Š. Frolenko. Sveikatos draudimas ir saugumo mokestis: kodėl verta pergalvoti siūlomus pokyčius?
Pirmiausia, siūloma keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, panaikinant neapmokestinamųjų pajamų lengvatą papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokoms. Taip pat siūloma įvesti 10% mokestį visoms ne gyvybės draudimo įmokoms, išskyrus privačių asmenų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Taigi panaikinus lengvatą įmokos bus apmokestinamos ne tik GPM 20%, bet ir Sveikatos draudimu ir pensijų bei socialiniu draudimu, taip pat dar prisidės 10% draudimo mokestis. Viską susumavę gauname, kad šios rūšies draudimas bendrai pabrangs daugiau nei 50%.
Papildomu sveikatos draudimu šiandien naudojasi daugiau nei pusė Lietuvos vidutinių ir didelių įmonių bei viešojo sektoriaus įstaigų. Virš 90% tarptautinio kapitalo įmonių laiko šį instrumentą kertiniu darbuotojų motyvacijos ir gerovės elementu.
Vidutinė draudimo įmoka vienam asmeniui siekia apie 600 Eur, o 2023 m. papildomo draudimo pagalba darbuotojai padengė sveikatos paslaugų už beveik 100 mln. Eur. 2024 m. duomenimis, papildomo savanoriško sveikatos draudimo sutarčių skaičius siekia 19.012, o apdraustųjų skaičius – apie 240.000. Įmokų suma – 121,2 mln. Eur.
Tai sudaro apie 10% visos ne gyvybės draudimo rinkos, kurioje 2024 m. įmokos pasiekė 1,2 mlrd. Eur. Sveikatos draudimo paklausa nuo 2014 m. Lietuvoje kasmet augo dviženkliu tempu, o pastaruoju metu sparčiausiai – valstybinio sektoriaus, gamybos ir prekybos sektoriuose.
Europos šalyse papildomas sveikatos draudimas skatinamas per mokestines lengvatas. Pavyzdžiui, Estijoje darbdavių išlaidos sveikatos draudimui iki 400 Eur per metus vienam darbuotojui neapmokestinamos, o Latvijoje sveikatos draudimas taikomas 93% darbdavių ir nuo 2025 m. neapmokestinama suma didėja iki 750 Eur per metus. Tuo tarpu Lietuvoje ketinama eiti visiškai priešinga kryptimi.
Kokio poveikio tikėtis? Pirmiausia, didės sveikatos sistemos apkrova. Sumažinus paskatas papildomam draudimui, daugiau gyventojų kreipsis į valstybinę sveikatos sistemą, ilgės eilės, didės viešųjų išlaidų poreikis, silpnės prevencija. Darbdavių remiamas papildomas draudimas skatina darbuotojus reguliariai tikrintis sveikatą, laiku pastebėti ligas ir užkirsti kelią sunkesniems susirgimams. Akivaizdu, būtų pažeisti valstybės strateginiai tikslai. Sveikos visuomenės formavimas – vienas iš Lietuvos ilgalaikių strateginių tikslų, ir lengvatų naikinimas tam prieštarautų.
Papildomas sveikatos draudimas padeda užtikrinti greitą gydymą – ne tik komforto, bet ir gyvybiškai svarbių paslaugų aspektu. Tai leidžia darbuotojams greičiau grįžti į darbo rinką, kartu palengvina valstybinės sistemos krūvį. Sunaikinus šį draudimą ilgės eilės, išaugs spaudimas viešajam sektoriui, o gyventojai vis tiek bus priversti mokėti už privačias paslaugas.
Valstybė šiuo metu lengvata prisideda prie sveikesnės visuomenės formavimo. Jeigu išliks tik valstybinis medicininių paslaugų sektorius, kurio tikslas – ne ilgesnės nei 2 mėn. eilės pas specialistus, kaip to pasiekti be papildomų investicijų?
Antra, silpnės ekonomika. Sveiki darbuotojai yra produktyvesni, rečiau ima nedarbingumo atostogas, o tai tiesiogiai lemia įmonių augimą ir didesnį BVP. Įgyvendinus pakeitimus sumažėtų įmonių socialinė atsakomybė, sumenktų jų reputacija, nes investicijos į darbuotojų sveikatą rodo aukštą socialinės atsakomybės lygį, didina įmonių patrauklumą darbo rinkoje.
Dėl nesuprantamų priežasčių vengiama plačiau diskutuoti – kas lauktų šalies verslų ir kitų sektorių po reformuotos draudimo sistemos. Egzistuoja beveik pusšimčio veiklų sąrašas, kurioms yra privalomas veiklos draudimas. Dėl išaugsiančios finansinės naštos juridiniai asmenys gali atsisakyti ar sumažinti draudimo apsaugas, o kai kurios įmonių grupės pasirinks draustis užsienyje. Neprivalomos draudimo rūšys taps nepatrauklios: drausis rečiau arba visai atsisakys. Prognozuojamas draudimo rinkos nuosmukis 10–15% reikštų netektį 100–150 mln. Eur pajamų, o bendra tiesioginė žala rinkai gali siekti 250 mln. Eur.
Siūlomi mokestiniai pokyčiai, kurie paliestų papildomą sveikatos draudimą ir ne gyvybės draudimo sektorių, kelia rimtų rizikų tiek socialinei sistemai, tiek verslo konkurencingumui. Pasiūlymai grindžiami klaidingomis prielaidomis – planuojama surinkti daugiau mokesčių, bet reformos padariniai sumažins bazę. Vien draudimo rinkos tiesioginiai praradimai gali siekti kelis šimtus milijonų.
Verta rimtai apsvarstyti alternatyvias priemones, kurios negriautų ilgalaikių investicijų į darbuotojų sveikatą ir bendrą šalies ekonominį augimą.
Pabaigai retorinis klausimas. Kodėl politikams tinka darbdavių kalėdinė dovana darbuotojui, pavyzdžiui, 200 Eur prekybos centro čekis, bet 200 Eur investicija į darbuotojo sveikatą turi būti papildomai apmokestintina?
Įžvalgos autorius – Šarūnas Frolenko, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas
