V. Uzialaitė. Naujas reguliavimas: ESG rodikliai – bendrai ar atskirai?

ESG reitingų teikėjai tą pačią organizaciją gali vertinti nevienodai. Mat skirtingos agentūros duomenis vertina taikant kitokias metodikas. 

Tam yra keletas priežasčių. Nėra reikalavimų, kad reitingams nustatyti reikalingi audituoti ESG duomenys. Mat reikalavimas dėl auditavimo netaikomas. Todėl įmonės gali teikti informaciją ir tokius duomenis, kurie atliepia siekiamus tikslus, parinkti klausimus, kuriuos nori viešinti, pateikti savo požiūrį tam tikra tema. Dėl išsiskiriančių tikslų ir nestandartizuotų metodikų tapo sunku pasitikėti viena agentūra labiau nei kita arba apskritai visiškai kliautis reitingų teisingumu.

Be to, pasitaiko šališkumo atvejų. Pavyzdžiui, daugiau išteklių turinčios bendrovės gali skirti daugiau resursų tam, kad įveiktų sudėtingus ESG klausimynus ir užsitikrintų teigiamus rezultatus. Jie ne visuomet atspindi geresnę tvarumo praktiką, tačiau gali lemti aukštesnius įmonių reitingus.

Dar viena problema, kuri lėmė naujas taisykles – ESG reitingų balų apibendrinimas. Įmonės vykdo nevienodas veiklas tad ir jų aplinkosaugos, socialinių ir valdymo veiksnių rezultatai skirtingose srityse gali labai skirtis. Pavyzdžiui, elekrinių automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintojai. 

Šios krypties įmonės išsiskiria kuriamomis inovacijomis, kurios dario ženklią teigiamą įtaką aplinkosaugai. Visgi jos sulaukia kritikos dėl savo darbo praktikos ir valdymo klausimų, tokių kaip  galimai prastos darbo sąlygos, požiūris į žmogaus pasirinkimo laisvę ar kitų.

Nors pagrindinis dėmesys skiriamas finansų rinkose naudojamiems ESG reitingams, taisyklės daro įtaką ir tiekimo grandinei, jei reitingai naudojami įmonių viešuosiuose pirkimuose ir tai daro poveikį ne vien finansų sektorių paslaugų teikėjams. Daugelis įmonių siekia, kad jų tiekėjai pateiktų ESG reitingus, tuo užsitikrindamos, kad jų tiekimo grandinėje esančios įmonės atitinka reikalingus ESG standartus.

Kas keisis?

Atsižvelgiant į naująsias taisykles visiems Europos Sąjungoje registruotiems ESG reitingų teikėjams reikės gauti leidimus. Be to, jų veiklą prižiūrės Europos vertybinių popierių rinkų institucija, kuri vykdo finansų rinkų reguliavimo priežiūrą.

Ne Europos Sąjungoje įsteigtiems teikėjams bus taikomi specialūs susitarimai: lygiavertiškumas, patvirtinimas ir pripažinimas. Svarbiausias, bet ne vienintelis principas, tai trečiosios šalies priežiūra ir reguliavimas turi būti toks pat kaip ir  Europos Sąjungoje.

Siekiant padidinti taisyklių skaidrumą numatomi išsamūs informacijos atskleidimo reikalavimai. Jie apima išsamią naudojamų reitingavimo metodų ir duomenų procesų apžvalgą, įskaitant duomenų šaltinius. Numatoma, kad ESG reitingai turės būti itin detalūs. Pirmiausia reikės pateikti atskirus aplinkos, socialinių klausimų ir valdysenos reitingus, o ne bendrus ESG rodiklius. Taip pat ESG reitingų teikėjai turės atskleisti informaciją apie kiekvieną rodiklį atskirai.

Visgi ESG reitingų teikėjai galės nurodyti ir bendrą rezultatą. Tačiau tokiu atveju bus privalu pateikti informaciją apie kiekvieno iš trijų veiksnių svorį bei jų nustatymo metodą. Tai yra, įrodyti, jog bendrame rezultate, kiekvienas veiksnys sudaro, pavyzdžiui, po 33 proc. ar kitaip.

Be to, siekiant išvengti interesų konfliktų numatoma, kad ESG reitingavimas turės būti atskirtas nuo kitų reitingo teikėjo vykdomų veiklų. Tačiau bus leidžiama nesteigti atskiros įmonės  teikti ESG reitingus. Svarbi sąlyga tam – nurodyti ESG reitingavimo veiklos atskyrimo ir organizavimo princpus.

Taisyklėse yra ir išimčių. Mažesniems ESG reitingų teikėjams, kurių apyvarta nesiekia 10 mln. Eur, pereinamaju laikotarpiu, kuris truks 3 metus, bus taikomos paprastesnės registracijos tvarkos ir mažesni priežiūros mokesčiai.

Pokyčiai siekiant tikslo

Naujieji tvarumo atskaitomybės reikalavimai papildys ESG reitingų nustatymą bei atliks svarbų vaidmenį formuojant investavimo strategijas ir sprendimus. Tačiau pokyčiai taip pat svarbūs norint pasiekti Europos žaliojo susitarimo tikslą, kad iki 2050 m. Europos klimatas taptų neutralus.

Patikimi ESG reitingai turi veikti kartu su kitomis Europos lygmeniu įgyvendinamomis reguliavimo iniciatyvomis. Tai yra su Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos, Bendrovių tvarumo deramo patikrinimo direktyvos, Europos Sąjungos Taksonomijos, Europos tvarumo atskaitomybės standartų ir kitų teisės aktų reikalavimais.

Tai yra svarbu, kadangi Europos Sąjungoje veikiančios didelės įmonės palaipsniui turi atskleisti daugiau informacijos nei bet kada anksčiau apie savo veiklos poveikį aplinkai, socialinius klausimus ir valdymo praktiką. Minėti teisės aktai ne tik užtikrins duomenų skaidrumą ir palyginamumą, bet ir didins jų patikimumą. Atitinkamai, bendrovių tvarumo ataskaitos palengvins ESG reitingų teikėjų atliekamus vertinimus.

Komentaro autorė – Vitalija Uzialaitė, advokatų kontoros „Cobalt“ ESG vyresnioji teisininkė.