Baudų arklys jau pabalnotas
Ir tikrai ne dėl švento naivumo jie taip elgiasi, o iš išskaičiavimo, nes įmonių vadovai su aritmetika dažniausiai nebūna susipykę. Neskaidriai dirbantys – irgi. Jie apsiskaičiuoja, kas labiau apsimoka: ar kas mėnesį mokėti visus mokesčius, kas civilizuotam verslui atrodytų savaime suprantamas dalykas, ar dalį algos dėti į vokelį, taip nuskriaudžiant darbuotoją, visuomenę ir valstybę.
Ir priežasčių toli ieškoti nereikia. Per 10 metų minimali mėnesio alga išaugo 3 kartus, o baudos už nelegalų nedarbą nekito. Nesąžiningi darbdaviai tuo naudojasi: jiems labiau apsimoka susimokėti baudą nei mokesčius.
Tai, kad vokeliai vis dar yra dalies verslo chroniška liga, rodo ir apklausos duomenys. Lietuvoje kone trečdalis (29%) žmonių teigia, kad pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį vokelyje. Be to, kas antras (52%) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekonomika turi įtakos asmeniniam gyvenimui.
Tokius duomenis rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Nuo šio mėnesio pradžios nesąžiningi darbdaviai dar kartą turėtų pasitelkti savo aritmetinius gebėjimus ir susiskaičiuoti, ar verta ir toliau lindėti šešėlyje, nes rizika, kad teks už tai stipriai finansiškai nukraujuoti, išauga.
Dabar už kiekvieną nelegalų darbuotoją gresia bauda nuo 3 iki 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA), taigi nuo 2.772 iki 11.088 Eur už kiekvieną darbuotoją. O jei darbdavys per pastaruosius dvejus metus jau buvo už tokius prasižengimus baustas, jam gresia bauda nuo 6 iki 24 MMA, t. y. nuo 5.544 iki 22.176 Eur.
Maža to, piniginės baudos bus apsuptos ir kitokių nuobaudų satelitais. Jei įmonė, kurioje bus nustatyta nelegalaus darbo atvejų, įdarbina užsieniečius, bus stabdomi jų leidimai dirbti ir nebeišduodami nauji.
Be to, tokie dėl nelegalaus darbo nubausti darbdaviai bus įtraukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Figūravimas jame, be kitų suvaržymų, numato ir apribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat tokios įmonės negali pretenduoti į paramos gavėjo statusą ir neturi teisės gauti subsidijų ar kitokių išmokų iš valstybės.
Taigi priežasčių lįsti iš šešėlio randasi nemažai. Tačiau daugelis ekspertų abejoja, ar baudų didinimas yra pats veiksmingiausias kelias, nes į kiekvieną įmonę kontroliuojančios institucijos atstovo nenusiųsi.
Juolab kad nesąžiningiems verslininkams fantazijos netrūksta. Kaip VŽ rašė, jie nesibodi paprašyti verslo partnerių už daug mažesnę oficialią kainą parduoti nekilnojamąjį turtą, o skirtumą nuo realiai sumokėtos draugiškai pasidalinti. Arba siūlosi įsigyti neapskaitomų prekių, suprask, abiem pusėms naudingas sandėris, o valstybė, negavusi mokesčių, tikrai nepasius.
Dar bandoma gudrauti su buvusiais darbuotojais nutraukus darbo santykius ir bendradarbiavimą įforminus civiline sutartimi, kuri veikia kaip susitarimas tarp užsakovo ir paslaugų teikėjo.
Tačiau institucijos turi įsivardijusios tris požymius, pagal kuriuos nustato, tai civiliniai ar darbo santykiai. Jeigu paaiškės, kad pastarieji – teks susimokėti jau pagal naująjį baudų kainoraštį.
VŽ nuomone, gerokai didesnės baudos padės atgrasyti dalį šešėlyje veikiančių darbdavių, ypač jei bus viešinama kuo daugiau atvejų apie jų skyrimą. Tačiau problemos visiškai neišspręs, nes pirmiausia reikia sąmoningumo ir visuomenės nepakantumo. Kuo dažniau bus reikalaujama kasos čekių, nesutinkama, kad jurgeliai meistreliai dirbtų be sutarties, ar darbdaviui pareiškiama, kad vokai skiriami pašto korespondencijai, o ne algai sudėti, tuo greičiau šešėlis ims trauktis.
