Kada išvarysime investicijų baubus?

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris.
Artilerijos amunicijos gamyklą ketinama statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Ši šalis pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 m. dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairios ginkluotės, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškų tankų „Leopard 2“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė kelis įstatymų pakeitimus, kad būtų sudarytos sąlygos stambiems Vakarų šalių ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau perkelti gamybą į Lietuvą. Siūloma, kad dideli gamybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo.
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, praėjusią savaitę teigė, kad susitarimus su „Rheinmetall“ dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi pasirašyti per artimiausias dvi savaites.
Jau lyg ir aiškėja įkurtuvių vieta: BNS šaltinių duomenimis, Vokietijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.
LSMU pagal panaudos sutartį valdo kelis valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone aplink maždaug 1.700 gyventojų turintį Baisogalos miestelį.
Rimantas Benetis, minėto universiteto rektorius, teigė galimą žemės perdavimą anksčiau aptaręs su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.
Pirmadienį tai su LSMU rektoriumi aptarė premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau nė viena pusė susitikimo turinio nekomentavo.
Manoma, kad būsimos statybos galėtų vykti 400 hektarų žemės sklype netoli Baisogalos.
Kazimieras Račkauskis, Radviliškio rajono meras, sako sveikinantis „Rheinmetall“ planus Baisogalos apylinkėse statyti amunicijos gamyklą ir teigia, kad tai paskatins įvairiapusį regiono vystymąsi.
Pasak mero, naujų darbo vietų Radviliškio rajone atsirastų ne tik gamyklai įdarbinant žmones, bet ir netiesiogiai teikiant paslaugas.
„Gali investuotojai burtis, nes tokiai gamyklai turbūt visko reikės – ir apgyvendinimo, ir maitinimo, ir transporto, ir kitos sferos, kurios tikrai duos teigiamą impulsą mūsų rajonui“, – BNS kalbėjo K. Račkauskis.
Tačiau rajono mero džiaugsmą gali kiek apkartinti Baisogalos seniūnija. Štai Renata Masiulienė, Baisogalos seniūnė, sakė nieko nežinojusi apie „Rheinmetall“ ketinimus, o pirmadienio rytą pasirodžiusi žinia jai buvo kaip žaibas iš giedro dangaus.
„Žaibas negali būti džiugus, nes tai karinis objektas, nėra investicija, kad kokius langus gamintų ar dar kažkas. Bet, pagalvojus iš kitos pusės, kažkur tokie dalykai turi būti statomi. Gerai, kai ne mūsų kieme, bet atsitinka, kad ir į tavo kiemą beldžiasi“, – kalbėjo seniūnė.
Pasak jos, į seniūniją atvyko bendruomenės pirmininkas, „jis šiaip išsigandęs, nes turime ūkininkų aplink, turime nemažą įmonę „Granulita“, kuri investicijų yra daug padariusi, ir plėtra gali stabdytis“.
Žinios dėl statybos vietos, kaip ir Baisogalos bendruomenės (tiksliau – jos pirmininko) reakcija, yra dar gana šviežios. Tačiau net jei būtų nuspręsta rinktis kitą vietovę, ar nesulauktume panašių tekstų? „Eikit kitur, tik ne pas mus.“
Juolab kad tokių atvejų ir tokių reakcijų Lietuvoje jau ne kartą būta.
Prieš investuotojus neretai stoja aktyvistai, prisidengę vietos bendruomenės, t. y. viešuoju, interesu. Taip prieš gerą dešimtmetį atsitiko Kalvarijoje – čia į kovą su danų kapitalo „Saerimner“ kiaulių fermų kompleksu pakilo Jusevičių kaimo gyventojai ir Kalvarijos meras.
Netoli Garliavos nesantaikos obuoliu tapo anhidritas. Istorija prasidėjo prieš bene 15 metų: UAB „Margasmiltė“, išsirūpinusi visus anhidrito kasybos leidimus, planavusi investuoti 200 mln. Lt ir sukurti apie 1.000 darbo vietų, tapo Pagirių kaimo bendruomenės interesų įkaite.
Su sunkumais susidūrė ir Kauno LEZ, kai teko įgyvendinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą.
Vienas iš „klasika“ jau tapusių kovos su investicijomis pavyzdžių – Tauragės rajono Žygaičių ir aplinkinių bendruomenių žygis prieš JAV kompaniją „Chevron“. Tuomet šiai kompanijai nebuvo leista net pradėti žvalgyti galimų skalūnų dujų telkinių.
Naujausia „akcija“ visiškai šviežia: Danijos atsinaujinančiosios energetikos kompanijai „European Energy“ (EE) žaliojo kuro gamyklą nusprendė statyti Akmenės rajone, tačiau ji turėtų būti statoma kitoje vietoje, nei planuojama, – už Naujosios Akmenės esančioje laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), sako rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Pasak jo, tokią savivaldybės poziciją jos administracijos direktorė perdavė balandžio pradžioje vykusiame EE atstovų susitikime su vietos gyventojais.
V. Mitrofanovas mano, kad dalies Kretingos rajono gyventojų priešinimasis galimai gamyklos statybai nežinant apie realų jos poveikį aplinkai yra nepagrįstas.
„European Energy“ sausį pranešė investuosianti apie 400 mln. Eur į e. metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 m., o pradėti veiklą 2028 m. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.
Kaip rodo istorija, ne visų stambių investicijų kelias Lietuvoje rožėmis nuklotas. O jei jis dar ir erškėčiuotas, investuotojai suka svetingesnėmis kryptimis.
Lietuvoje rypuojama dėl tuštėjančių regionų, nekuriamų darbo vietų, pavydžiai žvelgiama į investuotojus parsiviliojančius kaimynus ir kartu laiminami žygiai su šakėmis, kirviais ir plakatais prieš nepatikusią kompaniją, stabdomi strateginiai projektai etc.
Šįkart norisi tikėti, kad tokia ydinga patirtis tęsinio neturės ir Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ ras Lietuvoje deramą vietą. Garsus kompanijos vardas ne tik traukia į šalį ir kitus investuotojus: jos buvimas čia – tai dar vienas saugumo garantas.