Tarp technikos garso gurmanams – lietuvio kurtos kolonėlės už 145.000 Eur

„Bene įdomiausias ir daugiausia intrigos keliantis dalyvis iš Lietuvos – siauruose sluoksniuose gerai žinomas kaunietis Česlovas Paplauskas. Kelerius metus nesiafišavęs, jis pagaliau nusprendė pristatyti Lietuvai savo egzotišką ir išskirtinį gaminį, kaip pats vadina, „aukštos skiriamosios gebos akustinę sistemą“ NIDA Mk1. Tai išties išskirtinis gaminys – ir techniškai, ir kainos prasme: šios kolonėlės be priedų kainuoja 145.000 Eur“, – pasakoja Mindaugas Jokubauskas, parodos „AudioGourmet 2015“ rengėjas.

Lapkričio 13–15 d. Vilniuje, viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre, vyksta šeštoji paroda garso gurmanams „AudioGourmet 2015“.

Tarptautinėje parodoje hi-fi ir high-end buitinę garso aparatūrą pristato 16 gamintojų ir prekybos salonų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Didžiosios Britanijos bei Vokietijos. Penkiolikoje demonstracinių kambarių eksponuojama apie 200 prekių ženklų, įvairiausių stilių ir kainų aparatūra. Parodos dalyviai į konferencijų centrą suvežė kelias tonas kolonėlių, kelių milijonų eurų bendros vertės aparatūros: dinaminių, ruporinių, belaidžių ir elektrostatinių kolonėlių, lempinių ir skaitmeninių stiprintuvų, patefonų, failų, CD, SACD grotuvų bei ausinių. Dalis šios technikos – unikali, tik šiam renginiui specialiai iš gamintojo atsiųsta vienetinė produkcija.

Mindaugas Jokubauskas, „AudioGourmet“ organizatorius, sako, jog paroda šiemet kaip niekad aktuali. Netikėtai didelio susidomėjimo jos rengėjai sulaukė iš prekybininkų bei gamintojų, tačiau galiausiai ne visi pasirinko Lietuvą – dalį nuviliojo prieš savaitę vykusi analogiška, tik gerokai didesnė paroda Varšuvoje. Dalis gamintojų šiame regione rinkosi vieną parodą, taigi dalį jų sugundė kone 10 kartų gilesnė Lenkijos rinka.

Mados – kaip pasaulyje

Pasak p. Jokubausko, nei pasaulyje, nei Lietuvoje prieš kelerius metus buvusio sąstingio nebejuntama, o hi-fi ir high-end buitinės garso aparatūros paklausa ir pasiūla Lietuvoje jau susiformavusi – mes įsiliejome į bendrą pasaulinį srautą ir esminio skirtumo tarp „ten“ ir „čia“ nebėra: Lietuvoje atstovaujama bene visiems garsiausiems pasaulio gamintojams.

Anot p. Jokubausko, daugiausia rinkos naujovių susiję su kompiuterinių technologijų pažanga, taigi viena naujausių pasaulinių tendencijų – klausytis kokybiškos muzikos iš kompiuterio.

„Jau įsigalėjo gausybė servisų, kaip antai „Spotify“ ar „Deezer“ bei specializuotų aukštos kokybės, kaip „Tidal“, kuria naudojantis į kompiuterinį namų tinklą nesunkiai galima gauti norimos muzikos srautą. Tačiau tą srautą dar reikia kokybiškai atkurti, t. y. paversti skaniai skambančia muzika. Kurį laiką matėme tik pavienius bandymus rimtai pažiūrėti į šį poreikį, tačiau šiemet galima konstatuoti, kad lūžis įvyko, – matysime gausybę įvairių sprendimų“, – pasakoja parodos rengėjas. Anot jo, randasi ir kokybiškų skaitmeninių belaidžių kolonėlių mada, taigi parodoje demonstruojama tradiciškesnių ir itin modernių, pigesnių ir itin brangių – kelios daniškas ir viena prancūziška. Užsienio „viešnias“ atlydės komanda iš Danijos, išsiskiriančio dizaino belaidžių „PodSpeakers“ bei „Clint“ kolonėlių gamintojų atstovai.

Lietuviškoji pusė

Parodos rengėjas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra iki 20 rimtų parduotuvių, atstovaujančių iki 200 pasaulinių prekių ženklų. Tai dažniausiai labai smulkūs specializuoti butiko tipo salonai ar siauros specializacijos, nedidelio tiražo gamintojai.

Kalbant apie Lietuvos gamintojus, šiemet parodoje nedalyvauja vieni žymiausių iki šiol rinkos dalyvių, patefonų ir tonarmų gamintojai „Reed“, tačiau lietuviškų įdomybių šiemet – su kaupu.

„Reikia pripažinti, jog lietuviški gaminiai – įvairūs ir pasaulinio lygio. Gal dėl santykinio įmonių jaunumo jiems dar trūksta patirties ir brandos, ypač pardavimo ir rinkodaros srityje, tačiau novatoriškų idėjų ir įgyvendinimo kokybės netrūksta“, – tvirtina p. Jokubauskas. Jis išskiria parodos senbuvį Gediminą Gaidelį – jo kompanija „AudioSolutions“ šiemet pristato visiškai naują kolonėlių seriją „Overture“. G. Gaidelis dalyvavo minėtoje parodoje Varšuvoje, ten ir įvyko pasaulinė jo gaminamų kolonėlių „premjera“.

Pasak p. Jokubausko, bene įdomiausias ir daugiausia intrigos keliantis parodos dalyvis iš Lietuvos – siauruose sluoksniuose gerai žinomas kaunietis Česlovas Paplauskas. Kelerius metus nesiafišavęs, jis pagaliau nusprendė pristatyti Lietuvai savo egzotišką ir išskirtinį gaminį, kaip pats vadina, „aukštos skiriamosios gebos akustinę sistemą“ NIDA Mk1.

„Tai išties išskirtinis gaminys – ir techniškai, ir kainos prasme: šios kolonėlės be priedų kainuoja 145.000 Eur, tai yra pats brangiausias parodos eksponatas. Viena tokia kolonėlė sveria apie 150 kg“, – pasakoja parodos rengėjas.

Parodoje eksponuojamos ir Dainiaus Žymanto sukurtos ir iki šiol niekur nedemonstruotos kolonėlės „Jukebox Audio“, Daliaus Ražano sukurti elektroninių radijo lempų pagrindu veikiantys stiprintuvai „Rada Electronics Valkyrie 36“ bei „Valkyrie DAC“. Anot p. Jokubausko, tai galbūt labiau „start-up“ fazės, tačiau – jau solidūs gaminiai.

Su lietuvišku atspalviu – ir legendinės britų firmos „Audio Note“ Lietuvoje projektuojami ir gaminami lempinės elektronikos modeliai, mažai kas žino, kad jie gaminami Lietuvoje. „Tai tas pats, jei Lietuvoje projektuotume ir gamintume kai kuriuos „Rolls-Royce“ modelius“, – sako p. Jokubauskas. Jis prideda, jog labai įdomus, nors ne visai tiesiogiai su parodos tematika susijęs eksponatas – Vadimo Stankevičiaus sukurtos aukščiausios klasės rankų darbo akustinės gitaros. Jū kūrėjas ketina pademonstruoti, kaip jos skamba, taip pat skairtys paskaitą apie akustines gitaras apskritai.

Pagal kainą ir kepurė

Garso aparatūros kaina priklauso nuo gamintojo, medžiagų, komplektavimo, ji gali siekti šimtus tūkstančių litų. Paklaustas, už kiek galima susikomplektuoti „padorią“ aparatūrą, pašnekovas prisimena „Rolls-Royce“ automobilių gamintojus. Šie, pristatydami naują modelį, pašmaikštavo, esą kai kurie jų klientai segi laikrodžius, brangesnius negu automobilis.

„Kokybiško gaminio pigiai nenusipirksi. Kita vertus, svarbu ne vien kokybė. Svarbu, kad atitiktų žmogaus skonį, o jo vien parametrais ar kaina nenusakysi. Būtent tam ir reikalingos panašios parodos – jose galima „pasimatuoti“ labiausiai garsą, t.y. išgirdus kelis skambesio variantus suprasti, kuris jų yra „arčiau dūšios“.

Paklaustas, nuo kokios maždaug aparatūros sumos pradedančiojo klausytojo ausys gali jausti komfortą, p. Jokubauskas sako mėgstąs sakyti, kad sąlyginė suma būtų 1000 Eur už gaminį. Griežtos ribos nėra, tačiau tai geras orientyras pradžiai. –„Pigesni gaminiai dažnai būna arba neorientuoti į rimtą muzikos klausymą, t. y., skirti labiau foninei muzikai, arba tai - savotiški didelių kompromisų rinkiniai. Su retomis išimtimis“, – sako p. Mindaugas.