Europos ekonomika lėtėja

Europai ruošiantis galimam prekybos karui, kai JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sausį pradės eiti pareigas, dvi didžiausios žemyno ekonomikos susiduria su sunkumais. Vokietijos jau antrus metus iš eilės laukia nulinis augimas, o Prancūzijai 2025 m. numatomas mažesnis nei 1% augimas.

Ar Europos ekonominę stagnaciją lėmė keinsistinių paskatų trūkumas, ar reikėtų kaltinti pasipūtusią ir išsekusią gerovės valstybę? Bet kuriuo atveju akivaizdu, jog manantieji, kad paprastos priemonės, tokios kaip didesnis biudžeto deficitas ar mažesnės palūkanų normos, gali išspręsti Europos problemas, yra atitrūkę nuo tikrovės. Pavyzdžiui, dėl agresyvios skatinimo politikos Prancūzijos biudžeto deficitas jau pasiekė 6% BVP, o skolos ir BVP santykis išaugo iki 112%. 2023 m. prezidentas Emmanuelis Macronas sulaukė plačiai nuvilnijusių protestų dėl sprendimo padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų – šis žingsnis, nors ir reikšmingas, paliečia tik patį šalies finansinių problemų paviršių.

Daugelis JAV ir Didžiosios Britanijos progresyviųjų žavisi Prancūzijos daugelį sričių kontroliuojančios valdžios modeliu ir norėtų, kad jų šalys vykdytų panašią politiką. Tačiau pastaruoju metu skolos vertybinių popierių rinkos suvokė, kokią riziką kelia auganti Prancūzijos skola. Stebėtina, bet Prancūzijos vyriausybė dabar moka didesnį rizikos priedą nei Ispanija.