Kas toliau – darbo kabinetas V. Gapšiui ir rinkėjų priimamasis kalėjime?
Parlamentaras lapkritį Lietuvos apeliacinio teismo buvo nuteistas „MG grupės“ politinės korupcijos byloje. Nutartis įsigaliojo iš karto, nors dar gali būti ir bus skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė. Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Nuteistasis politikas teigė iš Seimo nesitrauksiąs net ir būdamas už grotų. Todėl parlamentas ketvirtadienį ėmėsi jo apkaltos procedūros.
Vykdant V. Gapšio apkaltą, parlamentarai turėjo balsuoti net keturiais biuleteniais dėl kiekvieno nusikalstamo epizodo. Užteko, kad bent už vieną iš tų nusikaltimų būtų nubalsuota – tuomet Seimo narys netektų mandato.
Tam reikėjo 85 (ar daugiau) balsų. Buvo išduoti 122 biuleteniai.
Situacija dramos lyg ir nežadėjo. Politikas kyšininkas, prekiautojas poveikiu – tai ne svetimo mygtuko spaudytojas. Todėl, regis, buvo akivaizdu, kad tokiam „tituluotam“ parlamentarui teks kraustytis iš Seimo dar neatšalusiomis Petro Gražulio pėdomis.
Ir štai – siurprizas, arba, kaip sako liaudis „še tau boba ir devintinės“!
Seimo nariams balsuojant dėl V. Gapšio mandato panaikinimo nė už vieną (!) iš keturių biuletenių nebuvo 85 „už“. Daugiausiai, kiek buvo, 75.
Valdantieji netruko apsimėtyti su opozicija kaltinimais dėl slaptų susitarimų, pasigirdo siūlymų „eiti Seimui lauk“ ir rengti priešlaikinius rinkimus.
Tik visa tai nepanaikina nei rezultato, nei sunkiai paaiškinamo nemažos dalies Seimo narių sprendimo leisti kolegai toliau būti/dirbti parlamentaru.
Ką mes išvydome ketvirtadienį jų gretose? Užuojautą? Supratimą? O galbūt pritarimą?
V. Gapšys, pareiškęs, kad yra teisus, ir „ne tik širdyje“, ir kad jo apribota laisvė nestabdo jo „vidinės laisvės, vidinių įsitikinimų, vidinių pažiūrų“, iškeliavo atgal už grotų. Su visu parlamentaro mandatu.
Tad galbūt tapsime pirmąja pasaulio valstybe, kurioje Seimo narys įstatymus leis nuotoliniu būdu, iš kalėjimo kameros? Eikime dar toliau – įjunkime jam internetą, suteikime darbo kabinetą kalinimo įstaigoje, šalia jo – rinkėjų priimamąjį. Ir galiausiai leiskime jam dalyvauti kitais metais vykstančiuose Seimo rinkimuose su tiesioginiais kampanijos pasijungimais per grotas!
Sarkazmas? Ironija? Nė trupučio. Ironiška ir groteskiška buvo tai, kas ketvirtadienį vyko parlamente. Tai buvo ne tik gėda visam Seimui – suduotas smūgis demokratijai ir skaidriam valstybės valdymui.
Vargu, ar slaptas balsavimas buvo būtent tam atvejui tinkama forma – labai paprasta pasislėpti po tokia uždanga. Ir tuomet – jokios atskaitomybės visuomenei, kuri akylai sekė didžiausią politinės korupcijos bylą Lietuvoje.
Pasitikėjimas Seimu kaip institucija Lietuvoje yra nukritęs į absoliučias žemumas. Pelnytai. Tai tik dar kartą patvirtino parama politikui-korupcionieriui.
Beje, apie V. Gapšio minėtas jo vidines pažiūras beigi vidinius įsitikinimus. Istorija ir jo biografija byloja, kad tos ar panašios pažiūros-įsitikinimai – jam ne pirmiena.
Prieš gerą dešimtmetį jis figūravo Darbo partijos (DP) byloje, kurioje buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo ir apgaulingos buhalterijos tvarkymo. 2016 m. Apeliacinis teismas DP partijos byloje pakeitė 2013 m. priimtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį: pagal sušvelnintą verdiktą DP įkūrėjui Viktorui Uspaskichui buvo panaikinta laisvės atėmimo bausmė ir skirta 6.900 Eur bauda. Juodosios buhalterijos byloje pasižymėjo ir tuometinis parlamentaras V. Gapšys. Sušvelnėjęs teismas jam skyrė tik baudą – 3.600 Eur.
Turint omenyje, kad DP buvo kaltinama 2004–2006 m. laikotarpiu nuo valstybės nuslėpusi iki 7 mln. Eur pajamų ir išlaidų, taip pat nesumokėjusi visų reikiamų mokesčių, šiems DP atstovams labai apsimokėjo sukčiauti, išlipti praktiškai sausiems iš vandens ir toliau plaukioti plačiuose politikos vandenyse.
Nors ir su skylėta reputacija, V. Gapšys vis dar pelnydavo rinkėjų pasitikėjimą. Tik šįkart teismas jį pristabdė. Užtat nuodėmių „išrišimą“ gavo iš kolegų parlamentarų.
Išties keisti dalykai vyksta Lietuvoje. Kyšininkas net ir kaliniu būdamas galės nešioti tautos išrinktojo pažymėjimą, tarsi sąžiningas pilietis. Paradoksų grandinę papildo kitas politikas, buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas: paėmęs rekordinį 260.000 Eur kyšį, šis asmuo atsipirko tik gana simboline bauda.
Deja, VŽ nuomone, atrodo, kad prasidedant rinkimų maratonui, matysime dar ne vieną absurdo teatro spektaklius primenančius politikų ir valdžios institucijų atstovų viražus, dar ne kartą nuo dugno kils ne itin skaidrios putos. Ir taip šis užburtas ratas suksis, kol ranka ranką plaus ir kol savi, pasislėpę po slaptų balsavimų uždanga, dengs savus.
