Jubiliejiniame „Kino pavasaryje“ – ir „Potvynis“, ir potvynis

Kadras iš filmo „Armandas“. „Scanpix“ nuotr.

Prasideda jubiliejinis „Kino pavasaris“ (KP) trisdešimtasis filmų iš viso pasaulio peržiūrų, susitikimų ir pokalbių maratonas. Šventė vyksta neramiu, visai nešventišku laiku, tad pabėgimas nuo nežinios bei nusivylimo į kino salę gali tapti savotiškais raminamaisiais. Sykiu festivalio filmai gali palaikyti sveiko proto, emocinės empatijos temperatūrą – juos žiūrėdami galime patys sau pasitvirtinti, ką kiekvienam ir kiekvienai iš mūsų reiškia padorumas ar tolerancija. Tradiciškai – keli KP akcentai. Gal pravers renkantis iš daugiau nei pusantro šimto filmų.

Toliausiai nuo tikrovės atkartojimo visgi yra animacija, tad jeigu norisi bėgti nuo beformio kasdienybės siurrealizmo į formų, vaizdų ir išminties pasaulį, tai pirmieji pasiūlymai – du animaciniai filmai, kuriuose karaliauja katinai. Jie abu kupini to, ko taip trūksta realybėje, – pakantumo kitam, pagarbos gyvenimui kartu, filosofinių poteksčių, perteiktų visiems suprantama, bet nesupaprastinta kino kalba. Abiejų filmų premjeros įvyko pernai Kanų kino festivalyje.

Latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio „Potvynis“ („Flow“) kovo 6 d. atidaro „Kino pavasarį“ Lietuvos nacionaliniame akademiniame teatre, paskiau jis persikels į KP ekranus. Filmo, kurį latviai kūrė kartu su kolegomis iš Prancūzijos ir Belgijos, pavadinimas simboliškai apibūdina visą plačią festivalio programą, o apie patį filmą girdėjo turbūt visi, kas bent paviršutiniškai seka kino naujienas. „Potvynis“ ir jo pagrindinis personažas katinas beveik metus nestabdomas keliauja po pasaulio kino festivalius. Tarp keliasdešimties pelnytų apdovanojimų – britų kino akademikų skiriamas „Auksinis gaublys“, geriausio animacinio filmo apdovanojimas Prancūzijos „Cezarių“ ceremonijoje ir galiausiai – dar visai šviežutėlis „Oskaras“ už geriausią animacinį filmą. Beje, apskritai pirmasis „Oskaras“ Baltijos šalių kino kūrėjams.