Leidybos verslas kalba ir apie kilimą, ir apie bankrotus
Lietuvos leidėjų asociacijos 2016-ųjų duomenimis, šalyje yra daugiau nei 500 leidėjų, 2016 m. išleidusių beveik 3.300 pavadinimų knygų, bendras jų tiražas siekė 4,6 mln. egzempliorių. Tačiau iš pirmo žvilgsnio įspūdingas skaičius išties toks nėra – skaičiuojama, kad 10 ir daugiau knygų per metus išleidžia vos 12% leidėjų (63). Daugiau nei pusė (263) 2016-aisiais išleido tik po vieną knygą.
Daugiau nei trečdalį visų naujų knygų pavadinimų, apie 37%, išleidžia 10 leidyklų. Didžiausia jų yra „Alma litteros“ grupei priklausančios įmonės – „Alma littera“ ir vadovėlių bei mokomosios literatūros leidykla „Šviesa“, 2016 m. jos išleido per 600 kūrinių 1,2 mln. egzempliorių tiražu. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos duomenimis, didžiausios Lietuvos leidyklos pagal išleistų naujų pavadinimų skaičių 2016 m. rikiuojasi taip: „Alma littera“ – 392, „Šviesa“ – 227, „Obuolys“ – 101, „Tyto alba“ – 94, „Svajonių knygos“ – 86, „Baltos lankos“ – 79, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – 67, „Nieko rimto“ – 59, „Vaga“ – 56, „Naujas lankas“ – 47.
Tęsinys – po grafiku.[infogram id=“32e1fdd8-bb7a-477f-9c82-7937afdd3eaa“ prefix=“0jy“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: Knygų ir brošiūrų leidėjų skaičius Lietuvoje“]
Nei kyla, nei leidžiasi
LLA duomenys rodo, kad pastaruosius kelerius metus knygų leidyba nesmarkiai kyla, nors iki prieškrizinio laikotarpio, kai rinkoje buvo nusistovėjęs 8 mln. egz. tiražas per metus, jai toli, kaip iki Mėnulio. Pvz., 2015 m. išleista 4,3 mln., 2016 m. – 4,6 mln. bendro tiražo. 2017-ųjų statistikos leidėjai dar neturi, taigi burti iš kavos tirščių, kad leidyba kyla, būtų per drąsu.
Kita vertus, Saulius Žukas, UAB „Baltų lankų leidyba“ vadovas, sako, kad apskritai padėtis yra pozityvi: skaitytojai ir domisi, ir knygas perka, ir knygų visokių pasirodo: „Nesu viską iš eilės skaitantis, bet man atrodo, kad kelerius metus paviršiuje plaukusio erotinio romano laikas nuėjo ir mūsų skaitytojai seka pasaulines rimtos solidžios literatūros naujienas ir pradeda tokios reikalauti.“
Tačiau ne viskas skrieja lengvais sparnais. Antai pernai įvykęs solidžios leidyklos „Versus aureus“ bankrotas, pasak leidėjų, signalizuoja, kad privačioms leidykloms, leidžiančioms rimtą literatūrą, rinkoje išsilaikyti sunku.
„Išties, akademinės leidybos rėmimo mastas nedidelis, o gaudamas trečdalį biudžeto rentabilus nebūsi. Prisimenant senesnius laikus, – kad ir ką išleistum, parduosi 1.000–1.200 egzempliorių, o dabar – 300“, – kalba p. Žukas.
[infogram id=“ed0b9bae-220e-4ae3-b7e8-51b6f69b910f“ prefix=“SCl“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: Knygų metinis tiražas“]
Stabiliausia knygų leidybos sritis – vaikų literatūra. LLA tyrimo duomenimis, vidutinis vaikiškų knygų tiražas visuomet buvo gerokai didesnis už bendrą tiražo vidurkį. 2008–2016 m., kai jis sumažėjo 16%, knygų vaikams išaugo net 11%, o pavadinimų skaičius – 5%. Grožinės vaikų literatūros metinis tiražas per šį laikotarpį sumažėjo tik 3% (bendras – 21%).
Vis tik šviesos yra. Jos prideda ne tik pozityviai nusiteikę mūsų leidėjai, bet ir Tarptautinės leidėjų asociacijos (IPA, International Publishers Association) duomenys, rodantys, kad Vakarų šalių, į kurias lygiuojamės, leidybos rinka auga. Antai italai tik ką paskelbė, kad jų leidybos rinka 2017 m., palyginti su 2016-aisiais, ūgtelėjo 5,8%, t. y 1,4 mlrd. Eur, o garsinių ir e. knygų rinka pasistiebė 3,2%, 64 mln. Eur. Be abejo, iki gilias skaitymo tradicijas turinčių italų mums toli, bet tai džiugina.
Lietuviškas proveržis
Kalbant apie mūsų knygų leidybos rinką, ir joje yra proveržių: tik aklas nepastebėtų, kad jau kelerius metus pirmaisiais smuikais čia groja lietuvių autorių kūriniai. Anot p. Žuko, „lietuviška lentyna sėkmingai plečiasi, ir tuo reikia džiaugtis“.
Vis tik lietuvių autorių leidybą skatina ne vien tai, kad savi marškiniai arčiau kūno. Pasak Aidos Dobkevičiūtės, LSA vykdomosios direktorės, lietuvių autoriai dabar sudaro apie 55% visų išleidžiamų knygų, tačiau ji atkreipia dėmesį į Lietuvos kultūros fondo rėmimo prioritetus – lietuvių autorių kūriniams išleisti skiriama kur kas daugiau paramos nei vertimams, kurie neretai yra brangesni.
„Lietuvių autorių leidybos proveržyje galima įžvelgti sąsajų ir su dosnesne parama ir, galimas dalykas, – su bibliotekų pirkimu. Jų prioritetas – irgi lietuvių autoriai. Tačiau verstinė literatūra leidžiama didesniais tiražais, ir būtent jų dydis nusako populiarumą“, – sako p. Dobkevičiūtė. Taip ar kitaip, lietuvių autoriai – populiarūs, tai rodo gausėjantis ir autorių pavardžių, ir knygų pavadinimų skaičius, ir perkamiausių knygų dešimtukai. Sauliaus Petrulio, leidyklos „Eugrimas“ vadovo, nuomone, čia veikia ir rinkodara: geriausias knygos pardavėjas yra jos autorius, o jis šiuo atveju – visada šalia.
[infogram id=“ab8b89f9-54fd-424d-9235-3caea23040e4“ prefix=“KEE“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: Leidybos įmonių skaičius“]
Pasak rinkos dalyvių, pagrindinė šių pokyčių priežastis – pasikeitusi leidyklų politika ir suaktyvėjusi konkurencija dėl lietuvių autorių. Naivu būtų tikėtis, kad leidyklos atskleistų, kokiais saldainiais persivilioja populiarius autorius, bet, pvz., Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valdo Papievio pastarųjų metų kelionė per tris leidyklas – Lietuvos rašytojų sąjungos, „Alma litteros“ ir „Odilės“ – rodo, kad viliojama aktyviai.
„Leidyklos nebėra pasyvios, jos imasi aktyvių vadybinių veiksmų, tokių kaip potencialių autorių paieška, temų inicijavimas atsižvelgiant į kitose šalyse pastebimas tendencijas, skaitytojų skatinimas atrasti naujų autorių bei kitokio, neįprasto, žanro knygų“, – pritaria ir p. Dobkevičiūtė.
E. knygų leidyba
Kalbant apie leidybą, neišvengiamai tenka kalbėti ir apie elektronines knygas. Pasak Sauliaus Petrulio, „e“ ir popierines knygas leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ vadovo, e. knygų leidyba nuo 2006 m. augo, 2012 m. užsikonservavo ir dabar užima 1–2% rinkos, ne daugiau.
„Iš tiesų, tai labai įdomu: vis prisimenu, kai pirmojo e. knygyno įkūrėjas gal 2010-aisiais pasakė, kad po 5 m. popierinių knygų nebeliks. Paskiau jis iš to verslo išėjo – pardavė jį“, – šypteli p. Petrulis. „Eugrimas“ yra išleidęs 50 pavadinimų e. knygų. Pasak p. Petrulio, e. rinkoje populiariausi meilės romanai, kokius leidžia leidykla „Svajonių knygos“.
Tęsinys – po grafiku.VERSLO TRIBŪNA
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.
Darbostogų organizavimo komanda „OnWorkation by AirGuru“ pradeda išskirtinį bendradarbiavimą su „Workation Village“ – specializuotu darbostogų kompleksu Šiaurės Italijoje. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Baltijos šalių įmonėms, kurios ieško būdų derinti darbą su komandos stiprinimu ir autentiška patirtimi.
XXI a. mokslininkų atrastas reiškinys. Utenizacija – tai visuomenės narių polinkis gerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, persikraustant gyventi ir dirbti į Uteną. Kai kurie mokslininkai utenizacijai priskiria ir pastebimai išaugusį verslų susidomėjimą plėtra bei investicijomis Utenos krašte.
[infogram id=“c933ee9c-a79a-46ab-8cc8-dd94840753fa“ prefix=“fza“ format=“interactive“ title=“Copy: Laisvalaikis: Knygų ir brošiūrų leidėjų skaičius Lietuvoje“]
Platinimo problemos
Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovas, VŽ ne vienus metus yra pasakojęs apie nekomercinių leidyklų knygų platinimo sunkumus. Panašu, kad šioje srityje nepasistūmėta. Anot Giedrės Kadžiulytės, intelektualias, rinktines knygas leidžiančios leidyklos „Apostrofa“ steigėjos ir vadovės, „tokių mikroskopinių leidyklų, kaip jos“, knygoms didžiųjų platintojų tinklų knygynuose vietos nėra – kartais jos tiesiog nepriimamos arba diktuojamos neįgyvendinamos sąlygos.
„Ar galėtų knygos būti geriau pardavinėjamos – visuomet atrodo, kad gali būti geriau. Mes ir patys turime vidinių savo nuoskaudų. Man atrodo, kad leidėjai turėtų su prekybininkais kartu susėdę tartis ir spausti juos, kaip visuomet“, – sako p. Žukas.
Knygų kainos
Skaitantiesiems neabejotinai įdomu ne tik pasiūla, bet ir kaina, kuri, pirkėjų vertinimu, yra aukšta. Nuostatą, kad knygos Lietuvoje yra brangios, patvirtina kainų lyginimas su kitomis šalimis. LLA duomenimis, knyga iš populiariausių knygų penketuko Lietuvoje 2015 m. kainavo 13,06 Eur, maždaug trečdaliu daugiau nei Lenkijoje ir apie 20% mažiau nei Olandijoje, kur gyventojų pajamos 5–6 kartus didesnės nei Lietuvoje. Įvertinus vidutines standartinės šeimos (2 dirbantys suaugusieji ir 2 vaikai) pajamas, Lietuvoje knygų įperkamumas yra žemiausias iš informaciją pateikusių ES šalių: lietuvių šeima už mėnesio pajamas galėtų nusipirkti 85 populiarias knygas, Lenkijoje – 168, Olandijoje – 374.
REKOMENDUOJAME
