Gal yra geresnių alternatyvų PVM lengvatai?
Verslas ir jam atstovaujanti Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) pastaruoju metu vėl baksnoja į akis badančią statistiką – mažėjančią maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvartą, palengva besiritančią restoranų bankrotų bangą, ir įspėja, kad ateityje padėtis gali tik blogėti – bandantys išgyventi verslai traukiasi į šešėlį.
VŽ primena, kad maitinimo sektoriui lengvatinis 9% PVM įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d. kaip parama nuo pandemijos skaudžiai nukraujavusiam sektoriui ir galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d.
LVRA nuolat mynė kelius į valdžios kabinetus ir bandė politikams atverti akis, kad maitinimo verslas dar toli gražu neatsigavo po pandemijos, karo Ukrainoje ir aukštų energijos kainų nokdauno, tebemoka per pandemiją sukauptą skolų kuprą, o panaikintas lengvatinis PVM bus paskutinis dūris smulkesniems verslams.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šių sausį–liepą, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,5%. Tuo metu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per 7 mėnesius smuko 7,7%. Tarp esminių įvardijamų to priežasčių – minimalaus darbo užmokesčio ir PVM tarifo padidėjimas bei dėl to išaugusios paslaugų kainos, o tai lėmė ir mažesnius besilankančiųjų maitinimo įstaigose srautus.
Taikliai situaciją apibūdina Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, teigdamas, kad nors ir matome spartų Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą, gali būti, kad išaugusios restoranų kainos turi ne tik ekonominį, bet ir psichologinį poveikį gyventojams: čia kainos pasiekė tokį lygį, kuris jau atbaido dalį vartotojų nuo reguliaraus restoranų lankymo, ir ši vartotojų dalis vis dažniau valgo namie.
Tiesa, TOP 50 didžiausių Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių 2024 m. pirmąjį pusmetį sumokėjo 43,8 mln. Eur mokesčių, t. y. 61,8% daugiau, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Papilnėjusią mokesčių eilutę lėmė panaikinta PVM lengvata maitinimo verslui, taip pat augusi minimali mėnesinė alga, prisidėjo ir kilę alkoholio akcizai.
Tačiau VŽ kalbinti veikiančių ar jau neseniai duris užvėrusių maitinimo įstaigų vadovai akcentuoja, kad tai – trumpalaikė sėkmė, o jos kainą valstybė netrukus pajus, kai dalis susidoroti su didesne mokesčių našta nepajėgiančių įmonių pradės bankrutuoti. Įvairių žinomų vardų įstaigų savininkai sako balansuojantys ties išlikimo riba, ne vienas žinomas verslas šiemet jau užsidarė – tai ir Viduržemio jūros virtuvės restoranas „Juoda druska“ Kaune, ir UAB „Polita“, restoranų „Selfish Bistro“ Vilniuje, Kaune ir Palangoje įkūrėja, sostinėje duris užvėrė ir vienas iš restoranų „Jurgis ir drakonas“.
Naujausia žinia – virtuvės meistro Liutauro Čepracko sprendimas uždaryti restoraną „Gastronomika“, šių metų liepą gavusį „Michelin“ gido rekomendaciją.
Gediminas Balnis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas, esamą situaciją restoranų sektoriuje apibūdina kaip pačią blogiausią per 20 metų. Pastarąjį pusmetį į asociaciją su skundais ir prašymais patarti kreipėsi rekordiškai daug maitintojų. Daugelis jų – smulkūs verslai, turintys vieną ar kelis restoranus ir visoje mokesčių mokėtojų struktūroje atsiduriantys tarp pažeidžiamiausių.
Pasak verslininkų, prasidėję bankrotai ir mažėjanti maitinimo sektoriaus apyvarta – tai dar vienas signalas dialogo vengiančiai valdžiai. Savo poziciją verslas remia retoriniu klausimu, jei maitinimo sektoriaus apyvartos būtų augusios tiek, kiek mažmeninė prekyba (sausį–liepą 3,5%), kiek tai būtų atnešę papildomų darbo vietų, mokesčių, susijusių su darbo santykiais. Jie svarsto, kad reikšmingai padidėsiančių biudžeto pajamų iš PVM teigiamą poveikį nubrauks gerokai sumažėjusios pajamos iš GPM bei pelno mokesčio, taip pat ir iš privalomųjų biudžeto išlaidų sektoriuje darbą praradusiems žmonėms. Tad suvedus metinius rezultatus valstybei gali tekti ne skaičiuoti sumokėtus didesnius PVM mokesčius, o ieškoti išteklių sumokėti pašalpoms bankrutavusių įmonių darbuotojams, susitaikyti su surinktu mažesniu GPM ar pelno mokesčiu.
Kitas argumentas – Lietuva, vėl grąžinusi 21% PVM tarifą, išsiskiria Europos kontekste, mat sumažintas PVM tarifas taikomas 21 iš 27 ES valstybių. Jose ir iki pandemijos galiojo lengvatinis PVM tarifas maitinimui ir maistui, o kai kurios valstybės, siekdamos amortizuoti pandemijos poveikį, jį dar labiau jį mažino.
Standartinis PVM maitinimo paslaugoms taikomas tik Danijoje, Maltoje ir Baltijos šalyse. Tiesa, tokį pat žingsnį, kaip ir Lietuva, nuo šių metų pradžios žengė ir Vokietija, nuo lengvatinio PVM tarifo vėl perėjusi prie 19%.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Vokietijoje šis sprendimas buvo pasitiktas verslų pasipiktinimu, o Vokietijos viešbučių ir restoranų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, šių verslų apyvarta pirmąjį pusmetį buvo 10,9% mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, negelbėjo nei birželį vykęs Europos futbolo čempionatas.
Verslas Lietuvoje su LRVA priešakyje neįtikino dabartinės valdančiosios daugumos, tad viltys siejamos su Seimo rinkimais ir nauja Vyriausybe.
Tačiau atrodo, kad ir su ja kelias ne rožėmis būtų klotas, mat Socialdemokratų partijos atstovai, kuriems bent kol kas tenka palankiausios prognozės, per pastarąjį balsavimą 2023-iųjų lapkritį, kuriame buvo siūloma pratęsti lengvatą maitinimo verslui, susilaikė ar nedalyvavo balsavime. Siūlymą palaikė tik Sauliaus Skvernelio vedama partija „Vardan Lietuvos“ bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
Visoje šioje skirtingų nuomonių, ambicijų ir argumentų raizgalynėje dera išskirti ir faktą, kad, dalies politikų vertinimu, galiojusi lengvata bene naudingiausia buvo sektoriaus rykliams – „McDonald's“, „Hesburger“ ir kitiems tinkliniams greitojo maisto restoranams. Pavyzdžiui, „McDonald's“ tinklą Lietuvoje valdančios įmonės pelningumas prieš mokesčius 2023 m. siekė 16,79%, kai viso sektoriaus tebuvo 4,34%.
Vertinant dabartinę maitinimo verslo situaciją akivaizdu, kad iššūkių jam netrūksta, kaip ir užsidarančių kavinių ar restoranų. Bet tiesa ir ta, kad šiame versle ir be pandemijų, karų, mokesčių linksmųjų kalnelių nuolat vykdavo nemaža kaita – nepasiteisinus idėjai, keitėsi iškabos, kiti imdavo bandyti laimę veikloje, kuri jo neišbandžiusiam dažnai atrodo labai paprasta. Tačiau nenuginčijama tiesa yra ta, kad šis verslas, kaip ir bet kuris kitas, nebūtinai bus sėkmingas.
Jei restoranas – ne verslas, o nuolat nuostolius generuojantis hobis, tai ir nereiktų tikėtis, kad valdžia visų piliečių mokamais mokesčiais jį privalėtų skatinti. Pasaulyje rasime ne vieną pavyzdį, kaip žinomas ir vertinamas restoranas buvo priverstas uždaryti duris. Ir dažniausiai, kad ir kaip ciniškai beskambėtų, kaltas ne PVM tarifas. Keičiasi mados, vartotojų lūkesčiai ir prioritetai, pasirenkamas netinkamas verslo modelis.
Ne paslaptis, kad dažnas restoranas ar kavinė užgimsta ne iš gerai apgalvoto verslo plano, o iš tvirto (pasi)tikėjimo. Keičiasi ekonomikos ciklai, kurie pravalo silpnesnius, atlaisvindami vietą kitiems. Tai labiausiai būdinga maitinimo sektoriui, priklausančiam nuo begalės mūsų gyvenimo dedamųjų.
Akivaizdu, kad vienokios ar kitokios lengvatos iš valdžios, kai tik krenta paklausa, pajamos, norėtų dažnas verslas, tačiau pirmiausia reikia įvertinti, ar pats verslas padarė viską, kas nuo jo priklauso, ar turėjo, pasiruošė ir laiku ėmėsi plano B. Matyt, tikėtis stebuklo iš valdžios namų neverta, jei per pastaruosius 5 metus klientai tavęs taip ir neatrado, apie ką byloja chroniškas minusas finansinėse ataskaitose.
Jau pandemijos laikotarpiu ekonomistai įspėjo, kad suteiktos lengvatos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės neišspręs nuo gimimo silpno verslo problemų, o tik didins vertės nekuriančių vadinamųjų įmonių zombių gretas.
Tačiau tai visiškai nereiškia, kad valdžios institucijos gali ignoruoti problemą. Gal susėdus prie stalo gims alternatyvių sprendimų – gal galima sumažinti administracinę naštą, pagreitinti valdininkų sprendimus ir pan., o viso to vertė bus gerokai didesnė nei tas skirtumas tarp lengvatinio ir įprasto tarifų.
