VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Vasario 7 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centro Sapiegų rūmuose, atidaroma čekų menininkės Evos Kot’átkovos (g. 1982) instaliacija „Interviu su monstru“. 

Menininkės darbuose, kurie neretai primena monumentalias scenografijas, gilinamasi į institucijų kontrolės, manipuliacijos ir diskriminacijos formas. 

E. Kot’átkovos kūryboje nagrinėjamas binarinio mąstymo struktūrų, stereotipų bei prietarų formavimasis ir ieškoma naujų bendravimo ir bendrabūvio formų, paremtų laisvės, lygybės ir empatijos principais. 

Parodos atidarymo renginių programa ir kiti renginiai Sapiegų rūmuose – ČIA. 

Vasario 7 d. Vilniuje, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje, (Pylimo g. 4A), atidaroma paroda „Pasimatymas su Man Ray“. 

Man Ray'aus (Emmanuelis Radnitzky, 1890–1976) tėvai iš Kauno gubernijos emigravo į JAV. Siurrealizmo ir dadaizmo išpažinėjas paliko ryškų pėdsaką ir fotografijos, tapybos, skulptūros, kino srityse. Jo darbai provokavo, stebino, laužė nusistovėjusias normas. Mėgstama sakyti, kad Man Ray'us fotografiją pavertė poezijos forma. 

Galima įsitikinti tuo patiems: parodoje eksponuojamos trys garsios jo fotografijos atskleidžia menininko kūrybinę drąsą ir ypatingą santykį su portretuojamaisiais: tai „Kiki“ („Le Violon d'Ingres“), kūrinys, tapęs siurrealizmo simboliu – Man Ray moters kūną čia transformuoja į muzikos instrumentą, meistriškai įpindamas humoro ir metafizinio grožio elementų. Tai Coco Chanel portretas, subtiliai perteikiantis mados ikonos eleganciją ir asmenybės gilumą, bei Pablo Picasso portretas su šunimi – intymi ir netikėta įžvalga į genijaus gyvenimą.

Vasario 20 d. 18 val. renginyje „Pasimatymas su Man Ray ir Artūru Morozovu“ šiuos kūrinius komentuos fotografas Artūras Morozovas, žinomas dėl įtaigių reportažų iš konfliktų zonų ir jautrių Lietuvos kasdienybės akimirkų. 

Vasario 7 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, 8 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – koncertas „Čiurlionio kodas I“. 

150-iesiems kompozitoriaus ir dailininko gimimo metams skirtame koncerte maestro Roberto Šerveniko diriguojami Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks vieną gražiausių M. K. Čiurlionio kūrinių – kantatą „De profundis“ („Iš gelmių“). Ją kompozitorius sukūrė pagal 130-ąją psalmę. 

Ta pačia psalme savo kūrinyje „Du fond de l’abîme“ („Iš bedugnės gelmių“) rėmėsi ir prancūzų kompozitorė Lili Boulanger. Jos kompozicijos mecosopranui, chorui ir orkestrui solo partiją atliks Justina Gringytė, viena žymiausių Lietuvos solisčių. Koncerte skambės dar vieno kompozitoriaus, afrikietiškuoju Mahleriu praminto S. Coleridge’o-Tayloro Baladė orkestrui a-moll  bei Koncertas smuikui ir orkestrui g-moll. Jo solo partiją atliks prancūzų smuikininkas Philippe’as Graffinas. 

Vasario 7 ir 8 d. Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyksta japonų filmų festivalis. 

Vasario 7 d. 16 val. Bibliotekoje rodomas filmas „Kaukėta palata“ (jap. „Kamen byōtō“, angl. „Masked Ward“, 2020, rež. Hisashi Kimura), sukurtas pagal gydytojos ir rašytojos Mikito Chinen novelę, Japonijoje sulaukusią didžiulio populiarumo. Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais titrais. Į šio ir kitų filmų seansus kviečiama registruotis iš anksto, daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“. Renginį organizuoja Japonijos ambasada Lietuvoje. 

Vilniuje įsisiūbuoja dainyklos „Estradà” (Vilniaus g. 23) veikla. 

Dainykla – iki paryčių atvira nedidelė ir nepriklausoma erdvė, kurios ašis yra gyvi pasirodymai. Didelis dėmesys čia tenka muzikai, bet ja neapsiribojama. Be koncertų, dainykloje vyksta diskusijos, pokalbiai, pristatymai, perklausos, skaitymai ir kiti edukaciniai renginiai. Atmosfera – intymi ir viskas labai arti. Renginiai – „Facebook“ paskyroje. 

Galima priminti, kad „Estradà” veikia ilgą ir turtingą istoriją turinčiame pastate. Kadaise Labdarybės draugija Vilniaus g. 22 neturtingiems Vilniaus gyventojams pastatė prieglaudas, dirbtuves, koplyčią, ligoninę, mokyklą, butus. Vėliau veikė jaunimo kavinė-skaitykla „Čitalka”, nepavaldi sovietinei ideologijai, bei pirmasis Lietuvos džiazo klubas. Vėliau – populiarus baras „Vėjai”, iki šios dienos daugeliui keliantis sentimentus.

Po Vilnių toliau kursuoja projekto „Su-menėk“ transportas.

Į šių metų projektą įsitraukė 50 galerijų ir muziejų, o vienas iš meno maršruto „SU-MENĖK“ autobusų pats tapo galerija – jame įrengta Manto Meškėlos tapybos darbų ekspozicija. M. Meškėla, remdamasis lietuvių koloristinės tapybos tradicijomis, brėžia maršrutus tarp miesto atminties ir dabarties, jo kūryboje – ekspresyvūs peizažai, fiksuojantys kintančią miesto tapatybę. 

„SU-MENĖK“ autobusas kursuoja penktadieniais 12.30–18.00 val., šeštadieniais 11–19 val., sekmadieniais 11–18 val., maršruto tvarkaraščius galima rasti kiekvienoje stotelėje. Daugiau informacijos – ČIA. 

Vilniuje, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24), atidaryta tapytojo Kazimiero Brazdžiūno paroda „Žalgirio mūšio projektas“. 

Žalgirio mūšis ir jo interpretacija Lenkijos dailininko Jano Matejkos įspūdingo formato paveiksle (1878) yra tapę nacionalinio išdidumo ženklais, inspiravusiais ne vieną vėlesnį reiškinį ar kūrinį. Lietuvišką Žalgirio mūšio sceną yra sukūręs Šarūnas Sauka (1987), audiovizualinę instaliaciją šia tema sukūrė menininkas Ugnius Gelguda (2006). 

Jaunosios kartos tapytojo K. Brazdžiūno (g. 1999) „Žalgirio mūšį“ įkvėpė ir paties Žalgirio mitologija, ir menininko pirmtakų kūriniai, ir dabarties aktualijos. Kūrinio dydis prilygsta J. Matejkos drobei (426X987), o rezultatas – monumentalus ir ekspresyvus ekrano tipo paveikslas, kuriame žvilgsnis gali klaidžioti, pasiklysti ir vėl atrasti pasakojimo linijas.

Vizualinę projekto dalį lydi garsinė, muzikinė dalis – Žalgirio mūšiui skirta vinilinė plokštelė su Lietuvos ir Lenkijos šiuolaikinės elektroninės muzikos kūriniais. Juos sukūrė Dzuma (PL), „Porosty“ (PL), „Çâline with C“ (LT), Patricia Kokett (LT), Eivydas K (LT), „Circus Operandi“ (LT), Tadan (LT) ir „Chicago Bullies“ (LT). 

Projektą organizuoja „The Rooster Gallery“, partneris – LDNM Radvilų rūmų dailės muziejus. 

Kelios įdomios parodos veikia Kauno rotušėje. Čia vienu šūviu galima nušauti du zuikius: apžiūrėti renovuotą „baltąją gulbę“ ir pamatyti kelias parodas. 

Viena jų – Vlado Suncovo „Industrinės pasakos“. Mūsų dienomis bandant perleisti nuobodų darbą DI, regis, sunku patikėti, kad industrinės revoliucijos pradžia Lietuvoje dar egzistuoja gyvojoje atmintyje. Rankos, vaikystėje kinkiusios arklius, vėliau prisijaukinusios metalines stakles, dabar bando susiorientuoti steriliame skaitmeninių paviršių pasaulyje. Kaunas, būdamas vienas iš  Lietuvos pramonės vystymosi centrų, tapo šio magiško, transformacijų pilno spektaklio scena. 

Parodoje, pasitelkus muziejų eksponatus, liudijančius moderniosios miesto industrijos kūrimąsi XX a., ir gretinant juos su šiuolaikiniais meno ir dizaino kūriniais, kuriama istorijos interpretacija, persipynusi su pasakoms būdingais elementais. Burtų lazdele čia tampa armatūros strypas, kuriuo pamojus dygsta nauji blokiniai pastatai, o ateitis įžvelgiama giliuose gelžbetonio šuliniuose. 

Eksponuojamų meno kūrinių, objektų, fotografijų autoriai: Vladas Suncovas, Kazys Šimonis, Petras Kalpokas, Lidija Meškaitytė,  Stanislovas Lukošius, Kazimieras Dudėnas, Ričardas Šaknys, Jokūbas Skrinskis, Jonas A. Kubilius, Mečys Šadzevičius, Adomas Varnas, Romualdas Stačiūnas, Mejeris Smečechauskas, Ilja Jasvoinas, Davidas Gordonas, Algirdas Žukauskas  ir kiti nežinomi fotografai, dizaineriai, dailininkai. Eksponatai – iš Kauno miesto muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos etnografijos muziejaus, Kauno IX forto muziejaus rinkinių. Kitos Kauno muziejaus parodos ir renginiai – ČIA. 

Tuo metu Vilniaus muziejus (Vokiečių g. 6) rodo parodą „Amare Džiipena. Vilniaus romų istorijos“. Joje – Parubankoje (Bar) gimusių ir augusių romų jaunuolių patirtys. 

Parubanka ir Bar – du pavadinimai, kuriais romai vadino savo gyvenvietę Kirtimuose. Parubanka kilo iš viso rajono lenkiško pavadinimo Porubanek (lenk. rąbać – kapoti). Šį pavadinimą naudojo ten gyvenę lietuvių romai. Pasak muziejininkų, Kirtimuose gyvenusi romų bendruomenė, kotliarai, šią vietą vadino Bar, tai žodžio Tabar (taboras) trumpinys. O taboras yra bendrinis terminas, apibūdinantis laikiną keliaujančių romų stovyklą. 

2020 m. nugriovus Kirtimuose buvusią gyvenvietę, daliai ten gyvenusių romų šeimų suteikti socialiniai būstai, jos liko gyventi Vilniuje, tačiau nemaža dalis bendruomenės narių išvyko į kitus Lietuvos miestus ar užsienį. Gyvenvietė ištuštėjo, bendruomenė išsibarstė. Būtent ši asmeninius išgyvenimus atskleidžianti istorijos dalis viešojoje erdvėje dažniausiai nutylima. 

Parodos pavadinimas „Amare Džiipena“ lietuvių kalba reiškia „mūsų gyvenimai“ ir kviečia išgirsti pagrindinių parodos kūrėjų – romų jaunuolių balsus. Jiems Kirtimų gyvenvietė buvo namai, pilni bendruomenės atminties ir istorijų, kurios kūrė ir tebekuria jų tapatybes ir priklausymo jausmą. Šiandien Parubanką mena ten gyvenusių žmonių istorijos, kuriomis jaunuoliai dalijasi parodoje. Ją surengti jiems padėjo daugiakultūris vaikų ir jaunimo centras „Padėk pritapti“ bei Vilniaus muziejus.

Vilniuje, kultūros komplekso SODAS 2123 (Vitebsko g. 23) erdvėje veikiančioje galerijoje „Atletika“, atidaryta grupinė paroda „Bakakay“. 

Joj dalyvauja menininkai Stephanie Baechler, Sara Bjarland, Ina Budrytė, Polyrabbit Duplicate, Monika Kornilova, Simonas Nekrošius, Artūras Mitinas, Hanna Umin. Parodos kuratoriai – Bakakay collective (Monika Kornilova ir Artūras Mitinas).

Pasak rengėjų, paroda „Bakakay“ sujungia vaikiškumo, neapibrėžtumo ir nejaukos idėjas. Yra žinoma, kad veblenantys kūdikiai geba skleisti bet kokius žmonių kalbos garsus, tačiau išmokdami kalbėti viena kalba su jos specifiniais garsais, šį gebėjimą praranda. Galvojant ne vien apie verbalinę komunikaciją, bet apie įvairialypę žmogaus veiklą, parodoje susitelkiama į beformiškumo potencialą, jį atveriančias eksperimentines, jutimines prieigas.

Pastato, kuriame veikia galerija „Atletika“, istoriją formavo internatinės mokyklos vaikams su intelekto sutrikimais steigėjai, filantropai, architektai, darbuotojai ir auklėtiniai. Apylinkės socialinis peizažas dramatiškai keitėsi per pastaruosius du šimtmečius, vienuolynams ir sodams užleidžiant vietą kalinimo įstaigoms, internatui, jėgos struktūrų buveinėms. Parodos kuratoriai ir tyrėjai ieško galimybės pažvelgti į asmenines ir bendruomenines praeitis, atrandant santykį tarp atitolusių praeities ženklų ir aktyvių, dabartį formuojančių procesų.

Parodą „Bakakay“ lydintis tyrimas publikuojamas teminiame Artnews.lt žurnale ir bus pristatytas atskiru parodos uždarymo renginiu kultūros komplekse SODAS 2123.

Paroda vyks iki kovo 2 d. 

Planuojantiems laiką ir keliaujantiems po Lietuvą 

Palangoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Jono Šliūpo muziejuje, veikia paroda apie silkės kelią „Nuo Šiaurės jūros iki Kūčių stalo“. 

Nuvykus į Palangoje vykstančią tradicinę Stintų šventę, galima aplankyti ir vieną kitą muziejų. Pavyzdžiui, Jono Šliūpo, kuriame eksponuojamoje parodoje – Europos silkės žvejybos, apdorojimo, verslo ir gastronomijos istorija, silkių migracijos keliai, silkių rūšiavimo ir saugojimo inžinerinė sistemos veikimas, silkių gamybos receptai, Baltijos šalyse analogų neturintis archeologinis radinys – kasinėjimų metu atrastas XIX a. kubilo dangčio su kamščiu fragmentas, priklausęs istorinės silkių brokyklos sistemai. 

Parodoje pristatoma ir autentiška dr. Raimondos Nabažaitės vykdytų kasinėjimų medžiaga, ją papildo medžiaga apie dokt. Akvilės Poškienės vykdytus eksponato konservavimo darbus. Parodą papildo lydimųjų renginių programa, kurioje tyrėjai kviečia į ekskursijas, teminius susitikimus, paskaitas. 

Visos parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje bei jo padaliniuose – ČIA. 

Vasario 11 d. Vilniuje, „Forum Cinemas Vingis“, vyks išankstinė dokumentinio filmo „Miško broliai“ premjera, jį sukūrė prancūzų režisierius Antoine de Meaux. 

„Miško broliai“ pasakoja Baltijos šalių laisvės kovų istoriją. Režisierius įžvelgia paralelę tarp karo Ukrainoje ir Baltijos šalių okupacijos ir yra įsitikinęs, kad vakariečiams būtina sužinoti mūsų pasipriešinimo okupantams istoriją. Filme „Miško broliai“ mūsų laisvės istoriją pasakoja partizanas Jonas Kadžionis ir šviesaus atminimo partizanas, disidentas Albinas Kentra. 

Filmo prodiuserė Rasa Miškinytė sako nustebusi, kai į ją ir jos kino kompaniją „Era Film“ kreipėsi prancūzų kompanija „Program33“ su užmoju sukurti filmą apie Baltijos šalių laisvės kovas. Anot paties režisieriaus, susidomėti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių laisvės kovomis jį paskatino Rusijos agresija prieš Ukrainą – tai jam priminė anksčiau matytus ir skaitytus faktus apie mūsų valstybių okupaciją:

„Rusijos agresija prieš Ukrainą mane labai giliai sukrėtė, sykiu atsirado supratimas, kad tai, kas vyksta dabar, yra tęsinys to, ką Baltijos šalių žmonės išgyveno prieš daugelį metų ir apie ką perspėjo vakariečius. Tačiau vakariečiai buvo užsikrėtę Rusijos skleidžiamu melu ir nelabai norėjo tikėti baisiais žiaurumais, kuriais okupantai bandė palaužti Baltijos šalių dvasią. Dabar visas pasaulis pamatė jų veiksmus ir pradeda palengva suprasti, kad Baltijos žmonių perspėjimai buvo tikri, kad jais reikia tikėti“. 

Filmas žinią apie Baltijos šalių laisvės kovas plačiai skelbs užsienio, visų pirma Prancūzijos, auditorijai. O minint Vasario 16-ąją, filmo premjerą pamatys LRT ir Prancūzijos kanalo FranceTV.5  žiūrovai. 

Vasario 15 d. 11 val. Dusetose prasidės didžiausia metų žiemos šventė – „Sartai 2025“. Šiemet dėl nežiemiškų orų tradicinės žirgų lenktynės atšauktos, tačiau svarbiausia šventės dalis vis tiek bus žirgai. 

113-ąjį kartą vyksiančios šventės programoje – žirgų pasirodymai, gyva muzika, parodos, žygiai ir veiklos vaikams. Bus ir visko pilna tradicinė mugė, o drąsiausiems – maudynės Sartų ežere. Šventės programa ČIA.