis, kurias organizatoriai dalijo prie įėjimo. Kuo pigiau stadionas statytas ne veltui – po olimpinių žaidynių jis bus nugriautas, jis pagal paskirtį bus panaudotas vos 4 kartus.

Tuo tarpu Sočyje, greta visų olimpinėms žaidynėms reikalingų infrastruktūros objektų, iškilo ir „Formulės 1“ lenktynių trasa, į kurią Vladimiras Putinas sugebėjo prisivilioti giminingą sielą – „Formulės 1“ vadovą Bernie Ecclestoną. Dabar čia organizuojamas šio ženklo Rusijos „Grand Prix“ etapas.

Korupcija

Dar 2013 m. Borisas Nemcovas ir Leonidas Martyniukas pareiškė, kad Kremliui artimi Rusijos oligarchai tarpusavyje pasidalino nuo pusės iki kone dviejų trečdalių Sočio olimpinių žaidynių kaštų – nuo 25 iki 30 mlrd. USD. Tai, anot jų, lėmė stulbinančiai išaugusią sąskaitą už olimpines žaidynes.

Vladimiras Putinas griežtai neigia, kad didelio masto korupcija suvaidino vaidmenį išpučiant Sočio žaidynių kainą. Oficialiai paaiškinama, kad kainą lėmė investicijos į sudėtingus infrastruktūros objektus, tokius kaip paplūdimio ir slidinėjimo kurorto sujungimas geležinkelio linija ir keliu.

Pietų Korėjai, savo ruožtu, korupcija nėra svetima. Praėjusių metų pradžioje Park Geun-hye, Pietų Korėjos prezidentė, buvo nušalinta dėl korupcinių ryšių su Pietų Korėjos technologijų milžine „Samsung“. Jay Y. Lee, pastarosios vadovas, taip pat pateko į teisėsaugos akiratį, buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už pinigų grobstymą ir kyšininkavimą. Bausmę apeliacinis teismas vėliau sušvelnino.

Tačiau tokia apsivalymo procedūra padėjo pietų korėjiečiams lengviau atsikvėpti dėl organizuojamų olimpinių žaidynių – pasitikėjimas, kad organizatoriai žaidynes rengia skaidriai, tarp šalies gyventojų smarkiai išaugo būtent po p. Park atstatydinimo.

Rašyti komentarą