Kodėl Pjongčangas 4 kartus pigesnis už Sočį

Publikuota: 2018-02-25

Pietų Korėja Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms išleido 12,9 mlrd. USD. Tai yra gerokai daugiau nei planuoti 7 mlrd. USD, tačiau, pastarojo meto olimpinių žaidynių standartais, suma nedidelė.

Palyginti, pastarosios žiemos olimpinės žaidynės Sočyje 2014 m. turėjo kainuoti 12 mlrd. USD – už juos Maskva žadėjo surengti „ekstravagantiškiausias Olimpines žaidynes istorijoje“. Per trejus metus biudžetas išsipūtė iki 33 mlrd. USD ir nesustojo. Renginiui pasibaigus, manoma, išlaidų eilutėje nugulė 51 mlrd. USD skaičius. Kai kuriais skaičiavimais, galutinės išlaidos pasiekė 55 mlrd. USD.

Bet kuriuo atveju tai buvo brangiausios kada nors surengtos olimpinės žaidynės – jos aplenkė iki tol brangiausią Pekino vasaros olimpiadą, kainavusią 44 mlrd. USD ir lenkusią artimiausius konkurentus keliomis galvomis.

Pjongčangas nekėlė sau tokių ambicingų tikslų, kaip kuo malonesnėje šviesoje parodyti save pasauliui ketinęs Kremlius. Tačiau ir be ambicijos kai kurie organizatorių priimti sprendimai leido suvaldyti žaidynių kaštus. Na, „suvaldyti“, kalbant olimpinėmis kategorijomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tęsinys po grafiku

[infogram id="560c8464-80d7-4882-abd1-62a138514d34" prefix="jgf" format="interactive" title="Laisvalaikis: išlaidos olimpinėms žaidynėms"]

Finansavimas – iš šalies biudžeto

Olimpinės žaidynės, kaip įprasta, miestus vilioja žadėdamos turizmo srautus per ir po žaidynių, išaugusią sporto renginių gausą ir su tuo susijusias papildomas pajamas. Tačiau, jei skaičiuoti žaidynių kaštus yra sudėtinga, jų naudą – dar sunkiau. Miestų įsiskolinimai, kita vertus, biudžetuose lieka įrašyti dešimtmečiams.

Iki pastarojo meto megažaidynių viena didžiausių finansinių olimpinių katastrofų buvo laikytos Monrealio vasaros olimpinės žaidynės, po kurių Kvebeko gyventojai liko su 1,5 mlrd. USD skola, kurią galų gale išmokėjo 2006 m. Žaidynės vyko 1976-aisiais. Po jų olimpiadą rengti pasisiūlė vienintelis Los Andželas.

2014 m. Sočio žiemos olimpiados finansai vertinami dar sunkiau – nėra aišku, nei kas, nei kaip padengs po šio renginio likusias sąskaitas. Valdžios atstovai tikina, kad investicijos atsiperka miestui tapus visus metus lankomu kurortu, 2017 m. sulaukusiu apie 6,5 mln. turistų – tiek pat, kaip ir 2016 m.

Galbūt ne veltui 2015 m. miestiečiams susirūpinus finansinėmis olimpinių žaidynių rengimo pasekmėmis, iš konkurso organizuoti 2022 m. žiemos olimpiadą pasitraukė Bostonas, Stokholmas, Oslas ir Krokuva. Grumtis liko Pekinas ir Almata.

Martinas Walshas, Bostono meras, žaidynių organizavimą pavadino „miesto ateities įkeitimu“.

Kokį sprendimą pasirinko Pjongčangas? Gangwono provincijos, kurioje yra šis miestas, atstovas Lee Ki-Chanas dar 2014-aisiais pagrasino atsisakysiąs teisės organizuoti žaidynes, jei centrinė valdžia nepadengs 75% arba daugiau žaidynėms skirtų išlaidų.

Infrastruktūra – pastatoma ir apleidžiama

Įprasta, kad didžioji dalis olimpinėms žaidynėms skirtų lėšų tenka infrastruktūrai. Ne tik naujiems stadionams, bet ir mažesniems kurortams, kurie įprastai nebūna pasiruošę olimpiniam lankytojų antplūdžiui.

Tačiau Pietų Korėja nepasidavė vilionėms po žaidynių tapti tarptautiniu žiemos sporto centru ir turistų traukos objektu. Žaidynėms čia nepulta statyti grandiozinių stadionų ir sporto centrų, kurie vėliau taps veikiau išlaidų, ne pajamų šaltiniu. Geriausias to pavyzdys – Pjongčango stadionas. Jis kainavo 109 mln. USD ir net neturi stogo, tad atidarymo ceremonijos svečiams teko glaustis po antklodėmis, kurias organizatoriai dalijo prie įėjimo. Kuo pigiau stadionas statytas ne veltui – po olimpinių žaidynių jis bus nugriautas, jis pagal paskirtį bus panaudotas vos 4 kartus.

Tuo tarpu Sočyje, greta visų olimpinėms žaidynėms reikalingų infrastruktūros objektų, iškilo ir „Formulės 1“ lenktynių trasa, į kurią Vladimiras Putinas sugebėjo prisivilioti giminingą sielą – „Formulės 1“ vadovą Bernie Ecclestoną. Dabar čia organizuojamas šio ženklo Rusijos „Grand Prix“ etapas.

Korupcija

Dar 2013 m. Borisas Nemcovas ir Leonidas Martyniukas pareiškė, kad Kremliui artimi Rusijos oligarchai tarpusavyje pasidalino nuo pusės iki kone dviejų trečdalių Sočio olimpinių žaidynių kaštų – nuo 25 iki 30 mlrd. USD. Tai, anot jų, lėmė stulbinančiai išaugusią sąskaitą už olimpines žaidynes.

Vladimiras Putinas griežtai neigia, kad didelio masto korupcija suvaidino vaidmenį išpučiant Sočio žaidynių kainą. Oficialiai paaiškinama, kad kainą lėmė investicijos į sudėtingus infrastruktūros objektus, tokius kaip paplūdimio ir slidinėjimo kurorto sujungimas geležinkelio linija ir keliu.

Pietų Korėjai, savo ruožtu, korupcija nėra svetima. Praėjusių metų pradžioje Park Geun-hye, Pietų Korėjos prezidentė, buvo nušalinta dėl korupcinių ryšių su Pietų Korėjos technologijų milžine „Samsung“. Jay Y. Lee, pastarosios vadovas, taip pat pateko į teisėsaugos akiratį, buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už pinigų grobstymą ir kyšininkavimą. Bausmę apeliacinis teismas vėliau sušvelnino.

Tačiau tokia apsivalymo procedūra padėjo pietų korėjiečiams lengviau atsikvėpti dėl organizuojamų olimpinių žaidynių – pasitikėjimas, kad organizatoriai žaidynes rengia skaidriai, tarp šalies gyventojų smarkiai išaugo būtent po p. Park atstatydinimo.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Baltarusių opozicija: nuo režimo bėgantieji į Lietuvą gali patekti tik nelegaliai 1

Nuo Aliaksandro Lukašenkos, neteisėto Baltarusijos vadovo, režimo bėgantys baltarusiai į Lietuvą gali patekti...

Kaip atostogauti, kad norėtųsi grįžti į darbą? Verslo tribūna

Atostogos – vienas labiausiai laukiamų mūsų metų įvykių. Į jį sudedame daug lūkesčių ir planų pailsėti,...

Vadyba
07:15
Rekordas – trumpiausia diena Žemėje

Tie, kurie vis pasiguodžia, kaip greitai prabėga diena, turi tam pagrindo: šių metų birželio 29 d. Žemė...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie čiuoš D. Peskovo žmonos projekte Sočyje 5

Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2022.08.08
Kinija ir Taivanas: 70 nesantaikos metų Premium 3

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną praėjusią savaitę įplieskė naują įtampos tarp...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prof. V. Sinkevičius: 1992-aisiais Konstituciją pagimdė žirklės, klijai ir... apsauginio mesta moneta Premium

Šiemet minimi dviejų Lietuvos Konstitucijų jubiliejai – 1922-ųjų ir dabartinės, priimtosios lygiai prieš tris...

Verslo aplinka
2022.08.08
Popandeminė Venecijos bienalė: mažiau ekranų, daugiau šviesos Premium

Artėja ruduo, geras laikas skristi į Veneciją, kur iki lapkričio 23 d. veikia 59-oji Venecijos šiuolaikinio...

Laisvalaikis
2022.08.07
Komercinio šnipinėjimo aukso amžius Premium

Skaitmenizacija ir programišių išpuoliai prisideda prie to, kad vis daugiau pasaulio verslų konkurentų...

Inovacijos
2022.08.06
Tyrimas: pandemijos metu Lietuvoje galimybę dirbti iš namų turėjo mažiau vyresnio amžiaus žmonių nei vidutiniškai Europoje Premium

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE) rodo, kad per pandemiją Lietuvoje...

Vadyba
2022.08.06
K. Kuizinas: ŠMC – tik pusė mūsų ateities Premium

„Kai manęs kas nors klausia apie Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ateitį, aš sakau, kad jis yra tik pusė mūsų...

Laisvalaikis
2022.08.05
Ilgamečiai vadovai – kodėl jie labiau naudingi nei žalingi Premium 3

Pasigirstant diskusijoms, kiek dažna turi būti rotacija tarp vadovų, ekspertai, kalbėdami apie ilgamečius...

Vadyba
2022.08.04
Pokalbis su klimatologu: ar tikrai Lietuvoje netrukus ims augti ananasai? Premium 1

Klimatas akivaizdžiai šiltėja, todėl nebetoli tas laikas, kai Lietuvoje bus pagerintas absoliutus karščio...

Verslo aplinka
2022.08.04
Į universitetą – tik dėl diplomo? Tuomet ši studijų programa jus nuvils Verslo tribūna

Kibernetinio saugumo specialistai filmuose dažnai vaizduojami kaip užsisklendę, visą dieną į ekraną...

Fantazija dykumoje: vieno pastato miestas Premium 2

Saudo Arabija pristatė urbanistinę fantaziją „Linija“ („The Line“) – miesto dykumoje projektą. Tačiau kalba...

Laisvalaikis
2022.08.03
Mokslininkai ragina tirti klimato kaitos „baigiamosios fazės“ scenarijaus padarinius

Pasaulis privalo pasiruošti klimato kaitos „baigiamajai fazei“, kad geriau suprastų potencialiai katastrofinį...

Laisvalaikis
2022.08.02
Nauja technologija leis ištirti mūsų galaktikos istoriją

Mokslininkai patobulino vieną galingiausių Žemės teleskopų, įdiegdami naują technologiją, kuri, tikimasi,...

Laisvalaikis
2022.08.02
K. Kuizinas: 7,5 mln. Eur projektas Sapiegų rūmuose – kvapą gniaužiantis iššūkis Premium 1

„Verslo žinių“ podkasto svečias menotyrininkas Kęstutis Kuizinas, Šiuolaikinio meno centro direktorius, sako,...

Laisvalaikis
2022.08.02
Mirė poetas, dramaturgas, literatūros kritikas L. Jakimavičius

Pirmadienį mirė poetas, šių metų „Poezijos pavasario“ laureatas, dramaturgas ir literatūros kritikas...

Laisvalaikis
2022.08.02
Filosofas prof. V. Ališauskas: matematikos egzaminas yra fikcija Premium

Vytautas Ališauskas, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, sako, kad abiturientams privalomas...

Laisvalaikis
2022.08.01
VŽ klausomiausi podkastai liepą: pokalbiuose – istorikai, verslininkai, politikai

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Rinkodara
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku