Kas išves Lietuvą iš baudžiavos?

Lietuva vis dar per dažnai konkuruoja mažesne kaina, o ne aukštesne kokybe. Ar turime drąsos, talento, kapitalo bei... geros vadybos, kad pakartotume kitų šalių sėkmę konkuruojant aukšta kokybe?

Būtent vadybą noriu akcentuoti, nes Lietuvoje matau per daug baudžiavinio mąstymo ir per daug carinės-baudžiavinės vadybos.

 Vadybos evoliucija: nuo baudžiavos iki prasmės ir naudos 

Baudžiava – lazdos principas

Primityviausia vadybos forma – baudimas. Nuo to ir baudžiava.

Ši neefektyvi vadybos forma žinoma tūkstantmečiais. Nors teoriškai panaikinta, bet praktiškai vis dar taikoma.

Ponas vadovas baudžia, o žmonės tada elgiasi kaip baudžiauninkai, t.y. stengiasi ne pasiekti rezultatą, o išvengti lazdos:

• Vengia rodiklių;
• Permeta atsakomybę kitiems;
• Daro tik tiek, kiek liepia ir ne daugiau.

Čia negali tikėtis investicijų, inovacijų ar pažangos. Baudžiamas žmogus susigūžia ir užsidaro. Nesiūlo ir negalvoja, kaip padaryti geriau.

Tuo tarpu Lietuvoje tik 18% darbuotojų atsako, kad jų komandos turi normalų požiūrį į klaidas, t.y. Lietuvoje vis dar baudžiame už klaidas. Ieškome kaltų ir kaip juos nubausti, o ne kaip išmokti ir padaryti geriau.

Skaičiai dar prastesni viešajame sektoriuje bei tarp vyresnių darbuotojų.

Tai susiję su tuo, kad buvome paskutiniai Europoje panaikinę baudžiavą, o sovietmetis ją grąžino – atėmė privačią nuosavybę, suvarė į kolūkius ir baudė norinčius prekiauti ar užsidirbti daugiau.

Nors 30 metų esame nepriklausomi, bet vis dar turime per daug pono ir baudžiauninko santykių.

Kur tik ponas galvoja, o baudžiauninkas tik vykdo, kas liepta.

Blogiausia, kai žmonės atpranta galvoti: „Viršininkas verčia mane galvoti – už ką jis pinigus gauna?!“ – reali pasipiktinusio darbuotojo citata.

Mums reikia daugiau laisvų, savarankiškų ir už save bei savo aplinką atsakingų žmonių, kurių nereikia versti galvoti, kurie patys galvoja.

Tam darbe reikia mažiau baudžiavos ir daugiau naudos.

Kapitalizmas – naudos principas

F. W. Tayloras, amerikiečių inžinierius išgarsėjęs savo vadybos metodais, padidinusiais pramonės efektyvumą, dar 1911 m. JAV suformulavo, kad reikia matuoti ir pinigais skatinti tuos, kurie padaro daugiau ir/ar geriau.

Prabėgus daugiau kaip 100 metų tik apie 30% viešojo sektoriaus darbuotojų sutinka, kad gaus daugiau, jei darbą padarys gerai. Dauguma nemato finansinės naudos stengtis labiau.

Tikrai ne visi mato tiesioginę sąsają tarp rezultato bei naudos ir versle. Kiek pas mus įprasta dalintis įmonės pelnu?

O kai nėra paskatos daryti daugiau, yra paskata daryti mažiau.

Todėl tiek versle, tiek viešajame sektoriuje reikia mažiau bausti, bet daugiau tikslų ir rodiklių. Matuoti ir motyvuoti tuos, kurie padaro daugiau, o ne bausti tuos, kas suklysta.

Juk neklysta tik tie, kurie nedaro – NBA žvaigždė Kobe Bryantas yra daugiausiai prametęs pro šalį krepšininkas!

Kaip manote, ar būtume girdėję apie jį, jei treneriai jį būtų baudę už pramestus metimus, o ne skatinę už įmestus?

Naudos sistema patikrinta ir veikia puikiai, nors ir turi porą trūkumų:

• Darbuotojai nebedaro to, kas svarbu, kai nematuojama ir nepremijuojama;
• Skatina siekti trumpalaikių tikslių (ketvirtinis/metinis), o ne ilgalaikės sėkmės.

Minėtų problemų padeda išvengti, jei organizacija, be tikslų ir rodiklių, turi dar ir didesnę už save misiją. 

Misija – prasmės principas

Šiandien konkurencingiausias verslas vis dažniau kalba apie misiją, kuri yra didesnė už įmonės pelną:

• „Tesla“ ne šiaip automobilius gamina – jų misija kovoti su klimato kaita;
• „SpaceX“ ne šiaip palydovus kelia į kosmosą – jų misija nuskraidinti žmones į Marsą.

Ir tai nestebina, nes psichologų tyrimai atskleidžia, kad darbuotojų laimė ir produktyvumas tiesiogiai susiję su trimis esminiais elementais:

• Prasme darbe;
• Galimybe tobulėti;
• Savarankiškumu.

Įmonės, kurios sukuria šias sąlygas, pasiekia išskirtinių rezultatų. Jos ne tik pritraukia geriausius specialistus, bet ir padeda jiems atsiskleisti, nes tokie darbuotojai:

• Aktyviai ieško būdų padėti kolegoms ir klientams
• Nuolat tobulina savo įgūdžius
• Savarankiškai sprendžia problemas
• Kuria inovacijas

Už įmonės pelną didesnė misija įkvepia ne tik darbuotojus, bet ir investuotojus bei reguliuotojus prisidėti prie jos veiklos sėkmės. 

Tokios organizacijos įkvepia ir pasiekia neįmanomų dalykų.

Laikas ir Lietuvai pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina, prie konkurencijos aukštesne kokybe.

Pereiti nuo bausmės, prie naudos ir prasmės.

P.S. Mane įkvepia „Verslo žinių“ misija stiprinti Lietuvos konkurencingumą, tarptautinėse rinkose kokybe konkuruojantys Lietuvos verslai, verslininkų iniciatyva skirti 4% nuo BVP gynybai ir kt. Tikrai galim!

Pasidalinkime savosiomis patirtimis su viešuoju sektoriumi arba jame.

Komentaro autorius – Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras