Leidybos verslas kalba ir apie kilimą, ir apie bankrotus

Publikuota: 2018-02-23

„Litexpo“ parodų centre šį savaitgalį vykstanti Vilniaus knygų mugė, žvelgiant iš šalies, atrodo kaip keturias dienas trunkanti didžiulė šventė. Tačiau jos užkulisiuose yra visokių nuotaikų: leidėjai kalba ir apie sustingusią rinką, ir apie platinimo sunkumus, ir apie bankrotus.

Lietuvos leidėjų asociacijos 2016-ųjų duomenimis, šalyje yra daugiau nei 500 leidėjų, 2016 m. išleidusių beveik 3.300 pavadinimų knygų, bendras jų tiražas siekė 4,6 mln. egzempliorių. Tačiau iš pirmo žvilgsnio įspūdingas skaičius išties toks nėra – skaičiuojama, kad 10 ir daugiau knygų per metus išleidžia vos 12% leidėjų (63). Daugiau nei pusė (263) 2016-aisiais išleido tik po vieną knygą.

Daugiau nei trečdalį visų naujų knygų pavadinimų, apie 37%, išleidžia 10 leidyklų. Didžiausia jų yra „Alma litteros“ grupei priklausančios įmonės – „Alma littera“ ir vadovėlių bei mokomosios literatūros leidykla „Šviesa“, 2016 m. jos išleido per 600 kūrinių 1,2 mln. egzempliorių tiražu. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos duomenimis, didžiausios Lietuvos leidyklos pagal išleistų naujų pavadinimų skaičių 2016 m. rikiuojasi taip: „Alma littera“ – 392, „Šviesa“ – 227, „Obuolys“ – 101, „Tyto alba“ – 94, „Svajonių knygos“ – 86, „Baltos lankos“ – 79, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – 67, „Nieko rimto“ – 59, „Vaga“ – 56, „Naujas lankas“ – 47.

Tęsinys – po grafiku.

[infogram id=“32e1fdd8-bb7a-477f-9c82-7937afdd3eaa“ prefix=“0jy“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: Knygų ir brošiūrų leidėjų skaičius Lietuvoje“]

Nei kyla, nei leidžiasi

LLA duomenys rodo, kad pastaruosius kelerius metus knygų leidyba nesmarkiai kyla, nors iki prieškrizinio laikotarpio, kai rinkoje buvo nusistovėjęs 8 mln. egz. tiražas per metus, jai toli, kaip iki Mėnulio. Pvz., 2015 m. išleista 4,3 mln., 2016 m. – 4,6 mln. bendro tiražo. 2017-ųjų statistikos leidėjai dar neturi, taigi burti iš kavos tirščių, kad leidyba kyla, būtų per drąsu.

Kita vertus, Saulius Žukas, UAB „Baltų lankų leidyba“ vadovas, sako, kad apskritai padėtis yra pozityvi: skaitytojai ir domisi, ir knygas perka, ir knygų visokių pasirodo: „Nesu viską iš eilės skaitantis, bet man atrodo, kad kelerius metus paviršiuje plaukusio erotinio romano laikas nuėjo ir mūsų skaitytojai seka pasaulines rimtos solidžios literatūros naujienas ir pradeda tokios reikalauti.“

Tačiau ne viskas skrieja lengvais sparnais. Antai pernai įvykęs solidžios leidyklos „Versus aureus“ bankrotas, pasak leidėjų, signalizuoja, kad privačioms leidykloms, leidžiančioms rimtą literatūrą, rinkoje išsilaikyti sunku.

„Išties, akademinės leidybos rėmimo mastas nedidelis, o gaudamas trečdalį biudžeto rentabilus nebūsi. Prisimenant senesnius laikus, – kad ir ką išleistum, parduosi 1.000–1.200 egzempliorių, o dabar – 300“, – kalba p. Žukas.

Tęsinys – po grafiku.

[infogram id=“ed0b9bae-220e-4ae3-b7e8-51b6f69b910f“ prefix=“SCl“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: Knygų metinis tiražas“]

Stabiliausia knygų leidybos sritis – vaikų literatūra. LLA tyrimo duomenimis, vidutinis vaikiškų knygų tiražas visuomet buvo gerokai didesnis už bendrą tiražo vidurkį. 2008–2016 m., kai jis sumažėjo 16%, knygų vaikams išaugo net 11%, o pavadinimų skaičius – 5%. Grožinės vaikų literatūros metinis tiražas per šį laikotarpį sumažėjo tik 3% (bendras – 21%).

Vis tik šviesos yra. Jos prideda ne tik pozityviai nusiteikę mūsų leidėjai, bet ir Tarptautinės leidėjų asociacijos (IPA, International Publishers Association) duomenys, rodantys, kad Vakarų šalių, į kurias lygiuojamės, leidybos rinka auga. Antai italai tik ką paskelbė, kad jų leidybos rinka 2017 m., palyginti su 2016-aisiais, ūgtelėjo 5,8%, t. y 1,4 mlrd. Eur, o garsinių ir e. knygų rinka pasistiebė 3,2%, 64 mln. Eur. Be abejo, iki gilias skaitymo tradicijas turinčių italų mums toli, bet tai džiugina.

Lietuviškas proveržis

Kalbant apie mūsų knygų leidybos rinką, ir joje yra proveržių: tik aklas nepastebėtų, kad jau kelerius metus pirmaisiais smuikais čia groja lietuvių autorių kūriniai. Anot p. Žuko, „lietuviška lentyna sėkmingai plečiasi, ir tuo reikia džiaugtis“.

Vis tik lietuvių autorių leidybą skatina ne vien tai, kad savi marškiniai arčiau kūno. Pasak Aidos Dobkevičiūtės, LSA vykdomosios direktorės, lietuvių autoriai dabar sudaro apie 55% visų išleidžiamų knygų, tačiau ji atkreipia dėmesį į Lietuvos kultūros fondo rėmimo prioritetus – lietuvių autorių kūriniams išleisti skiriama kur kas daugiau paramos nei vertimams, kurie neretai yra brangesni.

„Lietuvių autorių leidybos proveržyje galima įžvelgti sąsajų ir su dosnesne parama ir, galimas dalykas, – su bibliotekų pirkimu. Jų prioritetas – irgi lietuvių autoriai. Tačiau verstinė literatūra leidžiama didesniais tiražais, ir būtent jų dydis nusako populiarumą“, – sako p. Dobkevičiūtė. Taip ar kitaip, lietuvių autoriai – populiarūs, tai rodo gausėjantis ir autorių pavardžių, ir knygų pavadinimų skaičius, ir perkamiausių knygų dešimtukai. Sauliaus Petrulio, leidyklos „Eugrimas“ vadovo, nuomone, čia veikia ir rinkodara: geriausias knygos pardavėjas yra jos autorius, o jis šiuo atveju – visada šalia.

Tęsinys – po grafiku.

[infogram id=“ab8b89f9-54fd-424d-9235-3caea23040e4“ prefix=“KEE“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: Leidybos įmonių skaičius“]

Pasak rinkos dalyvių, pagrindinė šių pokyčių priežastis – pasikeitusi leidyklų politika ir suaktyvėjusi konkurencija dėl lietuvių autorių. Naivu būtų tikėtis, kad leidyklos atskleistų, kokiais saldainiais persivilioja populiarius autorius, bet, pvz., Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valdo Papievio pastarųjų metų kelionė per tris leidyklas – Lietuvos rašytojų sąjungos, „Alma litteros“ ir „Odilės“ – rodo, kad viliojama aktyviai.

„Leidyklos nebėra pasyvios, jos imasi aktyvių vadybinių veiksmų, tokių kaip potencialių autorių paieška, temų inicijavimas atsižvelgiant į kitose šalyse pastebimas tendencijas, skaitytojų skatinimas atrasti naujų autorių bei kitokio, neįprasto, žanro knygų“, – pritaria ir p. Dobkevičiūtė.

E. knygų leidyba

Kalbant apie leidybą, neišvengiamai tenka kalbėti ir apie elektronines knygas. Pasak Sauliaus Petrulio, „e“ ir popierines knygas leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ vadovo, e. knygų leidyba nuo 2006 m. augo, 2012 m. užsikonservavo ir dabar užima 1–2% rinkos, ne daugiau.

„Iš tiesų, tai labai įdomu: vis prisimenu, kai pirmojo e. knygyno įkūrėjas gal 2010-aisiais pasakė, kad po 5 m. popierinių knygų nebeliks. Paskiau jis iš to verslo išėjo – pardavė jį“, – šypteli p. Petrulis. „Eugrimas“ yra išleidęs 50 pavadinimų e. knygų. Pasak p. Petrulio, e. rinkoje populiariausi meilės romanai, kokius leidžia leidykla „Svajonių knygos“.

Tęsinys – po grafiku.

[infogram id=“c933ee9c-a79a-46ab-8cc8-dd94840753fa“ prefix=“fza“ format=“interactive“ title=“Copy: Laisvalaikis: Knygų ir brošiūrų leidėjų skaičius Lietuvoje“]

Platinimo problemos

Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovas, VŽ ne vienus metus yra pasakojęs apie nekomercinių leidyklų knygų platinimo sunkumus. Panašu, kad šioje srityje nepasistūmėta. Anot Giedrės Kadžiulytės, intelektualias, rinktines knygas leidžiančios leidyklos „Apostrofa“ steigėjos ir vadovės, „tokių mikroskopinių leidyklų, kaip jos“, knygoms didžiųjų platintojų tinklų knygynuose vietos nėra – kartais jos tiesiog nepriimamos arba diktuojamos neįgyvendinamos sąlygos.

„Ar galėtų knygos būti geriau pardavinėjamos – visuomet atrodo, kad gali būti geriau. Mes ir patys turime vidinių savo nuoskaudų. Man atrodo, kad leidėjai turėtų su prekybininkais kartu susėdę tartis ir spausti juos, kaip visuomet“, – sako p. Žukas.

Knygų kainos

Skaitantiesiems neabejotinai įdomu ne tik pasiūla, bet ir kaina, kuri, pirkėjų vertinimu, yra aukšta. Nuostatą, kad knygos Lietuvoje yra brangios, patvirtina kainų lyginimas su kitomis šalimis. LLA duomenimis, knyga iš populiariausių knygų penketuko Lietuvoje 2015 m. kainavo 13,06 Eur, maždaug trečdaliu daugiau nei Lenkijoje ir apie 20% mažiau nei Olandijoje, kur gyventojų pajamos 5–6 kartus didesnės nei Lietuvoje. Įvertinus vidutines standartinės šeimos (2 dirbantys suaugusieji ir 2 vaikai) pajamas, Lietuvoje knygų įperkamumas yra žemiausias iš informaciją pateikusių ES šalių: lietuvių šeima už mėnesio pajamas galėtų nusipirkti 85 populiarias knygas, Lenkijoje – 168, Olandijoje – 374.


Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 1

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 8

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12
Mokslininkai nufotografavo juodąją skylę 1

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti juodąją skylę, kurią jie aptiko tolimoje galaktikoje M87. Šį...

Laisvalaikis
2019.04.10
VGTU architektūros studentai laimėjo tarptautinį konkursą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistrantūros studentai tapo 3-iojo...

Laisvalaikis
2019.04.10
NASA išrinko 3 geriausius Marso buveinių projektus 4

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA išrinko tris konkurso „3D-Printed Habitat Challenge“ finalininkus, kurių...

Laisvalaikis
2019.04.09
Naujas vartojimo standartas – gyvenimas be atliekų Premium 5

Ar galite pasakyti, kokį nešiojamąjį kompiuterį įsigijęs padarysiu mažiau žalos aplinkai? Kaip rinkti šunų...

Laisvalaikis
2019.04.08
Švietimas: kaip mokytojai gali pamatyti pusiau pilną stiklinę

Jolanta Lipkevičienė daug pinigų neuždirba. Tačiau rytais ji keliasi su džiaugsmu ir skuba į darbą mokykloje.

Verslo klasė
2019.04.07
Pakalbėkim apie meną: apgaulingos Meliuzinos vilionės

„Lewben Art Foundation“ (LAF) rubrikoje „Savas kambarys“ šį kartą pristatoma menininkė Laisvydė Šalčiūtė ir...

Laisvalaikis
2019.04.07
A. Puklevičius: Vakcina nuo smegenų skystėjimo 42

Annie Dillard savo knygoje „Pilgrim at Tinker Creek“ („Piligrimas prie skardininko upelio“) pasakoja apie...

Verslo klasė
2019.04.07
Kūrybiškai derlingi metai būna kartą gyvenime 1

Mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus gyvenime yra trumpas laikotarpis, kai jis gali sugalvoti pačius...

Laisvalaikis
2019.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau