D. Palavenis. Europos gynybos fondo kvietimo rezultatai: vėl tie estai!
Praeitą savaitę buvo paskelbti 2023 m. Europos gynybos fondo (EGF) kvietimų rezultatai. Iš viso Europos Komisijai buvo pateiktos 236 paraiškos, iš kurių buvo atrinktos 54. Bendrai projektams finansuoti bus skirta virš 1 mlrd. Eur suma.
Paminėtina, kad ši programa veikia jau nuo 2021 m., tad galime pastebėti tam tikras tendencijas nacionaliniu ir regioniniu masteliu bei įsivertinti, kokių pokyčių derėtų imtis siekiant padidinti Lietuvos dalyvių įsitraukimą į EGF finansuojamus projektus.
Penkios Lietuvos kompanijos laimėjo EGF kvietimus
2023 m. kvietimuose Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) kartu su tarptautiniais parteriais laimėjo keturis projektus. Štai keli projektų-laimėtojų pavyzdžiai:
- „E-CUAS“ projekte (bendra vertė – 71,2 mln. Eur), kurį koordinuos Italijos ginkluotės gamintojas „Leonardo“, BPTI prisidės prie bendros ES antidroninės sistemos vystymo.
- „CARMENTA PF“ projekte (55,5 mln. Eur, koordinuoja Italijos kompanijos „Elettronica“) BPTI kartu su konsorciumo partneriais vystys naujos kartos apsaugos nuo oro grėsmių sistemą.
- Projekte „MARTE“ (20,2 mln. Eur, koordinuoja Vokietijos „Marte Arge“ susivienijimas) BPTI kartu su parteriais vystys šiuolaikinę tanko platformą.
- „EequalMCM“ projekte (68,8 mln. Eur, koordinuoja belgų „Naval Group“) BPTI prisidės prie išmaniųjų priešmininių platformų vystymo.
- „Elsis Pro“ kartu su partneriais dalyvaus „FIRES 2“ projekte (32,2 mln. Eur, koordinuoja prancūzų „Nexter Munitions“), kuriame bus siekiama pagerinti 155 mm artilerijos sviedinių ir raketinių sistemų savybes.
- „Altechna Sensing“ kartu su konsorciumo partneriais projekte „TALOS-2“ (25,3 mln. Eur, koordinuoja prancūzų CILAS) vystys europietišką 100kW klasės lazerį.
- „Eksma Optics“ kartu su „Lidaris“ dalyvaus projekte LACE (3,9 mln. Eur, koordinuoja Italijos nacionalinė tyrimų tarnyba), kuriame siekiama išvystyti naujos kartos lazerius, pritaikomus karinei ir civilinei rinkoms.
Šalia nacionalinių EGF senbuvių, kurios sėkmingai sudalyvavo tęstiniuose projektuose kartu su ES parteriais, galime pastebėti naujų kompanijų – „Altechna Sensing“, „Eksma Optics“ ir „Lidaris“, kurios laimėjo pokyčio technologijų kvietimus. Džiugu, kad Lietuvos lazeristai plačiau atvėrė EGF duris, tad tikėtina, kad dalyvavimas minėtose projektuose visoms kompanijoms bus naudingas tiek kompetencijų, tiek naujų B2B sąryšių prasme.
Kaip sekėsi latviams?
Penki Latvijos dalyviai bendrai dalyvaus keturiose projektuose:
- Kompanija „Belss“ dalyvaus „EequalMCM“ projekte;
- „Tilde“ – LINGUARISE-DC projekte (5,9 mln. Eur, koordinuoja Graikijos „Satways“) kuriame bus siekiama pritaikyti kalbos apdorojimo modulius gynybos reikmėms.
- Latvijos universitetas kartu su Rygos Stradino universitetu dalyvaus „RESILIENCE-R“ projekte (25,2 mln. Eur, koordinuoja Prancūzijos atominės energijos ir alternatyvios energijos komisija), kuriame bus vystomos naujos medicininės priemonės prieš cheminį, biologinį, radiologinį ir branduolinį ginklą.
- „Photonic“ kartu su partneriais dalyvaus BODYGUARD projekte (6,4 mln. Eur, koordinuoja Prancūzijos „Agenium Space“), kuriame vystys palydovines stebėjimo ir perspėjimo sistemas.
O kaip Estai?
Jau trečius metus Estijos atstovai aktyviausia dalyvauja EGF bei laimi daugiausia kvietimų iš Baltijos valstybių – 2023 m. kvietimų rezultatuose figūruoja 11 Estijos kompanijų, kurios dalyvaus 9 projektuose.
Paminėtina, kad net du projektai yra koordinuojami estiškų kompanijų „KrattWorks“ ir „Sihtasutus CR14“. Pirmoji (kaip koordinatorius) kartu su „KappaZeta“ bei tarptautiniais partneriais dalyvaus „BadB“ projekte (6 mln. Eur), kuriame bus siekiama parengti navigacinius sprendimus oro ir antžeminėms platformoms nesant GPS signalui.
„Marduk Technologies“ dalyvaus tęstiniame E-CUAS projekte.
„Sihtasutus CR14“ (kaip koordinatorius) kartu su „Sorainen“ advokatų kontora bei kitais konsorciumo partneriais dalyvaus AIDA projekte (32,4 mln. Eur), kurio tikslas išvystyti dirbtinio intelekto įrankius kibernetinės gynybos procesų suvaldymui.
„Cybernetica“ dalyvaus ECYSAP EYE projekte (37,4 mln. Eur, koordinuoja ispanų „Indra Sistemas“), kuriame kartu su konsorciumo partneriais vystys Europinę kibernetinės erdvės situacijos suvokimo platformą.
„Cafa Tech“, „Osauhing Rantelon“ ir „Wayren“ kartu su tarptautiniais partneriais dalyvaus MARTE projekte.
„Cafa Tech“ taip pat dalyvaus EISNET (41,6 mln. Eur, koordinuoja Prancūzijos „Thales“) ir CALIPSO (24,9 mln. Eur, koordinuojaGraikijos mokslinių tyrimų centras „Demokritos“) projektuose. Pirmajame bus siekiama apjungti įvairių tipų sensorius bei efektorius, antrajame – sukurti mažiau taršius variklius jūrinei bei sausumos karinei technikai.
„Wayren“ taip pat dalyvaus SWARM-C3 (3,9 mln. Eur, koordinuoja Suomijos VTT tyrimo centras), kuriame kurs naujus valdymo sprendimus dronų spiečiams.
„Defsecintel Solutions“ kartu su „Skudo“ dalyvaus HSM4COM projekte (3 mln. Eur, koordinuoja Graikijos „Miltech Hellas“), kuriame kartu su konsorciumo parteriais gerins duomenų perdavimo saugumą mažuosiuose palydovuose bei dronuose.
Sėkmės receptas, arba Ką reikėtų daryti kitaip
EGF sulaukia vis didesnio dalyvių skaičiaus, tad auga konkurencija bei poreikis teikti aukštesnės kokybės pasiūlymus, kuriuos vertina nepriklausomi ES ekspertai. Estijos pavyzdys rodo, kad didėja bendradarbiavimas tarp nacionalinių kompanijų taip pritraukiant reikiamas kompetencijas šalies viduje – net pusėje laimėjusių Estijos pasiūlymų dalyvauja bent dvi nacionalinės bendrovės. Estija taip pat išsiskiria noru koordinuoti projektus, kas leidžia įgyti vertingos patirties dirbant su tarptautiniais partneriais.
Reikšminga EGF projektų dalis tampa tęstine, pvz., projektai, prasidėję kaip mokslo tiriamieji darbai 2021–2023 m., jau nuo 2023 m. pereina į sekantį eksperimentinės plėtros etapą. Tad būsimiems dalyviams rekomenduotina jungtis prie didelių konsorciumų, planuojančių teikti paraiškas vykdyti mokslo tiriamuosius darbus, nes tikėtina, kad po keletos metų konsorciumas teiks tęstinę paraišką eksperimentinei plėtrai finansuoti.
Atsižvelgiant į tai, kad EGF pilnai finansuoja mokslo tiriamuosius darbus, būtų prasminga Krašto apsaugos ministerijai sudaryti sąlygas visiems norintiems dalyvauti šiame konkurse nenustatant papildomų nacionalinių reikalavimų. Nacionalinius prioritetus būtų tikslinga įvesti, jei EGF kvietimo laimėtojams būtų būtinas ko-finansavimas iš nacionalinio biudžeto. Reikia pasidžiaugti, kad nacionalinė ko-finansavimo priemonė yra numatyta Krašto apsaugos ministerijos ir tai leidžia dalyviams siekti ambicingesnių tikslų gilinant kompetencijas gynybos sektoriuje.
Reikia tikėtis, kad nacionaliniai dalyviai, planuojantys dalyvauti EGF kvietimuose, aktyviai dalyvauja Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos organizuojamuose informacinėse dienose, kuriose gali išsamiau susipažinti su EGF procesais bei rasti nacionalinių partnerių formuojant konsorciumus. Netrukus bus paskelbtas EGF paraiškų teikimo skelbimas 2024 m., tad dalyviai galės teikti paraiškas iki gruodžio 5 dienos.
Tikėtina, kad nacionalinės gynybos inovacijas skatinančios programos, įgyvendinamos per Inovacijų agentūrą ar Lietuvos mokslo tarybą, gali tapti nebepatrauklios dėl finansavimo intensyvumo ar taikomų valandinių įkainių. Tad būtų tikslinga peržiūrėti minėtų programų reguliavimą konsultuojantis su rinkos dalyviais ir atsižvelgiant į ES programų patirtis.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
OWEXX – beveik 30 metų reklamos rinkoje veikianti įmonė, siūlanti plataus spektro reklamos paslaugas: prekės ženklo, logotipų, pavadinimų, interneto projektų kūrimo, reklamos kampanijų planavimo ir organizavimo, reklamos kūrimo ir reklamos plotų bei kitas paslaugas. OWEXX valdomas lauko ekranų tinklas veikia visose Baltijos šalyse – modernūs lauko ekranai, esantys strategiškai atrinktose vietose, matomi didžiulei auditorijai.
Neseniai nuskambėjęs Airijos pavyzdys iliustruoja, kad ES valstybės į EGF žiūri pragmatiškai ir siekia, kad nacionaliniai dalyviai ne tik augintų kompetencijas gynybos technologijų srityje, bet ir sugrąžintų per šią programą proporcingą lėšų dalį kurią kita ranka valstybė įmokėjo į bendrą ES biudžetą.
Kadangi dar nėra pateikta viešų duomenų apie nacionalinių dalyvių gautinas sumas iš EGF, yra sunku įvertinti dabartinio įsitraukimo efektyvumą. Reikia tikėtis, kad šis indikatorius valstybinių institucijų yra stebimas, ir yra numatytos priemonės galinčios paskatinti didesnį nacionalinių dalyvių įsitraukimą į EGF.
Žvelgiant iš mažos šalies perspektyvos, intensyvesnis dalyvavimas EGF yra naudingas ne tik dėl finansinės dedamosios, bet ir dėl unikalios galimybės didinti dalyvių kompetencijas, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, atlikti prasmingus tyrimus gynybos technologijų kontekste, ar perorientuoti gamybą.
Dalyvavimas EGF leis gaminti paklausesnes ir technologiškai pranašesnes ginkluotes sistemas, jomis pilnai aprūpinti Lietuvos kariuomenę, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą bei eksportuoti jas į kitas valstybes taip generuojant pajamas į nacionalinį biudžetą. Visa tai, neabejotinai, prisidės prie geresnio potencialaus agresoriaus atgrasymo efekto.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) jaunesnysis mokslo darbuotojas
