2025-04-09 15:15

Sukčiavimo amžiuje negalima džiaugtis konkurento nesėkme

Tobias Lindh, finansinių technologijų bendrovės „Adyen“ vykdomasis direktorius Šiaurės ir Baltijos šalims. Įmonės nuotr.
Tobias Lindh, finansinių technologijų bendrovės „Adyen“ vykdomasis direktorius Šiaurės ir Baltijos šalims. Įmonės nuotr.
Sukčiavimas verslui tampa vis brangiau kainuojančia grėsme. Ne išimtis ir Lietuva. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenimis, finansiniai sukčiai per 2024 m. iš gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 35 mln. Eur, o bendras sukčiavimo atvejų skaičius sudarė beveik 14.000 kartų. Kas antras bandymas buvo „sėkmingas“: realūs nuostoliai dėl šio pobūdžio nusikalstamos veiklos vien pernai jau peržengė 17 mln. Eur ribą.

Mažmeninės prekybos įmonės dėl savo veiklos apimties ir masto yra vienos pažeidžiamiausių sukčiavimo atžvilgiu. Jos vis dažniau naudoja skaitmeninius prekybos kanalus, kurie traukia įvairias nusikalstamas strategijas naudojančius piktavalius: tariamus „klientus“, automatizuotas sistemas, veidrodinius tinklalapius, socialinę inžineriją ir kitus sukčiavimo būdus. Tai mažina ir taip nedideles pelno maržas.

Situaciją apsunkina tai, jog dauguma mažmeninės prekybos įmonių yra struktūriškai gana panašios. Jose taikomi tie patys procesai, technologijos ir darbo metodai. Tad kovojant prieš sukčiavimą ir didinant prevenciją šiame sektoriuje kritiškai svarbu laikytis bendradarbiavimo ir bendros atsakomybės principų.

Schemos tiražuojamos

Prekybininkams veikiant atskirai, sukčiai dažnai išsisuka: vienur numojama ranka, kitur išgelbėja pasiteisinimas nesusipratimu, trečiur lieka nepastebėti. Padariniai? Tas pats pasiteisinęs sukčiavimo metodas išbandomas pas kitą prekybininką. Vienos įmonės neatsparumas kelia grėsmę visiems.

Nesunku rasti realių pavyzdžių, kaip tarp nusikaltėlių plinta žinios apie sėkmingus atakų metodus. Pavyzdys  –  vienas paskutiniųjų plačiai nuskambėjusių įvykių Lietuvoje, kai iš vienos prekybos milžinės sukčiai išviliojo 2,5 mln. Eur, naudojantis prekių grąžinimo politika. Teisėsauga vis dar tiria schemą ir jos dalyvius, tačiau jos veiksmingumą rodo nusikaltimo trukmė – schema buvo naudojama daugiau nei ketverius metus, toks sukčiavimo modelis buvo taikomas ne tik Lietuvoje.

Galima konstatuoti, kad sukčiai įvaldę tiek techninių pažeidžiamumų išnaudojimą, tiek socialinę inžineriją. Vos tik pavykus pasinaudoti kartą, nusikalstama taktika iš karto panaudojama prieš kitą prekybininką. Akivaizdu, kad kiekviena įmonė turi sugebėti apsisaugoti nuo tokių pavienių grėsmių, tačiau lygiai taip pat svarbu suprasti, jog visas sektorius turi daryti viską, kas įmanoma, kad atgrasytų nuo sukčius nuo tokių bandymų.

Dirbtinis intelektas – pagalbininkas

Sprendimai? Jei anksčiau įmonės galėjo spręsti problemas savo tempu, tai sparti dirbtinio intelekto pažanga ir didėjantis sukčiautojų iniciatyvumas šią galimybę panaikino. Sukčiai veikia greičiau, nei daugelis įmonių gali reaguoti. Užtenka vienos silpnos grandies sistemoje, kad būtų padaryta didelė žala.

Šiandien prekybininkams labai svarbu neatsilikti nuo nusikaltėlių ir įdiegti apsaugines priemones, kurios dar prieš kelerius metus atrodė nereikalingos. Nors viena dalis yra susijusi su organizaciniais procesais, ne mažiau svarbus yra išmanus technologijų naudojimas: automatiniai sprendimai, kurie realiuoju laiku analizuoja mokėjimų modelius ir sąskaitas faktūras, dirbtiniu intelektu pagrįstos apsaugos sistemos ir skaitmeninės technologijos, leidžiančios greitai reaguoti į pokyčius saugumo ir verslo aplinkoje.

Svarbu prisiminti, kad vien tik kontrolės priemonių nepakanka, kad galima būtų apsaugoti save ir sektorių. Rutininės procedūros yra nuspėjamos ir lengvai apeinamos. Nusikaltėliai gali išmokti jomis pasinaudoti studijuodami tiek jūsų, tiek jūsų konkurentų įmones. Todėl integruoti sprendimai, kuriuose žmogaus intelektas derinamas su mašininiu greičiu, tampa vis svarbesni.

Informacija turi būti dalijamasi

Technologiniai sprendimai yra tik viena medalio pusė. Verta ne tik apsaugoti savo verslą, bet ir dalintis išmoktomis pamokomis. Nors mažmenoje vyksta arši konkurencija, kai kalbame apie klientus ir darbuotojus, tačiau kovoje su sukčiais visi yra vienoje barikadų pusėje. Kuo geresni informacijos srautai viduje ir kuo atviriau aptariami incidentai, tuo didesnė tikimybė, kad kibernetiniai nusikaltėliai galiausiai atsisakys tam tikros taktikos, nes jų žinios taps neveiksmingomis.

Viena vertus, labai svarbu, kad įmonės, tapusios stambaus sukčiavimo aukomis, jaustųsi skatinamos kalbėti apie tai, padėti kitiems sektoriaus atstovams suprasti, nuo kokių grėsmių reikia saugotis. Kita vertus, ne mažiau svarbu yra technologinis suderinamumas, užtikrinant sukčiavimo užkardinimą. Pavyzdžiui, jei vogtos mokėjimo kortelės anoniminiais duomenimis būtų dalinamasi visose sistemose, kiti prekybininkai galėtų automatiškai blokuoti įtartinas operacijas. Toks duomenimis grindžiamas bendradarbiavimas padėtų mažmeninės prekybos sektoriui išlikti žingsniu priekyje kovoje su sukčiais ir, jei bus nuosekliai dirbama, galiausiai panaikintų bent jau kai kurias sukčiavimo formas.

Nors suprantama, kad niekas nenori prisipažinti, jog buvo apgautas, o dar mažiau – palaikyti konkurentą, toks bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir kibernetiniams nusikaltimams. Šiandien jūsų įmonės veiksmai gali padėti kitai įmonei netapti auka. Kitą dieną viskas gali apsiversti ir jūs būsite išgelbėtasis. Atsižvelgiant į tai, kokios struktūriškai panašios yra mažmeninės prekybos įmonės, toks bendradarbiavimas šiandieninėje aplinkoje yra tiesiog būtinas.

Komentaro autorius – Tobias Lindh, finansinių technologijų bendrovės „Adyen“ vykdomasis direktorius Šiaurės ir Baltijos šalims

52795
130817
52791