Kodėl Pjongčangas 4 kartus pigesnis už Sočį

Publikuota: 2018-02-25

Pietų Korėja Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms išleido 12,9 mlrd. USD. Tai yra gerokai daugiau nei planuoti 7 mlrd. USD, tačiau, pastarojo meto olimpinių žaidynių standartais, suma nedidelė.

Palyginti, pastarosios žiemos olimpinės žaidynės Sočyje 2014 m. turėjo kainuoti 12 mlrd. USD – už juos Maskva žadėjo surengti „ekstravagantiškiausias Olimpines žaidynes istorijoje“. Per trejus metus biudžetas išsipūtė iki 33 mlrd. USD ir nesustojo. Renginiui pasibaigus, manoma, išlaidų eilutėje nugulė 51 mlrd. USD skaičius. Kai kuriais skaičiavimais, galutinės išlaidos pasiekė 55 mlrd. USD.

Bet kuriuo atveju tai buvo brangiausios kada nors surengtos olimpinės žaidynės – jos aplenkė iki tol brangiausią Pekino vasaros olimpiadą, kainavusią 44 mlrd. USD ir lenkusią artimiausius konkurentus keliomis galvomis.

Pjongčangas nekėlė sau tokių ambicingų tikslų, kaip kuo malonesnėje šviesoje parodyti save pasauliui ketinęs Kremlius. Tačiau ir be ambicijos kai kurie organizatorių priimti sprendimai leido suvaldyti žaidynių kaštus. Na, „suvaldyti“, kalbant olimpinėmis kategorijomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tęsinys po grafiku

[infogram id="560c8464-80d7-4882-abd1-62a138514d34" prefix="jgf" format="interactive" title="Laisvalaikis: išlaidos olimpinėms žaidynėms"]

Finansavimas – iš šalies biudžeto

Olimpinės žaidynės, kaip įprasta, miestus vilioja žadėdamos turizmo srautus per ir po žaidynių, išaugusią sporto renginių gausą ir su tuo susijusias papildomas pajamas. Tačiau, jei skaičiuoti žaidynių kaštus yra sudėtinga, jų naudą – dar sunkiau. Miestų įsiskolinimai, kita vertus, biudžetuose lieka įrašyti dešimtmečiams.

Iki pastarojo meto megažaidynių viena didžiausių finansinių olimpinių katastrofų buvo laikytos Monrealio vasaros olimpinės žaidynės, po kurių Kvebeko gyventojai liko su 1,5 mlrd. USD skola, kurią galų gale išmokėjo 2006 m. Žaidynės vyko 1976-aisiais. Po jų olimpiadą rengti pasisiūlė vienintelis Los Andželas.

2014 m. Sočio žiemos olimpiados finansai vertinami dar sunkiau – nėra aišku, nei kas, nei kaip padengs po šio renginio likusias sąskaitas. Valdžios atstovai tikina, kad investicijos atsiperka miestui tapus visus metus lankomu kurortu, 2017 m. sulaukusiu apie 6,5 mln. turistų – tiek pat, kaip ir 2016 m.

Galbūt ne veltui 2015 m. miestiečiams susirūpinus finansinėmis olimpinių žaidynių rengimo pasekmėmis, iš konkurso organizuoti 2022 m. žiemos olimpiadą pasitraukė Bostonas, Stokholmas, Oslas ir Krokuva. Grumtis liko Pekinas ir Almata.

Martinas Walshas, Bostono meras, žaidynių organizavimą pavadino „miesto ateities įkeitimu“.

Kokį sprendimą pasirinko Pjongčangas? Gangwono provincijos, kurioje yra šis miestas, atstovas Lee Ki-Chanas dar 2014-aisiais pagrasino atsisakysiąs teisės organizuoti žaidynes, jei centrinė valdžia nepadengs 75% arba daugiau žaidynėms skirtų išlaidų.

Infrastruktūra – pastatoma ir apleidžiama

Įprasta, kad didžioji dalis olimpinėms žaidynėms skirtų lėšų tenka infrastruktūrai. Ne tik naujiems stadionams, bet ir mažesniems kurortams, kurie įprastai nebūna pasiruošę olimpiniam lankytojų antplūdžiui.

Tačiau Pietų Korėja nepasidavė vilionėms po žaidynių tapti tarptautiniu žiemos sporto centru ir turistų traukos objektu. Žaidynėms čia nepulta statyti grandiozinių stadionų ir sporto centrų, kurie vėliau taps veikiau išlaidų, ne pajamų šaltiniu. Geriausias to pavyzdys – Pjongčango stadionas. Jis kainavo 109 mln. USD ir net neturi stogo, tad atidarymo ceremonijos svečiams teko glaustis po antklodėmis, kurias organizatoriai dalijo prie įėjimo. Kuo pigiau stadionas statytas ne veltui – po olimpinių žaidynių jis bus nugriautas, jis pagal paskirtį bus panaudotas vos 4 kartus.

Tuo tarpu Sočyje, greta visų olimpinėms žaidynėms reikalingų infrastruktūros objektų, iškilo ir „Formulės 1“ lenktynių trasa, į kurią Vladimiras Putinas sugebėjo prisivilioti giminingą sielą – „Formulės 1“ vadovą Bernie Ecclestoną. Dabar čia organizuojamas šio ženklo Rusijos „Grand Prix“ etapas.

Korupcija

Dar 2013 m. Borisas Nemcovas ir Leonidas Martyniukas pareiškė, kad Kremliui artimi Rusijos oligarchai tarpusavyje pasidalino nuo pusės iki kone dviejų trečdalių Sočio olimpinių žaidynių kaštų – nuo 25 iki 30 mlrd. USD. Tai, anot jų, lėmė stulbinančiai išaugusią sąskaitą už olimpines žaidynes.

Vladimiras Putinas griežtai neigia, kad didelio masto korupcija suvaidino vaidmenį išpučiant Sočio žaidynių kainą. Oficialiai paaiškinama, kad kainą lėmė investicijos į sudėtingus infrastruktūros objektus, tokius kaip paplūdimio ir slidinėjimo kurorto sujungimas geležinkelio linija ir keliu.

Pietų Korėjai, savo ruožtu, korupcija nėra svetima. Praėjusių metų pradžioje Park Geun-hye, Pietų Korėjos prezidentė, buvo nušalinta dėl korupcinių ryšių su Pietų Korėjos technologijų milžine „Samsung“. Jay Y. Lee, pastarosios vadovas, taip pat pateko į teisėsaugos akiratį, buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už pinigų grobstymą ir kyšininkavimą. Bausmę apeliacinis teismas vėliau sušvelnino.

Tačiau tokia apsivalymo procedūra padėjo pietų korėjiečiams lengviau atsikvėpti dėl organizuojamų olimpinių žaidynių – pasitikėjimas, kad organizatoriai žaidynes rengia skaidriai, tarp šalies gyventojų smarkiai išaugo būtent po p. Park atstatydinimo.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Kinijoje gimė mažiausiai kūdikių per 6 dešimtmečius 9

Nepaisant Kinijos vyriausybės pastangų skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų, 2021 m. gimstamumas mažėjo –...

Verslo aplinka
2022.01.17
„Itin nusivylęs“ N. Džokovičius išvyko iš Australijos 36

Teniso žvaigždė Novakas Džokovičius sekmadienį išvyko iš Australijos, pralaimėjęs sensacingą teisinę kovą dėl...

Laisvalaikis
2022.01.16
Susiviliojote prekiauti „Filmai.in“ taškais? Nenustebkite, kad sąskaita bus užšaldyta 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) perspėja, kad asmenims, užsiimantiems neteisėta autorių teises...

Rinkodara
2022.01.16
Mirė garsus italų dizaineris N. Cerruti

Sulaukęs 91 m., mirė Nino Cerruti, vienas ryškiausių italų dizainerių ir mados verslininkų.

Laisvalaikis
2022.01.16
Vienų turtingiausių pasaulio žmonių istorija. Meno ar skausmo ambasadoriai? Premium

1968 m. vasarą iš Aleksandrijos uosto, įsikūrusio prie Viduržemio jūros krantų, į Niujorką išplaukė...

Verslo klasė
2022.01.16
Tenisininkas N. Džokovičius pralaimėjo kovą teisme 22

Teniso žvaigždė Novakas Džokovičius sekmadienį pralaimėjo kovą siekdamas išvengti deportacijos iš...

Laisvalaikis
2022.01.16
Prabangi vila įkainota didžiausia suma JAV istorijoje – 295 mln. USD 4

Kalifornijos valstijoje, Los Andželo „Bel Air“ rajone, parduodamas aukščiausios prabangos klasės namas „The...

Statyba ir NT
2022.01.16
E.Parulskis: Ponas avarija Premium 1

Šiek tiek krūptelėjau, kai tiesiai į ausį kažkas suriko: „Sveika, drauge!“ Atsisukau ir pamačiau, kad...

Verslo klasė
2022.01.15
VŽ knygų lentynoje: kaip sukurti verslo imperiją Premium

Leidykla „Helios“ išleido Roberto Igerio, ilgamečio „Walt Disney Company“ direktoriaus, „Time“ žurnalo Metų...

Laisvalaikis
2022.01.15
FT metų žmogus E. Muskas: konkurentai ir mane, ir „Teslą“ vadino kvailiais bei apgavikais Premium 7

Elonas Muskas sako norintis būti atlaidus kritikams. Vis dėlto ne vienus metus kovojus su abejojančiųjų...

Inovacijos
2022.01.15
J. Meko 100-mečio renginių kalendorius – internete

Minint Jono Meko (1922–2019), vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų, poeto, kino kritiko,...

Laisvalaikis
2022.01.15
Tenisininkas N. Džokovičius vėl sulaikytas Australijoje 2

Australija šeštadienį vėl sulaikė teniso žvaigždę Novaką Džokovičių, pareiškė, kad jis kelia pavojų viešajai...

Laisvalaikis
2022.01.15
Australija N. Džokovičiaus vizą panaikino antrą kartą, šis sprendimą planuoja skųsti

Australijos vyriausybė penktadienį antrąkart panaikino Novakui Džokovičiui, teniso superžvaigždei, išduotą...

Laisvalaikis
2022.01.14
„Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ – aistros ir atsakomybės istorija Premium 26

Nuo sausio 13 d. Vilniuje pradedamas rodyti režisieriaus Sergejaus Loznicos dokumentinis filmas „Mr.

Laisvalaikis
2022.01.13
Įteiktos 2021-ųjų Laisvės premijos

Sausio 13-ąją Seime minint Laisvės gynėjų dieną, 2021-ųjų Laisvės premija įteikta „Lietuvos katalikų...

Laisvalaikis
2022.01.13
Vietoje skandalingo plakato Šiauliuose – skiepijimo skatinimo kampanija už 30.000 Eur 14

Užvakar bendrovės „Owexx“ reklaminiame stende Šiauliuose patalpintas asociacijos „Petys už laisvę“ plakatas...

Rinkodara
2022.01.13
Sausio 13-ajai atminti: kaip mes griovėme blogio imperiją

1991 m. sausio pradžioje padėtis Lietuvoje buvo pasiekusi aukščiausią įtampos tašką: Vyriausybė išgyveno...

Laisvalaikis
2022.01.13
Amžinojo miesto amžinų statinių paslaptis – betonas Premium

Apie kokybiškus statinius sakoma: pastatyta amžiams. Tokie – ir du tūkstantmečius skaičiuojantys Koliziejus...

Laisvalaikis
2022.01.12
„BC Vilkai“ – „Sorbum“ rankose, G. Žiemelio atstovai teikė pasiūlymą įsigyti Premium 1

Su verslininku Gediminu Žiemeliu siejami verslai yra pateikę registracijai ne vieną prekės ženklą...

Rinkodara
2022.01.12
Valdovų rūmų muziejuje – paskutinė Gegužės 3-osios konstitucijos savaitė

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai rengia atsisveikinimo savaitę su...

Laisvalaikis
2022.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku