Verslo „pareiga“ – atidirbti biurokratams
VDA kasmet atlieka daugiau nei 100 statistinių tyrimų, kuriuose dalyvauja beveik 50.000 šalies įmonių – trečdalis visų veiklą vykdančių Lietuvos ūkio subjektų. Agentūra neretai iš verslo prašo panašios, paprastai tik labiau detalizuotos informacijos, kurią įmonės teikia kitoms institucijoms.
Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti statistinių duomenų, kuriuos iš įmonių renka valstybės institucijos, dubliavimo, t. y. VDA galėtų prašyti tik tokių duomenų, kurie nekaupiami kitų institucijų duomenų bazėse.
„Valstybės funkcijas vykdančios institucijos vis dar nepakankamai tarpusavyje keičiasi informacija, kurią pateikia juridiniai vienetai, todėl pastarieji kone tuos pačius duomenis turi teikti visoms institucijoms atskirai. Jei dalies duomenų teikimas būtų standartizuotas, jei viena institucija juos galėtų gauti iš kitos institucijos, nuo įmonių būtų galima nuimti nemažą dalį besidubliuojančių deklaracijų ir ataskaitų“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Vyriausybė, kurios nuomonės paprašė parlamentarai, buvo nesukalbama: aiškinama, kad siūlymas susijęs su valstybės duomenų valdysena, o ne su oficialiąja statistika, todėl nebūtų pasiekti su oficialiąja statistika susiję tikslai; neaiškios kai kurios formuluotės, neįvardinti subjektai, iš kurių VDA gali prašyti duomenų, kurie nekaupiami valstybės duomenų bazėse ir kt.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), nors sako žinanti apie statistinių ataskaitų naštą verslui, komentare VŽ nurodo, kad Vyriausybės išvadai pritaria. EIM teigimu, duomenų nedubliavimo principai yra įtvirtinti jau galiojančiuose teisės aktuose.
Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė, teigia, kad, teikiant duomenis VDA, „dubliuojasi beveik viskas“, o įmonių teikiama informacija dėl nerealių reikalavimų kartais prasilenkia su tikrove.
„Tarkime, „Sodrai“ teikiame duomenis apie darbo užmokestį pagal darbuotojus, VMI teikiame tuos pačius duomenis pagal darbuotojus, bet pagal išmokėtas algas ir dar papildomai apie dienpinigius. O VDA įvairiose formose prašo šiuos duomenis surūšiuoti pagal vyrus, moteris, dirbančius visą ir ne visą dieną, papildomai prašo dirbtų valandų skaičiaus ir t. t.“, – pasakoja ji.
Pasak LBAA prezidentės, statistikai neretai prašo itin detalių duomenų, bet verslas jų negali surinkti, nes tai neįmanoma techniškai. Dėl to kai kuriuos duomenis tenka teikti „iš lubų“.
Vienas tokių pavyzdžių – mažmeninės prekybos įmonių apyvartos sudėties statistinė ataskaita PER-15.
„Šioje formoje reikia atskirtai pateikti duomenis apie valgomuosius riebalus, atskirai apie sviestą ir aliejų. Koks tikslas atskirai turėti atskirai pajamas nuo sviesto ir aliejaus, ką tai keičia, – sunkiai suprantama“, – pasakoja D. Čibirienė.
Tokių pavyzdžių galima vardinti daugiau, kai kurie panašūs į absurdą.
Statistikai aiškina savo tiesas. VDA komentare VŽ nurodo, kad statistiniai duomenys iš respondentų renkami tik tais atvejais, kai nėra administracinių duomenų ar kitų oficialiosios statistikos šaltinių, tinkamų kokybiškai statistinei informacijai rengti. Arba tada, kai duomenys administraciniuose šaltiniuose atsiranda per vėlai, jų apimtis ar apibrėžtys neatitinka oficialiosios statistikos reikalavimų ir t. t.
Aiškinama, kad visą oficialiosios statistikos rengimo procesą prižiūri Eurostatas, kuris periodiškai atlieka auditus kiekvienoje ES valstybėje narėje. Todėl esą ne visi duomenys, kuriuos verslas teikia kitoms institucijoms, tinka oficialiai statistikai.
Bendras skaičius oficialiosios statistikos programose numatytų statistinių tyrimų, į kuriuos įtraukiamas ir verslas, ir gyventojai, gerokai didesnis – per metus jų vykdoma apie 300.
Šiuos tyrimus atlieka ne tik VDA, bet ir daugiau nei 15 kitų oficialiąją statistiką tvarkančių įstaigų, tokių kaip Higienos institutas, Migracijos tarnyba, Užimtumo departamentas ir kt.
Tomas Rudys, VDA Metodologijos ir duomenų mokslo grupės vadovas, teigia, kad VDA siekia mažinti verslui tenkančią administracinę naštą, ir tai patvirtina skaičiai: šiemet statistiniuose tyrimuose dalyvaujančių respondentų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5%.
Vargu ar nuo to, kad tie 5% nusikratė „tyrimų“ naštos, palengvėjo gyvenimas kitoms kelioms dešimtims tūkstančių įmonių, kurių specialistai (ko gero, dažniausiai – buhalteriai) kasmet turi įvairioms valstybinėms institucijoms siuntinėti tuos pačius duomenis. Nei racionalumu, nei naštos palengvinimu čia nė iš tolo nekvepia. Tiesiog valstybiniai biurokratai verslą užkrauna papildomu darbu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad statistinės ataskaitos nesudaro didžiosios dalies administracinės naštos kainos. O kokią dalį sudaro?
Tyrimai rodo, kad respondentai dažnai jaučia jų naštą, bet ne teikiamą naudą.
Biurokratinės naštos mažinimas kas ketverius metus būna tas arkliukas, kurį mielai kinkosi į valdžią žengiantys politikai. Viena kita Vyriausybė panaikina (dar dažniau – tiesiog sujungia) vieną kitą kontorėlę, pateikdama tai kaip didžią pergalę.
Yra sprendimų, kuriems nereikia nei didelių lėšų, nei kadrinių permainų. Štai kad ir tas, kurį dabartinė valdžia deklaravo kadencijos pradžioje, – institucijos duomenimis turėtų dalintis.
Kadencijos pabaigoje ji žengė žingsnį atgal.
Juridinius asmenis kontroliuojančių institucijų skaičius Lietuvoje vis dar lieka gana įspūdingas – verslą kontroliuoja daugiau kaip 50 valstybinių institucijų.
