Mūšis dėl Rusijos centrinio banko įsibėgėja

Pastaruosius dvejus metus Rusijos verslo bendruomenė iš esmės tylėjo, net kai Vakarų sankcijos sukėlė realiųjų palūkanų normų šuolį. Tačiau pastarosiomis savaitėmis verslo lyderiai atvirai kritikavo centrinio banko vadovę Elvirą Nabiulliną, kuri ėjo šias pareigas nuo 2013 m. ir, kaip pranešama, siekė iš jų pasitraukti prasidėjus karui 2022 m.

Nors E. Nabiullinos padėtis atrodo vis labiau pažeidžiama Kremlius ir toliau tvirtina, kad sankcijos tik sustiprino ekonomiką ir padarė ją savarankiškesnę. Šis teiginys yra akivaizdžiai klaidingas – tą liudija ir nuolatiniai Rusijos pareigūnų raginimai Vakarams panaikinti apribojimus. Iš tikrųjų, nuo 2014 m., kuriais Rusija aneksavo Krymą, ekonominės sankcijos sukėlė tris dideles valiutos kurso krizes:  2014 m. kovo – balandžio mėn., 2022 m. vasario – kovo mėn. ir  2023 m. liepos – rugpjūčio mėn. Kaskart Nabiullinai pavykdavo suvaldyti padarinius didinant palūkanų normas.

Tačiau padėtis pasikeitė. Spalio 25 d. centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą nuo 19% iki 21% motyvuodamas susirūpinimu dėl infliacijos. Savo pranešime bankas pažymėjo, kad „infliacijos lūkesčiai ir toliau didėja“, o vidaus paklausos augimas „gerokai viršija“ ekonomikos galimybes plėsti prekių ir paslaugų pasiūlą. Pranešime priduriama, kad augančios vyriausybės išlaidos ir didėjantis biudžeto deficitas „skatina infliaciją“, todėl būtina toliau griežtinti pinigų politiką.

Kadangi oficiali infliacija siekia 9%, o realioji palūkanų norma – 12%, Rusijoje įsibėgėja ilgokai pritilusios diskusijos apie ekonominę politiką. Tačiau vyraujantys balsai nebėra tikrų ekonomistų, nes dauguma nepriklausomų ekspertų pabėgo iš šalies siekdami išvengti įkalinimo. Trys žymūs oligarchai neseniai pasisakė prieš centrinio banko palūkanų normų didinimą. Nors nenustebino tiesmukiško Olego Deripaskos kritika, tačiau plieno konglomeratą „Severstal“ valdantis Aleksejus Mordašovas paprastai atsargiai renkasi žodžius. Spalio pabaigoje A. Mordašovas pripažino, kad „būtinybė didinti palūkanų normas siekiant apriboti infliaciją yra aiški“, tačiau perspėjo: „artėjame prie situacijos, kai vaistai gali tapti pavojingesni už ligą“.

Tiek Deripaska, tiek Mordašovas turi įvairių Rusijos verslo elito sluoksnių palaikymą. Tačiau tikrų tikriausią šoką sukėlė valstybinės ginklų ir technologijų milžinės „Rostec“ generalinis direktorius Sergejus Čemezovas, savo kalboje Federacijos Taryboje papriekaištavęs Nabiullinai, teigdamas, kad pakartotinis palūkanų normų didinimas prives prie daugumos įmonių bankroto.

Čemezovas taip pat perspėjo, kad padidėjusios palūkanų normos gali priversti „Rostec“ sustabdyti aukštųjų technologijų produktų eksportą. Panašius nuogąstavimus išreiškė ir keli kiti žinomi verslo veikėjai – tai yra pirmas kartas nuo V. Putino pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą, kai jis susidūrė su atviru pasipriešinimu jo ekonominei politikai.

Nuo 2004 m. V. Putinas ir jo bendražygiai susikrovė turtus klastodami viešuosius pirkimus ir sistemingai savindamiesi energetikos milžinės „Gazprom“ turtą – tai  2008 m. savo leidinyje „Putin and Gazprom” užfiksavo Borisas Nemcovas ir Vladimiras Milovas. Tačiau Europos sankcijos kadaise milžinišką „Gazprom“ pelną pavertė didžiuliais nuostoliais ir sumažino ilgamečių V. Putino sąjungininkų, „Gazpromo parazitų“, įskaitant Michailą ir Jurijų Kovalčiukus bei Genadijų Timčenką, finansinę įtaką.

Milovas neseniai pareiškė, kad Čemezovas tapo vienu iš dominuojančių Putino verslo sąjungininkų. Nepaisant kuklių Čemezovo kompetencijų, išskyrus ankstesnę tarnybą KGB drauge su Putinu Drezdene, jis pasinaudojo šiais ryšiais, kad užsitikrintų Rusijos ginkluotės pramonės kontrolę, kuri dabar sutelkta bendrovėje „Rostec“. Pastaroji, gaudama federalinį finansavimą (kurios finansai išlieka valstybės paslaptimi), kontroliuoja maždaug 80% Rusijos gynybos pramonės produkcijos.

Čemezovas taip pat yra pagrindinis asmuo, besipelnantis iš karo Ukrainoje. Neseniai įvykę personalo pokyčiai vyriausybėje, ypač gynybos ministro Sergejaus Šoigu atleidimas, buvo naudingi Čemezovui, nes Šoigu nebedrįsta skųstis dėl nekokybiškos „Rostec“ produkcijos. Tuo tarpu vyriausiasis Čemezovo protežė Denisas Manturovas buvo paaukštintas į ministro pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas. Tiek D. Manturovas, tiek kitas Čemezovo sąjungininkas Aleksejus Diuminas dabar yra įtakingos Saugumo tarybos nariai.

Nabiulliną pažinojau XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kai ji buvo labai gerbiama Rusijos liberalų stovyklos narė. 2013 m. V. Putino artimiausioje aplinkoje kilo arši kova dėl to, kas vadovaus centriniam bankui – liberalas ar statytinis. Pagrindiniai pretendentai buvo liberalas, buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, ir griežtosios linijos šalininkas Sergejus Glazjevas. Būdama tuometine Putino patarėja ekonomikos klausimais, Nabiullina užsitikrino liberalų pergalę, prie kurios prisidėjo Putiną neapleidusi baimė, kad nepasikartotų 1998 m. finansinis krachas, sužlugdęs ministro pirmininko Sergejaus Kirijenkos vyriausybę.

Atrodo, kad dabartiniai Nabiullinos prioritetai – kontroliuoti infliaciją, mažinti kapitalo pasitraukimą, stabilizuoti rublį ir palaikyti BVP augimą, kuris, kaip prognozuojama, 2025 m. sumažės iki 0,5-1,5%, palyginti su šiemet tikėtinu 3,6% augimu. Tačiau nepavykus pažaboti infliacijos, ji greičiausiai bus atleista. Jos patikima pirmoji pavaduotoja Ksenija Judajeva 2023 m. buvo pažeminta pareigose ir perkelta į Tarptautinį valiutos fondą. Neseniai Kazanėje vykusiame BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikime V. Putinas net grubiai pasijuokė iš Nabiullinos, dėl ko ji akivaizdžiai susikrimto.

Dabar kyla klausimas, ar Putinas pakeis Nabiulliną nekvalifikuotu lojalistu, kuris sumažins palūkanų normas, sudarys sąlygas infliacijai ir kapitalo nutekėjimui, tokiu būdu paskatinsiančiu nevaldomą rublio kurso smukimą. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos ekonomikos krizė yra tiesioginė V. Putino įsiveržimo į Ukrainą ir vėlesnių Vakarų sankcijų pasekmė, vienintelis būdas Rusijos ekonomikai stabilizuoti – nutraukti karą ir išvesti Rusijos pajėgas iš Ukrainos.

 Komentaro autorius – Andersas Aslundas, Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis. 

Autorinės teisės: Project Syndicate, 2024 m.