2023-11-22 13:47

Amžiaus politinės korupcijos byla: teismo motyvai

Raimondas Kurlianskis. Luko Balandžio (BNS) nuotr.
Raimondas Kurlianskis. Luko Balandžio (BNS) nuotr.
Trečiadienį Lietuvos apeliaciniam teismui pakeitus žemesnės instancijos sprendimą ir nuteisus visus kaltinamuosius politinės korupcijos byloje, teisėjų kolegija pateikia sprendimo argumentus.

Visus komentarus galite sekti šioje naujienų juostoje.

Pasak teisėjų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neanalizavo ir nevertino visų aplinkybių, susijusių su UAB koncerno „MG Baltic“ veikla, jo įtakos konkrečioms politinėms partijoms, o kartu ir korupcinių ryšių, siejusių byloje išteisintus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai ir sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.

Tai nebuvo įprastas verslo ir politikų bendravimas

Pasak teisėjų kolegijos, koncerną, jo buvusį viceprezidentą Raimundą Kurlianskį bei nuteistus politikus siejo įprastines bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai.

„R. Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti verslininko, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai, sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui reikšmingų politinių klausimų“, – įvertino teisėjai.

Visus R. Kurlianskio pasiūlymus susitikti Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius ir Vytautas Gapšys noriai priimdavo ir su verslininku susitikdavo. O šių susitikimų metu buvęs koncerno viceprezidentas ne tik aptardavo politines aktualijas, partijų vidaus reikalus, bet ir paprastai pateikdavo prašymus, susijusius su bendrovei palankių sprendimų priėmimu Seime, ministerijose ar savivaldos institucijose, konstatavo teismas.

Pasak teisėjų, tokių nuolatinių R. Kurlianskio apgalvotai suderintų susitikimų, juose vykusių pokalbių visuma atskleidžia, jog tarp jo ir E. Masiulio buvo sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimai.

Pavyzdžiui, pirmojo byloje užfiksuoto susitikimo metu verslininkas E. Masiuliui iš pradžių pasiūlė susitikti šventinės kalėdinės vakarienės ir jos metu aptarti teisės aktais draudžiamos juridinių asmenų finansinės paramos šiai politinei partijai galimybę, o paskui pateikė prašymus atlikti R. Kurlianskio atstovaujamam verslui naudingus veiksmus.

„MG Baltic“ byla: prieš teismą stojo Masiulis, Steponavičius, Gapšys, Kurlianskis ir Gustainis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„MG Baltic“ byla 2018 m.: prieš teismą stojo E. Masiulis, G. Steponavičius, V. Gapšys, R. Kurlianskis ir Š. Gustainis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Tiek R. Kurlianskis, tiek E. Masiulis suvokė, kad prašymai veikti konkrečiu būdu pateikiami ir pažadas šiuos veiksmus atlikti duodamas už neteisėtą materialinę naudą, dėl kurios turėjo būti susitarta vėliau. Minėtos šventinės vakarienės metu R. Kurlianskis ir E. Masiulis susitiko ir susitarė ne dėl paskolos ar teisėtos finansinės paramos partijai, bet dėl konkretaus dydžio kyšio, o vėliau vykusiuose susitikimuose suderino ir jo perdavimo aplinkybes“, – teigiama Apeliacinio teismo argumentuose.

Tokių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leido konstatuoti, kad R. Kurlianskis papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o E. Masiulis – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu. Be to, apeliacinės instancijos teismas E. Masiulį pripažino kaltu ir dėl neteisėto praturtėjimo, nustatęs, kad E. Masiulio namuose kratos metu rastų 135.290 Eur grynųjų pinigų įgijimo neįmanoma pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis.

Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią 8 straipsnio pataisą, veikė prašomas R. Kurlianskio, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus, žinodamas, kad už tai kaip kyšis VšĮ Taikomosios politikos institutui, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8.700 Eur parama. Šiuos veiksmus Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertino kaip kyšininkavimą.

Teismas taip pat konstatavo, jog R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus (Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę), kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė verslininkas.

„Už šių susitarimų įvykdymą buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kai suteikta papildoma 12.100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15.000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, – aplinkybes atskleidžia teismas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad G. Steponavičius piktnaudžiavo tarnyba. Buvęs politikas, žinodamas, jog Š. Gustainio teikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa yra svarbi R. Kurlianskiui, balsavo taip, kaip buvo naudinga koncernui.

Taip veikdamas G. Steponavičius siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžiui, jo ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti, teigia teismas.

Susitikdavo ir susitardavo

Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu. Tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė. 

„MG Baltic“ byla: prieš teismą stojo Masiulis, Steponavičius, Gapšys, Kurlianskis ir Gustainis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„MG Baltic“ byla 2018 m.: prieš teismą stojo E. Masiulis, G. Steponavičius, V. Gapšys, R. Kurlianskis ir Š. Gustainis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Be to, atsižvelgus į tai, kad R. Kurlianskis atliko neteisėtus veiksmus koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, bei į tai, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes jis turėjo teisę atstovauti koncernui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, pripažinta, kad UAB koncernas „MG Baltic“ kaltas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Reikšmingas pareigas ėjusių partijų atstovų E. Masiulio, Š. Gustainio, G. Steponavičiaus ir V. Gapšio veiksmai taip pat buvo atliekami partijų naudai ir interesais. Todėl „Liberalų sąjūdis“ pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, o Darbo partija – dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Kokios bausmės skirtos

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti 6 metai laisvės atėmimo ir 18.830  Eur bauda. Taip pat 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui skirta 5,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241.490 Eur.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti 4 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8.000 Eur.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„MG Grupei“ skirta 1.129.800 Eur bauda. Liberalų sąjūdžiui – 376.600 Eur, o Darbo partijai – 301.280 Eur.

Buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui skirta 18.830 Eur  bauda, iš jo taip pat nuspręsta išieškoti 4.350 Eur. Taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Kitam buvusiam jo partiečiui Gintarui Steponavičiui skirta 15.064 Eur bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną. Jį dar galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

52795
130817
52791