S. Lisauskas. Kodėl verslas slepiasi už klaidingų mitų apie civilinę atsakomybę?

Verslo civilinės atsakomybės (VCA) žalų skaičius per metus augo beveik 40%, o išmokų suma – daugiau nei 2 kartus, rodo „Lietuvos draudimo“ klientų duomenys. Visgi didžioji dalis šalies įmonių vis dar renkasi neturėti VCA draudimo ir tokį savo sprendimą neretai grindžia klaidingais mitais – „mums taip nenutiks“, „jokios išmokos negausime“ ar „nukentėjusieji neieškos žalos atlyginimo“.

VCA apima plačią skalę rizikų – pradedant nuo verslo patalpose kilusio gaisro ar potvynio, kurie apgadina kitų asmenų turtą ar sutrikdo sveikatą, baigiant atvejais, kai įmonės gaminamu produktu apsinuodijo klientai arba kai atlikus automobilio remonto darbus blogai pritvirtintas ratas sukėlė avarinę situaciją.

Visi šie atvejai gali kelti pavojų verslo tęstinumui. Pavyzdžiui, pernai pati didžiausia vienos civilinės atsakomybės draudimo pretenzijos suma siekė net 490.000 Eur. Vertinant plačiau, 2023 m. savo bendrovėje fiksavome 537 VCA žalas – tai yra 37% daugiau nei ankstesniais metais. Tad pats populiariausias mitas „mums taip nenutiks“ prasilenkia su realybe ir kelia didelę riziką, kad, visgi nutikus žalos įvykiui, kils realus pavojus galimybei tęsti savo veiklą.

Antras dažnai sutinkamas mitas – „iš draudimo jokių pinigų negausime“. Praėjusiais metais vien „Lietuvos draudime“ išmokėjome 1,59 mln. Eur VCA išmokų, ir ši suma buvo 228% didesnė nei 2022 m. Šį mitą kartkartėmis pakursto viešumoje pasirodančios istorijos, kad kompensuota buvo dalis žalos sumos arba įvykis buvo nedraudžiamasis. Taip nutinka, jei pasirašant sutartį buvo netinkamai apsibrėžtos įmonės veiklos, rizikos, laikotarpiai ar sumos, todėl dar iki pasirašymo vertėtų kartu su konsultantais iki detalių peržiūrėti ir aptarti šiuos klausimus – tai kertiniai draudimo apsaugos elementai.

Kartu pastebime dar vieną tendenciją ? būtent begalinį įmonių vadovų pasitikėjimą savo komanda ir lūkestį, kad jie nepadarys jokių klaidų, galinčių sukelti žalą klientams, partneriams ar kaimynystėje esančioms įmonės. Viena vertus, toks tikėjimas savo darbuotojais yra iš tiesų sveikintinas, tačiau, kita vertus, jis per daug optimistinis ir todėl kelia didelę riziką verslui. Juk net ir patys geriausieji dėl skubėjimo, nuovargio ar neatidumo gali padaryti klaidų ir jų padaro. Pavyzdžiui, sutartyje sumaišo kablelio vietą, ir visa tai gali virsti į didelius nuostolius.

Dar vienas populiarus mitas yra tai, kad partneriai ar klientai neteiks pretenzijų kompensuoti nuostolius dėl netinkamai suteiktos paslaugos ar žalą sukėlusių produktų. Visgi statistika rodo ką kita. Pavyzdžiui, pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukė virš 10.000 vartotojų skundų, tai yra apie 10% daugiau nei 2022 m.

Mes taip pat pastebime, kad Lietuvos gyventojai vis geriau žino savo teises ir yra pasiryžę ieškoti teisybės. Pavyzdžiui, šiais metais fiksavome vieną atvejį, kai maitinimo įstaigoje jaukiai atmosferai sukurti naudotos žvakės padegė klientei plaukus.

Kita kliento istorija – dėl per ilgai šildyto maisto klientas valgydamas nusidegino veidą. Be to, matome tendenciją, kad savo teises aktyviau gina ir verslo partneriai, kurie vis dažniau prašo atlyginti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir dėl žalos negautas pajamas.

Todėl verslo civilinę atsakomybę bet kuris šalies verslas turėtų traktuoti taip pat, kaip kiekvienas automobilio savininkas traktuoja transporto civilinės atsakomybės draudimą, – jo reikalingumu neabejojama ir suprantama, kad net ir mažas eismo įvykis gali sukelti didelių nuostolių, o turima draudimo apsauga veikia kaip potencialių nuostolių amortizatorius.

Komentaro autorius – Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento vadovas

Komentarai