Šiauliuose gyvenantis pasaulio šachmatų čempiono treneris: laimi geriausi

Robertas Jamesas Fischeris gimė 1943-iaisiais Čikagoje. Tėvas šeimą paliko, kai jam buvo dveji, mama vos išgalėdavo sukrapštyti pinigų maistui. Berniukas užaugo visuomenėje, kur kiekviena minutė – kova. Jis anksti suvokė pinigų vertę ir dar būdamas vaikas svajojo kada nors turėti 20 kostiumų ir 10 porų batų. Sulaukęs 7-erių ėmė lankyti šachmatų klubą. Po kiekvieno pralaimėto mačo jaunasis šachmatininkas apsipildavo ašaromis, bet verkti jam teko vis rečiau. Trylikametis suplyšusiais batais ir ištįsusiu megztiniu pelnė didmeistrio vardą, o sulaukęs 32-ejų tapo pasaulio šachmatų čempionu.

„Iš Roberto galima tikėtis pačių nelogiškiausių poelgių. Kartais jis panašus į didelį vaiką, itin jautrų tiesai ir teisingumai. Tačiau visos tos keistenybės yra tik jo charakterio prieskoniai. O jo esmė – beribė meilė šachmatams. Sunku rasti žmogų, kuris mėgtų šachmatus labiau nei jis. Į klausimą, kas yra jo draugai, jis visuomet atsakydavo: visi tie, kurie mėgsta šachmatus“, – taip apie šachmatų meistrą atsiliepė Bentas Larsenas, vienas sėkmingiausių pasaulio šachmatininkų.

Išskirtinis nebuvo

Tokių bepročių, savo gyvenimą paskyrusių žaidimui, buvo ir yra daug. Vienas jų – norvegas Magnusas Carlsenas. Tai patvirtina jo treneris Peteris Heine Nielsenas, Danijos šachmatų didmeistris. 2013-aisiais jis vedė geriausią Lietuvos šachmatininkę Viktoriją Čmilytę. Juodu gyvena Šiauliuose, augina vaikus ir dirba. Ponas Peteris treniruoja triskart pasaulio šachmatų čempionu tapusį Magnusą Carlseną, sulaukiantį milžiniško žiniasklaidos dėmesio, ir sako, jog tada, kai pirmąsyk jį sutiko prieš beveik 17 metų, nemanė, kad tas mažas berniukas ateity pasieks reikšmingų pergalių.

„Iš kitų vaikų savo gebėjimais jis neišsiskyrė. Buvo vidutinis žaidėjas, daug dirbantis, bet nesiverčiantis per galvą. Kita vertus, jis – protingas vaikis“, – šypsosi p. Peteris.

Geriausias pasaulyje

Magnusas Carlsenas pasaulio čempiono titulą pirmąsyk laimėjo 2013-aisiais. 22 metų vaikinas kovojo su gerokai vyresniu tuomečiu čempionu indu Viswanathanu Anandu. 2014 m. apgynė čempiono vardą, įveikęs tą patį varžovą klaikiai sudėtingu vardu – Viswanathaną Anandą. Trečią kartą čempionas varžėsi su bendraamžiu Sergejumi Karjakinu ir... vėl triumfavo.

„Ne viskas klostėsi, kaip buvo numatyta, tačiau akivaizdu, kad geresnis buvo ir yra Magnusas“, – priduria treneris. Anot jo, čempiono sėkmę lemia jo besąlygiška meilė ir atsidavimas šiam intelektualiam sportui.

Sėkmės formulė

Visi šachmatų didmeistriai pasižymi gera atmintimi. Magnusas Carlsenas – ne išimtis. Būdamas 5-erių, jis be vargo galėjo išvardyti visas pasaulio valstybes, jų sostines, gyventojų skaičių ir tų šalių vėliavų spalvas. „Jis gali pasakyti tikslų laiką, kada buvo atliktas ėjimas, oponento atsaką ir mačo baigtį. Ir nesvarbu, kada vyko žaidimas – prieš 30 ar 20 metų. Tai įgimtas talentas. Nenuostabu, kad didmeistriu jis tapo vos 13 metų“, – rašo BBC.

Magnusas Carlsenas ne kartą atsisakė atlikti IQ testą, tačiau tikėtina, kad jis labai aukštas. Šachmatų žaidimas reikalauja geležinės logikos, ja paremti ir IQ testai. Specialistai mano, kad jo rezultatas būtų ne mažesnis nei 160–190 balų.

Norvegų garsenybė vaikystėje praleisdavo nesuskaičiuojamas valandas stumdydamas figūras po šachmatų lentą ir ieškodamas kombinacijų. Visa tai jis darydavo niekieno neliepiamas.

„Berniuko tėvas buvo puikus šachmatininkas, tačiau jis niekada nevertė sūnaus eiti jo pėdomis. Jaunasis Magnusas pats spręsdavo, kada nori žaisti, o kada skaityti komiksus. Tai, kad jis nejautė įtampos ir spaudimo, ko gero, padėjo pamilti šį sportą“, – rašo amerikiečių dienraštis „The New York Times“.

Pasak p. Peterio, įgimtas noras nugalėti, arba vadinamasis „žudiko instinktas“, – Magnuso Carlseno ypatybė: „Jis turi laimėtojo mentalitetą, nes nesvarbu, ką darytų – žaistų vaizdo žaidimus ar „žirkles ir popierių“, jis nori laimėti.“

Patirtis – sėkmės raktas. 27-erių vyras elitiniuose šachmatų turnyruose žaidžia daugiau nei 12 metų. Per šį laikotarpį jis kovėsi ir su senosios šachmatų mokyklos didmeistriais, ir su mūsų dienų genijais. Iš skirtingų kartų atstovų didmeistris pasisėmė jų laikui būdingos patirties, todėl jo žaidimo stilius yra unikalus ir nenuspėjamas.

Prie Magnuso Carlseno sėkmės prisideda gera jo fizinė forma. Jis bėgioja, plaukioja, dievina futbolą.

„Ir krepšinį žaidžia. 2014-aisiais jam padovanojau 1992 m. olimpinėms žaidynėms skirtus lietuviškus „Grateful Dead“ marškinėlius, kuriuose pavaizduoti griaučiai, dedantys į krepšį kamuolį. Jais apsivilkęs Magnusas mėtė į krepšį Niujorke, prieš pasaulio čempionatą“, – šypsosi p. Peteris.

Mokslininkai dar prieš keletą metų atkreipė dėmesį į tai, kad raumenys labai svarbūs mūsų kūno sveikatai ir būtini normaliai protinei veiklai, nes aktyvios raumenų skaidulos gamina neurotrofinį veiksnį BDNF (angl. brain derived neurotrophic factor), kuris padeda augti ir vystytis nervams, užtikrina, kad neuronai būtų gyvybingi ir iš kamieninių ląstelių vystytųsi į „subrendusius“ neuronus, be to, BDNF ypač aktyviai veikia smegenų žievės srityje, vadinamoje hipokampu, kuri atsakinga už atmintį. Apie tai daug rašė Aleksandras Ikamas, „Iliustruotojo mokslo“ ir „Iliustruotosios istorijos“ redaktorius.

Parengia gyvenimui

Amžinas klausimas – ar tik protingi žmonės yra linkę žaisti šachmatais, ar pats žaidimas daro juos protingus? VŽ pašnekovai neabejoja, kad šis žaidimas turi įtakos teigiamai protinei veiklai.

Šachmatai ne šiaip sau vadinami karalių žaidimu. Milžiniškų imperijų ir karalysčių valdovai į šį žaidimą žiūrėjo ne kaip į būdą atsipalaiduoti, o į galimybę tobulinti strategavimo žinias, reikalingas mūšio lauke. Daug mokslo pasaulio atstovų siūlo šachmatus naudoti kaip priemonę šviečiant visuomenę, matyt, verta.

Venesueloje buvo atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo 4.000 skirtingo amžiaus moksleivių. Jo tikslas buvo išsiaiškinti, ar šachmatų pamokos pagerins jaunų žmonių IQ testų rezultatus. Po 4 mėnesius trukusių intensyvių kursų visi dalyviai atliko pakartotinius testus. Išvada – rezultatai buvo geresni, nei daryti prieš tai.

Šachmatai – puiki Alzheimerio ligos prevencija. Britų medicinos žurnalas „The New England Journal of Medicine“ neseniai publikavo tyrimą, kuris parodė, kad senyvo amžiaus žmonės, žaidžiantys šachmatais, yra mažiau linkę į silpnaprotystę nei kiti 65–75 žmonės, kurie niekada nežaidė jokių stalo žaidimų. „Didelio bicepso neužsiauginsi jo netreniruodamas, tas pats yra su protiniais gebėjimais“, – rašoma žurnale.

Galiausiai šimtai mokslininkų teigia, kad vaikai, pradėję žaisti šachmatais vaikystėje ar paauglystėje, geriau mokosi, greičiau priima sprendimus, sugeba planuoti savo laiką ir tampa kūrybingesni. Įdomu tai, kad rezultatai pastebimi vos po 2–4 savaičių žaidimo. O ilgainiui jie tik gerėja. Ir visai nesvarbu, vaikas žaidžia su kompiuteriu internete ar su bendraklasiu mokykloje.

Fiksuoto atlyginimo nėra

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Naujas būdas klausyti radijo – pristatoma programėlė Radijas.lt

Naujiena Lietuvos radijo rinkoje – programėlė Radijas.lt. Tai patogi, šiuolaikiška ir funkcionali radijo klausymo platforma, suteikianti klausytojui platų lietuviško garsinio turinio pasirinkimą. Čia vienoje vietoje populiarios Lietuvos FM radijo stotys, taip pat pamėgtos licencijuotos šalies internetinės radijo stotys be reklamos, galimybė norimu metu klausyti radijo žinių, kitų informacinių laidų bei rubrikų, laimėti prizus ir sužinoti viską, kas vyksta mylimos radijo stoties eteryje bet kuriuo metu.

4

„Švyturys” atskleidžia gėrimų rinkos tendencijas: net vanduo turi būti su skoniu

Šiemet gėrimų rinka visame pasaulyje, skaičiuojama, pasieks 276 milijardų dolerių pajamų ribą. Ateities projekcijos rodo, kad ši verslo niša į viršų stiebsis ir toliau. Kasmet augdama po beveik 9 proc., dešimtmečio pabaigoje turėtų pasiekti 380 mlrd. dolerių ribą, nors prieš mažiau nei dešimtmetį šie skaičiai buvo sunkiai suvokiami. Gėrimų rinka nuolat auga ir Lietuvoje.

4

„2go“ lauko ekranų tinklas pristato: išskirtinis SEL koncertas Šiauliuose

Ekranų tinklas „2go“ pristato didžiausią vasaros įvykį Šiauliuose – SEL šou Šiaulių miesto centrinio parko estradoje, rugpjūčio 22 dieną.

2

Nori gyventi iš šachmatų? Teks laimėti varžybų prizinį fondą. Per metus įvyksta tūkstančiai komercinių turnyrų, kur už prizines vietas nugalėtojams nubyra 2.000–20.000 USD. Pasaulio čempionate aukščiausios pozicijos įvertintos dosniau. Pavyzdžiui, Niujorke vykusiame 2016 m. pasaulio šachmatų čempionate po dvi savaites trukusios kovos Magnusas Carlsenas už pergalę gavo 600.000 USD premiją.

Šachmatininkai, kaip ir pokerio žaidėjai, gali atstovauti kuriam nors klubui ir jį garsinti. Mokantys gerai žaisti šachmatais gali to mokyti kitus. Kuo tavo reitingai aukštesni, tuo didesni pamokų įkainiai. Lažybos, organizacinis darbas ir specializuotų knygų rašymas – variantai.

Šiaurės ir Pietų Amerikoje labai populiaru intelektualaus sporto atstovus kviesti į kultūrinius renginius ir vakarėlius. Tai toks reklamos (angl. appearance fees) būdas, kai garsenybei mokama už tai, kad ji apsilankytų tam tikrame renginyje ir šitaip pakeltų jo prestižą. Įprastai žvaigždei organizatoriai moka nuo keleto šimtų iki keleto tūkstančių JAV dolerių ir dengia kelionės, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas.

„Magnusas – „G-Star“ drabužių kompanijos veidas. Jis vysto verslą“, – sako p. Peteris. Tas verslas yra mobiliųjų programėlių ir edukacinių žaidimų kūrimas. Vienas jo produktų yra programėlė „Beat Magnus“, leidžianti žaisti su 5-erių, 15-os ar 25-erių metų pasaulio šachmatų čempionu.

Kita vertus, jei nesi savo srities profesionalas ir periodiškai nepatenki į žiniasklaidos akiratį, pragyventi vien iš šachmatų labai sunku. Pasaulyje – daug žmonių, susikrovusių milijonus iš šio žaidimo, tačiau Lietuvoje, anot VŽ „Savaitgalio“ pašnekovo Romano Buršteino, LŠF direktoriaus, iš šachmatų pragyvena 3 žmonės.

Kainos „nesikandžioja“

Šachmatų žaidimas nereikalauja didelių investicijų. Ypač jei žaidi dėl savęs, o ne dėl titulų. Pradedantiesiems rekomenduojama įsigyti šachmatų lentą, figūras, laikrodį, vieną kitą mokomąją knygą. Viso to apytikrė kaina yra 60–100 Eur. „Tai ne sportiniai bateliai, kurie greitai susidėvi, ar dviratis, kurį reikia vežtis į varžybas, tad ta pradinė suma neatrodo didelė“, – aiškina p. Romanas. Jo teigimu, vaikui ar paaugliui pasiekus aukštesnį lygį, galima pradėti svarstyti apie nuosavo nešiojamojo kompiuterio, kuris padeda analizuoti ėjimus ir ruoštis partijoms, įsigijimą.

Šachmatų pamokų kaina smarkiai svyruoja atsižvelgiant į žaidėjo ir jį treniruojančio lygį. Didmeistriai iš pažengusių žaidėjų gali paprašyti ir per 50 Eur už valandą, bet įprastai mokama nuo 10 iki 30 Eur. Grupinės pamokos, be jokios abejonės, kainuoja pigiau nei asmeninės. Lietuvos šachmatų mokykloje (LŠM) mėnesio grupinių užsiėmimų kaina – 6–12 Eur. Didžiuosiuose Lietuvos skelbimų portaluose galima rasti mokančių vaikus ir paauglius už 3–5 Eur. O mokytis mažieji pradeda anksti, įprastai 6-erių. Yra tokių, kurie perkanda pagrindus būdami 5-erių, labai retai 4-erių.

Auga susidomėjimas

Šiuo metu Tarptautinės šachmatų federacijos (pranc. Federation Internationale des Echecs, FIDE) reitingą turi beveik 900 lietuvių, tačiau šis skaičius nuolat auga. Būtina paminėti, kad žaidžiančių savo malonumui yra kur kas daugiau. „Visų nesuskaičiuosi, tačiau su kaimynais ar draugais prie šachmatų lentos prisėda keli tūkstančiai tautiečių“, – sako LŠF direktorius. Vyro žodžiais, vien vaikų, jaunių ir jaunimo varžybose dalyvauja per 300 žaidėjų. Ypač aktyviai žaidžia senjorai, tačiau jų reitinguose nėra.

LŠV vienija 26 klubus. Juose žaidžia 17 tarptautinį pripažinimą pelniusių meistrų ir 8 didmeistriai. Tai – vienintelė moteris Viktorija Čmilytė-Nielsen, Darius Ruželė, Viktoras Gavrikovas, Vidmantas Mališauskas, Eduardas Rozentalis, Šarūnas Šulskis, Aloyzas Kveinys ir Darius Zagorskis. Šie žmonės aukščiausią kvalifikacinį šachmatininko titulą yra pelnę už FIDE varžybose parodytus gerus rezultatus.

Trūksta ne norinčių žaisti, o norinčių mokyti. „Aukšto meistriškumo šachmatų trenerius galime suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Sporto mokyklose jų daugiau, tačiau tikslus skaičius federacijai nėra žinomas. Faktas tas, kad padidėjus šachmatų populiarumui yra jaučiamas trenerių trūkumas“, – dėsto LŠF direktorius.

Protėvis iš Indijos

Apie šachmatų žaidimo istoriją sklinda daug legendų, ilgai buvo manoma, kad juos sukūrė kaip karinį žaidimą V a. pabaigoje arba VI a. pradžioje. Tačiau didelė dalis specialistų tiki, kad šachmatai gerokai senesni. Tai liudija archeologiniai radiniai Uzbekijoje – dvi dramblio kaulo figūrėlės. Istorikų teigimu, tai šachmatų figūros iš II a. Bet visa tai tik nepatvirtinti spėjimai, o jų – gausybė. Išties pasaulis iki šiol nežino tikslaus atsakymo į klausimą, kada išrasti šachmatai, bet vieningai sutaria, kad šio žaidimo pirmtakas gimė Indijoje.

Trys šachmatų didmeistriai, J. Averbachas, M. Judovičius ir A. Kotovas knygoje „Šachmatų mokykla“ aiškina, kad tolimas šiuolaikinių šachmatų žaidimo protėvis čaturanga vaizdavo tuometę Indijos armiją, kurią sudarė pėstininkai, kavalerija, drambliai ir kovinės vežėčios. Šiame žaidime figūrų ėjimus lemdavo metami žaidimų kauliukai. „Iš Rytų į Vakarus šachmatai, matyt, keliavo pagal tokią schemą: Indija – Iranas – Vidurinė Azija – arabų šalys – Europa“, – rašoma knygoje. Vėlesniuose moksliniuose veikaluose teigiama, kad iš čaturangos išsivystė visiškai naujas žaidimas šatrandžas. Kovos baigtį jame lėmė ne sėkmė metant kauliukus, o žaidėjo logika ir išradingumas.

Remiantis istoriniais šaltiniais, į Europą šachmatai atkeliavo IX a., kai Pirėnų pusiasalyje arabai įkūrė Kordobos kalifatą. O šiuolaikinių šachmatų taisyklės susiformavo XVI a. viduryje. Apie Lietuvos šachmatų istoriją informacijos yra nedaug, o ir dėl jos Lietuvos istorikai ginčijasi. Aišku tik tai, kad 1912 m. Lietuvoje surengtas Rusijos meistrų turnyras, į kurį atvyko garsūs šachmatininkai Akiba Rubinšteinas, Aleksandras Alechinas ir Aronas Nimcovičius, o 1921 m. įvyko pirmasis Lietuvos šachmatų čempionatas. Bet grįžkime į dabartį.

Tarp 50 stipriausių

LŠF įkurta 1929-aisiais. Nuo 2012-ųjų jai vadovauja Aleksandras Černovas.

Svarbiausia ir didžiausia šachmatininkus vienijanti organizacija yra FIDE, įkurta 1924 m. Paryžiuje per VIII olimpines žaidynes. Prezidentas Kirsanas Iliumžinovas jai vadovauja nuo 1995 m.

Skaičiuojama, kad pirmąjį FIDE įkūrimo aktą pasirašė 14 šalių. Narių skaičius išaugo 7-ajame dešimtmetyje, kai šachmatai išpopuliarėjo Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Organizacijos tinklalapyje rašoma, kad 1987 m. jos narės buvo 125 nacionalinės šachmatų federacijos. 2017-aisiais jų priskaičiuojama 188. Visos jos deklaruoja meilę šiam sportui ir laikosi FIDE šūkio „Mes – viena šeima“. Gal todėl šachmatų sporte beveik nėra skandalų ir nereikšmingų išsišokimų.

Įdomumo dėlei FIDE sudarytame geriausiai šachmatus žaidžiančių šalių reitinge, kur remtasi 10-ies geriausių tos valstybės žaidėjų taškų vidurkiu, Lietuva užima 47-ą vietą. Pirmajame penkete puikuojasi Rusija, JAV, Kinija, Ukraina ir Indija. Prasčiausiai sekasi Afrikos žemynui, tačiau verta paminėti, kad, priešingai nei kitur, Afrikoje žaidžia labai daug 18–27 metų žmonių.

Vykstančios šachmatų varžybos įprastai nėra afišuojamos, tačiau jų netrūksta. Lietuvoje kasmet vyksta vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir visų amžiaus grupių vyrų ir moterų čempionatai, šių laimėtojai atstovauja šaliai Europos, pasaulio čempionatuose. Tarpusavyje kovoja Lietuvos šachmatų klubai, be viso to, vyksta greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatai.

Žvelgiant globaliau, didžiausios ir svarbiausios visų laikų varžybos yra pasaulio šachmatų olimpiada. „Joje dalyvauja kone visos pasaulio šalys. Čempionatas yra atviras, visi žmonės, neatsižvelgiant į lytį ir amžių, gali kovoti dėl šio titulo“, – aiškina LŠF direktorius. Oficialūs pasaulio čempionatai pradėti rengti nuo 1886-ųjų.

Vienam davė, antram neliko

Stipendijos, gaunamos iš šalies šachmatų federacijų, ne visose šalyse vienodos, nes jų finansavimas smarkiai skiriasi. „Pernai iš Kūno kultūros ir sporto departamento gavome mažiau nei 29.000 Eur, o šiemet – apie 35.000“, – skaičiuoja p. Romanas. Palyginti, 2016 m. Krepšinio federacijai skirta 532.580 Eur.

Pašnekovo teigimu, skirti stipendijų žaidėjams federacija negali, tačiau pagal galimybes visada skatina jaunuosius šachmatininkus kompensuodama kai kurių turnyrų išlaidas.

VŽ „Savaitgalio“ svečio teigimu, pastarųjų kelerių metų tendencija yra puiki – norinčių žaisti skaičius auga, daugėja popamokinių užsiėmimų mokyklose. Federacija norėtų, kad šachmatai būtų privalomi mokyklose, bet to pasiekti nepavyksta dėl finansavimo trūkumo. „Kauno nacionalinėje futbolo akademijoje įvestos šachmatų pamokos. Rengiame šachmatų dienas. Prisidedame prie vaikų stovyklų organizavimo. Turnyrus, ypač vaikų, rengiame gražiose ir erdviose salėje, kad tiek vaikams, tiek tėveliams norėtųsi sugrįžti. Stengiamės“, – pasakoja LŠF direktorius.

Skaitomiausia naujiena

Mačas dėl pasaulio čempiono karūnos tarp Magnuso Carlseno ir Sergejaus Karjakino sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio.

„Jau nebereikia siųsti pranešimų spaudai, kolegos patys mums skambina, domisi ir klausinėja. O tai, kad šachmatų naujienos naujienų portalų sporto skiltyse patenka tarp skaitomiausių, įrodo, kad žmonėms rūpi“, – sako p. Romanas.