Kartą per 100 metų: atradimas Pompėjuose

Pompėjuose, senovės Romos mieste, archeologai aptiko prašmatnų privačios pirties kompleksą, didžiausią iš kada nors atrastų išsiveržusio ugnikalnio lavos ir pelenų palaidotame mieste. Freskomis ištapyta pirtis aptikta pačiame didžiulės rezidencijos, kurią jau dvejus metus kasinėja archeologai, centre.

„Aptiktos patalpos yra tokios nuostabios būklės, kad lankytojams sukelia vadinamąjį Pompėjų efektą, t. y., tarsi žmonės pirtį būtų palikę vos prieš valandėlę“, – prof. Gabrielį Zuchtriegelį, Pompėjų archeologijos parko generalinį direktorių, cituoja BBC.

Trečdalis Pompėjų tebeglūdi po sustingusios lavos sluoksniu, tačiau dabartiniai kasinėjimai, didžiausi per pastaruosius 40 metų, suteikia naujų žinių apie sąlygas, kuriomis gyveno senovės romėnai. Archeologų darbą stebėjo BBC ir „Lion TV“ televizijos filmavimo grupė, kurianti dokumentinį serialą „Pompėjai: nauji kasinėjimai“ („Pompeii. The New Dig“).

Pasak BBC, šį kartą archeologai tiesiogine žodžio prasme iš po žemių atkasė visą senovinio miesto kvartalą. Be pirties ir erdvių gyvenamųjų patalpų, buvo atkasta skalbykla ir kepykla. Mokslininkai linkę manyti, kad visa tai priklausė vienam iš garsių ir labai turtingų piliečių. Prof. G. Zuchtriegelis pastebi, kad savininko statusą atskleidžia būtent tokios prabangios vonios – beveik neabejotinai tai buvo didžiausias pirties kompleksas privačiame Pompėjų gyvenamajame name. Anot mokslininko, mieste buvo vos keli namai su tokia pirtimi, kokią sau leisti galėjo tik turtingiausi iš turtingųjų. 

Nuo persirengimo kambario iki baseino

Pirties komplekso plane nubraižyta katilinė, karštasis bei šiltasis kambariai ir persirengimo kambarys bei didelė patalpa su pagrindiniu baseinu. Atėjusieji į pirtį persirengdavo kambaryje su ryškiai raudonomis sienomis ir geometriniais raštais išmargintomis mozaikinėmis grindimis. Jų inkrustacijai buvo naudojamas marmuras, atvežtas iš įvairių Romos imperijos vietų. 

Iš šio kambario lankytojai keliaudavo į karštą patalpą, joje panirdavo į vonią ir mėgavosi šiluma. Karštis sklido iš po pakabinamų grindų ir iš tuščiavidurių sienų, kuriose jis cirkuliavo.

Iškart už karštosios patalpos buvo katilinė. Į ją vanduo iš gatvės atitekėjo vamzdžiu – dalis vandens buvo nukreipta į baseiną, o likusioji, skirta karštajai patalpai, šildoma švino katile. Pasak BBC, srauto reguliavimo vožtuvai dabar atrodo taip moderniai, tarsi juos būtų galima įjungti ir išjungti kad ir šiandien.

Kitoje, ryškiai išdažytoje šiltoje patalpoje, pirties lankytojų oda buvo įtrinama aliejumi, paskui jis nubraukiamas lenktą strypą primenančiu instrumentu. Galiausiai lankytojai patekdavo į didžiausią ir įspūdingiausią erdvę – frigidarijų, arba šaltųjų maudynių salę. Po atletus vaizduojančiomis freskomis lankytojai galėjo atsipalaiduoti raudonų kolonų apsuptame vėsiame baseine, vienu metu jame tilpo 20–30 žmonių. 

„Karštą vasarą galėtumėt čia sėdėti įmerkę kojas į vandenį, kalbėtis su draugais ir, galimas dalykas, gurkšnoti vyną“, – sako prof. G. Zuchtriegelis. 

Kartą per 100 metų

Archeologijos dr. Dr Sophie Hay, kuriai, kaip ji pati rašo socialiniame tinkle „X“, yra „didelis džiaugsmas ir garbė būti tiesiogine Pompėjų kasinėjimų liudininke“, pirties kompleksą apibūdina kaip kartą per šimtmetį pasitaikantį atradimą, kuris atskleidžia iš esmės nežinomą romėnų gyvenimo pusę.

„Pats galingiausias šių kasinėjimų įspūdis – ryškus kontrastas tarp vergų ir labai, labai turtingų žmonių gyvenimo. Ir čia mes tai matome neįtikėtinai aiškiai“, – dr. Sophie Hay sakė BBC. 

Kasinėjimų etapas baigiasi, tačiau iš po ištisą miestą pražudžiusio sluoksnio atkasama vis naujų artefaktų. 

„Kiekviena diena čia yra staigmena“, – sako prof. Anna Onesti, archeologinio darbo vadovė. – Ateinu į darbą ryte laukdamas įprastos darbo dienos, tada staiga paaiškėja, kad radome kažką išskirtinio.“ 

Vienas iš ypatingų radinių – du skeletai, aptikti privačioje rezidencijos dalyje. Pasak archeologų, jų išsidėstymas rodo, kokį siaubą patyrė Pompėjų žmonės, bandydami išsigelbėti 79 m. e. m. išsiveržus ugnikalniui.  Vyras ir moteris bandė gelbėtis glausdamiesi atokiame kambaryje, tačiau mirė miestą apgaubus vadinamajam piroklastiniam srautui – karštų dujų ir vulkaninių pelenų bangai. Kambaryje ant marmurinio stalviršio buvo rasta artefaktų: stikliniai indai, bronziniai ąsočiai ir keramika – jų galėjo būti atsinešta, tikintis pralaukti nelaimę. Archeologus ypač sudomino daiktai, rasti žuvusiųjų rankose: prie vyro palaikų buvo rasti raktai, o prie moters skeleto – auksinių ir sidabrinių monetų bei papuošalų.

Vyro skeleto analizė parodė, kad, nepaisant jauno amžiaus, maždaug 20-ies metų, jo kaulai buvo labai susidėvėję, o tai rodo žemą socialinį statusą: jis galėjo būti vergas. Moteris buvo dvigubai vyresnė, tačiau jos kaulai ir dantys buvo daug geresnės būklės. Prof. Sophie Hay spėja, kad ji tikriausiai užėmė aukštesnę padėtį visuomenėje – galėjo būti namo savininko žmona arba žmonos tarnaitė. 

Pasak BBC, 2024 m. toje pačioje rezidencijoje buvo rasta didžiulė pokylių salė, ant juodų sienų pavaizduoti žavūs paveikslai klasikinėmis temomis. Greta aptiktas mažesnis maldos kambarys, kurio sienos buvo nudažytos švelniai mėlyna spalva: namo gyventojai rinkdavosi į jį dėkoti dėkoti dievams.

Anot archeologų, Vezuvijaus išsiveržimo metu „rezidencijoje akivaizdžiai vyko renovacijos darbai“: visur buvo rasta metalo apdirbimo įrankių ir statybinių medžiagų. Mėlynajame kambaryje ant grindų buvo palikta krūvą austrių kriauklių – jos buvo smulkinamos į miltelius, o šie tepami ant sienų ir spindėjo kaip perlamutras.  

Pompėjai priklauso Nacionaliniam Vezuvijaus kalno parkui, nuo 1997 m. vietovė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kol kas į kasinėjimų teritoriją leidžiamas ribotas žmonių skaičius, tačiau ilgainiui ji bus atvira visuomenei.