Mūšis dėl Rusijos centrinio banko įsibėgėja

Elvira Nabiullina, Rusijos centrinio banko vadovė. AP/„Scanpix“ nuotr.

Praėjus beveik trejiems metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pagaliau pasijuto skausmingas Vakarų įvestų finansinių sankcijų poveikis, įžiebdamas aršią kovą Kremliuje dėl Rusijos centrinio banko kontrolės.

Pastaruosius dvejus metus Rusijos verslo bendruomenė iš esmės tylėjo, net kai Vakarų sankcijos sukėlė realiųjų palūkanų normų šuolį. Tačiau pastarosiomis savaitėmis verslo lyderiai atvirai kritikavo centrinio banko vadovę Elvirą Nabiulliną, kuri ėjo šias pareigas nuo 2013 m. ir, kaip pranešama, siekė iš jų pasitraukti prasidėjus karui 2022 m.

Nors E. Nabiullinos padėtis atrodo vis labiau pažeidžiama Kremlius ir toliau tvirtina, kad sankcijos tik sustiprino ekonomiką ir padarė ją savarankiškesnę. Šis teiginys yra akivaizdžiai klaidingas – tą liudija ir nuolatiniai Rusijos pareigūnų raginimai Vakarams panaikinti apribojimus. Iš tikrųjų, nuo 2014 m., kuriais Rusija aneksavo Krymą, ekonominės sankcijos sukėlė tris dideles valiutos kurso krizes: 2014 m. kovo – balandžio mėn., 2022 m. vasario – kovo mėn. ir 2023 m. liepos – rugpjūčio mėn. Kaskart Nabiullinai pavykdavo suvaldyti padarinius didinant palūkanų normas.