Patinka jums tai ar ne – tampame „aityšnikų“ šalimi
„Tai yra nauja“, – pristatydamas makroekonominę prognozę konstatavo G. Šimkus.
Taigi, negrabiai verčiant anglišką posakį, stalai pagaliau apsisuko, ir Lietuva iš pramonininkų šalies virsta į aityšnikų ir sėdmaišininkų šalį, patinka jums tai ar ne. Tai – natūrali Lietuvos ūkio evoliucija, kaip kadaise buvo natūralu pereiti nuo žemės ūkio prie apdirbamosios gamybos.
Tiesa, tie stalai sukosi gana lėtai ir ilgai: pirmąja ryškia pokyčio kregžde tapo britų banko „Barclays“ paslaugų centro atėjimas į Vilnių, paskui kurį sekė kiti paslaugų centrai, pavyzdžiui, „Western Union“ ar „Danske“. Ekonomikos „paslaugizacija“ tada sulaukdavo kritikos, esą tie patys paslaugų centrai vieną dieną, atradę pigesnės darbo jėgos, susipakuos savo laptopus ir iš Lietuvos pasitrauks.
Bent jau su „Barclays“ kažkas panašaus ir įvyko – 2018 m. pabaigoje šis paslaugų centras paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos, tačiau visa tai buvo natūrali evoliucijos dalis, o ne koks nors prastas ženklas apie verslo aplinkos suprastėjimą ar dėl išeinančių paslaugų centrų atsirasiantį ekonominį vakuumą. Visgi niūrus, į saviplaką linkęs lietuviškas mentalitetas kartais paskatindavo galvoti kitaip.
Šių žinių šešėlyje IRT sektoriuje formavosi tai, ką dabar vadiname startuolių ekosistema, – ne tik jaunos, inovatyvios technologijų įmonės su didelės skalės potencialu, bet ir įkūrėjų bendruomenė, ją palaikanti rizikos kapitalo ekosistema, kurioje pamažu dalyvauti pradėjo jau ne tik vietiniai ar regioniniai investuotojai, bet ir stambūs rizikos kapitalo fondų valdytojai iš Vakarų Europos ar JAV.
Dabar ši ekosistema sparčiai auga, o Lietuvos transformacija į IT paslaugas, produktus ir platformas eksportuojančią šalį yra įgavusi ryškius kontūrus. Legitimumo šiam sektoriui prideda ir tai, kad jo flagmanai vienaragiai – „Vinted“ ir „Nord Security“ – pagaliau paskelbė apie buhalteriškai pelningus metus. Tai dažnai būdavo viena didžiausių šio sektoriaus kritikų, esą verslas yra rimtas tik tada, kai neša pelną akcininkams, o tai, ką daro jie, yra labiau pinigus deginančių vaikų žaidimai. Toks mąstymas taip pat nebuvo unikalus lietuviams – kadaise iš Jeffo Bezoso ir „Amazon“ taip pat juoktasi, kai šis skelbdavo, jog metai su keliolikos milijonų USD nuostolių buvo „geriausi kompanijos istorijoje“.
Lietuvos startuolių sektorius atsparumą demonstruoja netgi ir pasibaigus pigių pinigų laikotarpiui – nors neigiamų naujienų neišvengta, apskritai didieji šalies startuoliai netgi aplinkoje, kurioje veikti yra sunkiau nei 2020–2021 m. laikotarpiu, sugeba pritraukti investicijų ir gauti didesnius įverčius.
Štai „Vinted“, kaip skelbė „Financial Times“, derasi dėl darbuotojų akcijų pardavimo, visą kompaniją įvertinant 5 mlrd. USD. Tai būtų reikšmingas įverčio prieaugis, palyginti su paskutiniu finansavimo raundu 2021 m., kai kompanija buvo įvertinta 3,5 mlrd. USD.
„Vinted“ pradžioje buvo išskirtinis tuo, kad nuo Silicio slėnio įmonių nusižiūrėjome darbuotojų skatinimą akcijomis – akcentavome ne atlyginimo dydį, bet akcijų paketą, kurį gauni ateidamas, – VŽ podkaste pasakojo Mantas Mikuckas, vienas „Vinted“ įkūrėjų. – Dabar turime šimtų mln. Eur mūsų darbuotojų akcijų vertę, tai yra daugiausia lietuviai, čia gyvenantys ir turintys šeimas, ir jie tampa milijonieriais.“
Taigi, Lietuva turi, ko gero, dešimtis potencialių naujų milijonierių, kurie ateityje turės potencialą sukurti ką nors panašaus, ką Estijoje sukūrė vadinamieji „Skype“ alumnai.
Visgi M. Mikuckas akcentuoja ir kitą dalį, kuri galbūt nebuvo tokia aktuali tuo metu, kai minėti „Skype“ alumnai praturtėjo Estijoje: saugumą. Jis pasakoja, kad pasitaikė atvejų, kai lietuviškiems startuoliams nepavyko pritraukti investicijų dėl to, kad investuotojai iš Vakarų gana vienareikšmiškai pasakė, jog Lietuva šiuo metu yra per daug rizikingame regione, todėl egzistencinės Rusijos grėsmės kontekste būtina kaip įmanoma greičiau didinti gynybos biudžetą.
IRT sektorius ir startuolių ekosistema tvirtai juda link to, kad taptų pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu, – startuoliai siekia, kad per ateinančius 5 metus didžiosios technologijų įmonės sukurtų apie penktadalį visos ekonominės vertės šalyje. VŽ nuomone, matant įspūdingai net sulėtėjimo laikotarpiu augančias ir investicijas pritraukiančias įmones, tokio tikslo realistiškumu abejoti neverta. Viena geriausių skatinamųjų tiek startuolių, tiek visos ekonomikos priemonių dabar būtų šalies saugumo stiprinimas neramiame geopolitiniame kontekste.
