Tai kad jau vežamės. Nigerijoje žmonių importo atstovybę turime, o ką apie šalį pats URM keliaujantiems ten rašo - paskaityk. 10 metų ir turėsim problemų kaip UK dabar.

'Nigerijoje žmonių importo atstovybę turime' - tai kad nebeturim, negąsdinkite.

jei neturim, tai džiugu. Mažytė pergalė.

Gal nereikia skiesti nesąmonių? Lietuvos eksportas ir gamyba nuo 2007 metų išaugo kartais. Mes esame maža šalis, negalime būti visose srityse pažengę. Tuo tarpu atskirose srityse esame labiausiai pažengę pasaulyje, ir iš viso pasaulio važiuoja pas mus, arba skraidinasi pas save. Tik dažnai tokie dalykai yra su konfidencialumo sutartimi, ir numatytomis sankcijomis su 6 ženklais ir daugiau, todėl niekada neišgirsite.

jus pats daugiau skiedziat :) saunu, kad tiek pazenge esam, mano komentaras to niekaip nepaneigia, tik akcentuoju, kad pas mus nera paskatu naudingai ekonominei veiklai ir vezines perekupu veiklos yra nevaldomos. Rezultate mes vis dar turim neigiama uzsienio prekybos balansa ir kaip pats irgi ivardinat, gaminam kazka pazengusio kitiemsi ju gaminiusir kazkas kitas is to uzsidirba daug daugiau, ta irgi paminejau.

Jei nebūtų jokių paskatų, tai nieko negamintume, niekur mūsų nekviestų, ir niekas pas mus nevažiuotų. Ar tos paskatos yra viskas, ką gali pasiūlyti valstybė - aišku ne. Bet aiškinti, kad nėra, nereikia trėsti vatos propagandos, kokie mes nevykėliai.

prie ko dar ta vata?? gal tamstai reiktu pabaigt kazkokiu tikslesniu mokslu, tai galva kitaip veiks, nes nelabai eina suvokti kas yra savikritika.

'pas mus nera paskatu naudingai ekonominei veiklai' teiginys truputį keistas ;-) o paskatos kvėpuoti yra? 'Rezultate mes vis dar turim neigiama uzsienio prekybos balansa' - ir turėsim, kol investicijos į materialųjį turtą (pagrindines priemones), nes jos praktiškai visos importuojamos. Jei sustotų, iškart būtų teigiamas, tik nelabai tai gera žinia. Japonija pvz. ilgai turi teigiamą prekybos balansą - ir nieko gero. Klausimas, kas atkeliauja į šalį per importą.

studiju laikais teko teko analizuoti ivairiu valstybiu ekonomikos augimo priezastis, taigi teko skaityti ir apie Japonija, mes niekaip nesam su jais palyginami, musu ekonomikos raida ir prioritetai buvo visai kiti :) Ju issivystyma leme technologiju inovacijos, pasaulinio lygio galutiniai produktai, jie turi desimtmeciu idirbi puslaidininkiu pramoneje, kas siai dienai yra itin svarbu. Jei jau kalbat apie importa - investicijas i materialu turta - ka konkreciau galit ivardinti, butu idomu i ka kas investuoja, kad po to gebetu eksportuoti produktus.

Per metus investicijos padidėjo 1 mlrd. EUR, arba 12,5 proc. Didžiausią investicijų dalį – 30 proc. – sudarė investicijos į nebaigtą statybą. 24 proc. investicijų buvo skirta transporto priemonėms įsigyti, 13 proc. – kitai įrangai, prietaisams, įrankiams ir įrenginiams. 2022 m. įmonių investicijos į ilgalaikį nematerialųjį turtą sudarė 0,7 mlrd. EUR. Per metus investicijos padidėjo 0,2 mlrd. EUR, arba 63 proc., per 10 metų padidėjo 3,6 karto. https://osp.stat.gov.lt/verslas-lietuvoje-2023/investicijos

versti juos veikti efektyviau, sumazinti absurdiskai didelius prekykbinius plotus, neefektyvias operacijas kas po to ir sukuria dali infliacijos. Buvo reikalavimai vaistinems spindulio nuo kiiekvienos. Pnaikino - prisisteige belenkiek ir belenkur. Tas pats su PC. Stovi 100 darziniu 1 kv. km, nes pirkejas juk tingus, dirba viena kasa. Viskas gula i savikaina, darbuotoju/vergu truksta.

tas tingus pirkejas ir 5 ryto issiruosia i Lenkija, jei mato galimybe urmu kazka uzsipirkti :)) tik cia jau prekybininku naratyvas, kad musu patogumui pridare beprotiska kieki parduotuviu. Buvo studiju, kurios teigia, kad pas mus kazkur dvigubai per daug prekybinio ploto, bet kas is to, nei prekybininkai turi kazkokia konkurencija, nei juos kas vercia veikti efektyviau, vistiek pirkejas uz viska sumokes, o laisvosios rinkos instituto veikejai ims pasakot, kaip pirkejas yra kaltas del infliacijos..

Bet tai ar ne per griežtas reguliavimas apskritai, kad beveik nieko Lietuvoje pastatyti nebeįmanoma? Vėjo jėgainių negalima, nes "negražu", gamyklos negalima, nes gyventojams už kelių kilometrų nepatinka etc. Ir strateginiams investuotojams tenka asmeniškai leisti netaikyti visų šitų taisyklių. Gal tiesiog reikia sistemiškai sumažinti reikalavimus ir biurokratiją šioje vietoje? :)

Gal nevartykim faktų, kaip patogiau, ir neridenkim visų bačkų ant baisiosios biurokratijos. "Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis teigė, kad visas procesas buvo klampus, tačiau, jo teigimu, yra daug gamyklų, kurios stovi ir dėl jų protestai nevyksta. „Faktas, kad padaryta klaidų, ką pripažįsta ir pats investuotojas, nusiteikęs jas taisyti. Procesas turbūt nebus labai trumpas“, – žurnalistams po susitikimo kalbėjo K. Žemaitis.

Tai aš net ne apie šitą vieną atvejį, bet apie daugybę: Darbėnų, Kretingos, Širvintų vėjo jėgainių. Apskritai, jei specialiai Rheinmetall gamyklai buvo sukurtas atskiras įstatymas, leidžiantis nesilaikyti kai kurių reguliavimų, ar tie reguliavimai išvis reikalingi ir kažką gero duoda?

panašu, kad egzistencinė ideologijų paieška visame kame nelabai leidžia adekvačiai suprasti ir reaguoti į tekstą, tad atsiranda tokie primytyvūs paiuronizavimai ale "o tai kas tas našuma", "pasivažinėjimai per plytą" ar "pasilankstymai su teise" - lyg pastarosios nelanksto skirtingų pakraipų ideologai pagal savo kadencijos poreikį. Jei būtų priešingai - šiandien Lietuvoje galiotų nerašyti mamutų medžioklės papročiai.

Statyti gamyklą pramoniniame rajone kas yra negerai su procesais, kad galima stabdyti statybas? Našumas pasiekiamas gali būti iš esmės turbūt 4 būdais: 1. Susitvarkai, kad nebūtų slacker'ių (20 rūkymo pertraukėlių po 10 minučių) 2. Susitvarkai procesus, kad nebūtų prastovų ir darbas vyktų greičiau (pvz. dažus naudoji vietoje kurių paviršius stingsta valandą, kol dulkės nelimpa, pakeiti brangesniais, bet prie kurių nelimpa dulkės po minutės). 3. Didini automatizacijos kiekį ar atnaujini gamybos įrangą į našesnę. 4. Pereini gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

koks intelekto blyksnis, apie tai kas kam ko neleidžia ;-) Dabar apie esmę - ar norite pasakyti, kad kai kurių verslo kaip aukštesnės kastos advokatų svajonėse esantys teisės palankstymai ministerijų politikų rankomis sukuriant išimtis pagal kokios įmonės asmeninį užsakymą yra tas pats, kaip rinkimuose išrinktų politikų balsavimas keičiant (visiems privalomus) teisės aktus Seime? Sakyčiau ne visai.

čia jūs gal pats atsakykite sau į tokį retorinį klausimą, kam tie reguliavimai, jei džiunglės irgi puikiai veikia (stipriausiems) ;-) gal kai kas nors sugalvos plastikų perdirbimo gamyklą statyti kitoje gatvės pusėje prieš jūsų namą, atsakymas ateis savaime. Rheinmetall juda pilnu tempu, o diskusijos su gyventojais yra normalus procesas. O gal ne? Jei apie teisę, o ne paniatkes, tipo "kaip būtų gerai jei nebūtų tų reguliavimų" - pasiskaitykite, (laimei) Lietuva jau Europoje, o ne Afrikoje. https://am.lrv.lt/lt/orhuso-konvencija/visuomenes-teises-ir-ju-realizavimo-tvarka-lietuvoje/

dėl našumo - jis tikrai ne vien apie tai, kiek pagamini per laiko vienetą su x kainuojančiais ištekliais (1-3). Lietuvos atveju, jei nenorim strigti tame, ką dalis reklamuoja kaip "vidutinių pajamų spąstai" vadinamą ekonomikos struktūrą, turim spaudimą didinti vertę ir brangiau parduoti. Apie tai visiškai teisingai (4.) Dėl statybų procesų kreivumo viskas kaip ir viešai išaiškinta - teritorija pasirinkta tikintis "teisėtai" sutvarkyti statybą joje ribojančius teisės aktus, investuotojui žinant, kas nepavyko, ir dabar visi turi situaciją, kurios galėjo ir nebūti. "„Investuok Lietuvoje“ nukreipė šį investuotoją būtent į šią teritoriją ir ėmėsi vandens apsaugos zonos panaikinimo ir būtų paruoštas sklypas. Ir neramiais laikais į Lietuvą buvo investuota 120 mln. eurų. Ir dabar, kai valstybinės institucijos, šiuo atveju Vilniaus vandenys neteisingai panaikino vandens apsaugos juostą, gamykla pakibo ore“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu aiškino S. Gentvilas." https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2306691/gentvilas-reikia-pripazinti-kad-homanit-situacijoje-buvo-padaryta-ir-valstybes-klaidu

Tai kažkiek reguliavimų turi būti, klausimas ar tiek. Diskusijos irgi normalu, bet ar gyventojai turi galėti blokuoti viską dėl savo kartais visiškai nepagrįstų prisigalvojimų? :) Visokių "vėjo jėgainės skleis radiaciją ir vibracijas" ar "metanolio gamykla sprogs ir bus naujas Černobylis".

gal redakcija ir nezino, bet viena lietuviska ministerija tikrai zino, net specialiai Jums parenge dokumenta: https://economy-finance.ec.europa.eu/document/download/c39666da-44bc-43dd-b0a7-2ec5dd265d74_en?filename=2.%20Assessment%20of%20the%20labour%20productivity%20developments%20in%20Lithuania.%20Remuneration.%202021-12.pdf

jei paskaitytume 2022m OECD tyrima, rastume, kad mazdaug nuo 2014m DU augimas pradejo stipriai lenkti produktyvuma (nasuma?) ("labour productivity", kuri jie matuoja BVP sukurtu per dirbta valanda ir lygina su atlygiu per dirbta valanda) : 2013-2020m DU isaugo 49% ir gerokai aplenke produktyvumo augima https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/c22d68b3-en.pdf?expires=1724324087&id=id&accname=guest&checksum=DC4436CB7780E666590B59CC6A8D787B

tai ką čia norim tuo pasakyti? statistinis labour productivity labai toli nuo realaus pasaulio, ir dar svyruoja kaip pasiutęs, neaišku kodėl.

ačiū, specialiai man ;-) jaučiuosi pamalonintas. Ką jame turėčiau įžiūrėti?

jei praleisti ta dali, kur kazkas kazkaip ten svyruoja ir paziuret 28psl esancia lentele (Figure 2.2. Wages have increased fast in Lithuania, exceeding labour productivity), gerai matosi, kaip atlyginimu augimas nuo 2014m ispudingai lenkia "labour productivity" ir tas atotrukis yra gana akivaizdi ir vis didejanti Lietuvos problema + Lietuvoje DU tenkanti BVP dalis jau pralenke EU vidurki ir pasieke 55-56%, kas irgi nieko gero nezada konkuruojant pvz su Lenkija, Cekija ar Slovakija, kur sis rodiklis nesiekia ir 50%

O gal pilnesniam to įspūdingai kontekstui (jei jau lenkiam į tą pusę - DU augo neva tai sparčiau, ir gal tapom-tapsim nekonkurencingi) - kiek išaugo įmonių pelnai tuo pačiu laikotarpiu? Metai iš metų muša rekordus. Tai DU augimas atspindi ne ką nors kita, o įmonių sugebėjimą mokėti savo darbuotojams daugiau, nes daugiau uždirbo. Kas nebegalės konkuruoti (nes pvz. konkuruoja pigumu) - mažinsis, bet kito kelio nelabai matau. Importuoti pigią darbo jėgą ne išeitis. Ir dar, smulkmena bet kodėl atskaitos taškas - 2013 ar 2014? Nes 2005-2015 produktyvumas augo greičiau nei atlyginimai (nes po 2008 algos gerokai pavažiavo žemyn)? Kuodžio 19-21 skaidrės http://www.ekonomika.org/Econlib/rk_wages_2015.pdf

Kuodis turbut jau senokai irode, kad pasneket moka geriau ne ka nors padaryt - tiek sildyddamas kede LB, tiek dabartiniam poste, tai galk geriau remsiuos kitais saltiniais, pvz jau minetame OECD tyrime 28psl puslapyje kreive rodo, kad taip buvo tik labai trumpa laikotarpi - 2019-2013m, kada atlyginimai augo maziau, nei produktyvumas, visa kita laikotarpi pradedant nuo 2000m atlyginimu augimas arba atitiko, arba lenke produktyvuma ir kreives pradejo labai ryskiai atsiskirti butent nuo 2013m. Del DU augimo tureciau pasikartoti - jei DU dalis, kuri dabar yra apie 55-56% nuo BVP, jau pralenke ES vidurki ir gerokai didesne nei salyse, su kuriomis tiesiogiai konkuruojame (Lenkija, Cekija, Vengrija ir tt) gana akivaizdu, kad vertes sukuriama maziau, nei norima gauti atlygio. Man atrodo, kad norint suprasti kur esame, reiktu lygint ne absoliucius (rekordiskai augantys imoniu pelnai), o santykinius rodiklius ?

kai santykiniai rodikliai fragmentiški (priklauso nuo atskaitos taško) ir viską suvedam į kaštų spaudimo "gana akivaizdu, kad vertes sukuriama maziau, nei norima gauti atlygio" naratyvą - nors verslai savo finansiniais rezultatais ir veiksmais rodo, kad gali mokėti, ir darbo kaštai tik viena sąnaudų komponentė - paaiškinkite, o kam visa diskusija? kad įtikinti politikus mažiau didint MMA?

" suvedam į d.u. kaštų spaudimo.."

jūs juokaujat, čia grynos paniatkės. Pasitikrinkite skaičius. Vežam įrangą, mažai kuriam, o poršai galvose išvis nežinau iš kur gimsta.

"O dirbančių aukštos prid. Vertės sferoje nedidėja." - ne tiek baisu, kiek įdomu, gal turite skaičius?