Gana nuolankiai tūpčioti prieš jo didenybę „Facebook“
Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – metų pradžioje prasidėjusi masiškiausia dezinformacinė ataka ir toliau nevaldomai plinta Baltijos šalyse.
Savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, sportininkų iki Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos prezidentų.
Apsimesta LRT, LNK, „Delfi“, „InfoTV“, „Ignitis“, „Swedbank“, kitais Lietuvoje veikiančiais bankais – jų vardu kviečia į fiktyvias investavimo platformas, vilioja pinigus, vagia asmens duomenis. Nuo šių metų pradžios situaciją stebintis „Debunk.org“ teigia užfiksavęs daugiau nei 1.140 melagingų reklamų, jos parodytos daugiau kaip 10 mln. kartų.
„Mažiausiai pusė visų „Facebook“ vartotojų Lietuvoje matė šias fiktyvias reklamas. Kalbame apie dešimtis tūkstančių sumokėtų eurų bendrovei „Meta“, kuri ne tik piktybiškai neblokuoja sukčių ir klonų fiktyvių paskyrų, bet dar pelnosi iš to“, – gąsdinančią situaciją pateikia Viktoras Daukšas, „Debunk.org“ vadovas ir dezinformacijos analizės ekspertas.
Dar keisčiau yra tai, kad viešai yra kalbama, skelbiama, įspėjama apie melagienas ir sukčius, tačiau iš „Facebook“ valdytojos – beveik mirtina tyla ir jokios reakcijos.
Nacionalinių krizių valdymo centras pažymi, kad vien šiemet oficialiai į „Meta“ kreipėsi tris kartus, sureaguota buvo tik paskutinį kartą. Šį pirmadienį vyko virtualus susitikimas su „Meta“ atstovais, bet atrodo, kad ir šį kartą tai tebuvo labiau formalus, bendro pobūdžio pasikalbėjimas, po kurio jo dalyviai dideliu optimizmu dėl greitų ir realių pokyčių netryško. Kartu susitikimo metu buvo nuspręsta kreiptis į EK.
Tai, kad tradicinė žiniasklaida Lietuvoje susiduria su vis didesniais iššūkiais, augant sunkiai pažabojamai pasaulinių socialinių tinklų ir įvairiausių platformų įtakai, ne kartą kalbėjo ir Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA).
„Kad būtina į situaciją griežčiau reaguoti ir valstybei, raginame jau ne vienus metus, tačiau kol kas per mažai sprendimų priėmėjai – politikai ir ją formuojančios institucijos – skiria dėmesio šiai problematikai. Priešingai, kartais susidaro įspūdis, kad, neįsigilinus į Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos rinką ir jos specifiškumą, siūlomi sprendimai, kurie kenkia šalies interneto žiniasklaidai“, – stebisi Lina Bušinskaitė, IŽA pirmininkė.
Pavyzdžiui, EIMIN yra parengtas projektas, kuriuo siekiama naujienų portalus įpareigoti teisiškai iš socialinių tinklų šalinti neleistino turinio skaitytojų komentarus.
„Toks siūlymas yra visiškai nelogiškas. Šis perteklinis reguliavimas verstų naujienų portalų redakcijas situacijų įkaitais. EIMIN atsisakė atsižvelgti į IŽA siūlymus ir yra įsitikinusi, kad naujienų portalai tai turi daryti, nepaisant visų išsakytų argumentų ir to, kad vietos naujienų portalų ir pasaulinių socialinių tinklų galimybės tai daryti skiriasi šviesmečiais“, – akcentuoja IŽA pirmininkė.
Kyla klausimų, kodėl nenorima girdėti vietos skaitmeninės žiniasklaidos ir įsiklausyti į jos argumentus ir kodėl, kaip susidaro įspūdis, ministerija gina ne vietinį Lietuvos žiniasklaidos sektorių, o pasaulinius socialinius tinklus – globalius žaidėjus, kurie ir taip yra daugybę kartų stipresni už mūsų šalies žiniasklaidą.
Jau nekalbant apie tai, kad prieš kelias dienas Seime pateiktasis EIMIN projektas – dar prastesnė versija lietuviškai žiniasklaidai nei pirminis dienos šviesą išvydęs įstatymo pakeitimo projektas.
Toks jausmas, kad kai kurie politikai laikosi pozicijos, kad paprasčiau veiksmų ir atsakomybių reikalauti ne iš „Metos“, o iš Lietuvos subjektų, todėl bet kokie IŽA argumentai atmetami, konstatuoja asociaciją konsultuojantys teisininkai.
Šviesuliu šioje situacijoje IŽA pirmininkė vadina tik pastaruoju metu vykusias diskusijas Seimo Kultūros komitete, kuris įsiklausė į asociacijos siūlymus ir rekomenduoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nenumatyti tokios prievolės naujienų portalams.
Melagienų eroje dera prisiminti ir IŽA jau kelerius metus keliamą klausimą, kad Lietuvoje reikėtų apmokestinti pasaulinius gigantus „Google“, „Meta“ ir kt., įvedant skaitmeninių paslaugų mokestį (angl. digital tax), tačiau šios iniciatyvos vis atidėliojamos.
Politikai nenori įstatymais priimti atsakomybės – gal mato, kaip sunkiai skaitmeniniai gigantai yra pažabojami įvairiose šalyse, tačiau, VŽ nuomone, tai nėra priežastis ir Lietuvai nuolankiai tūpčioti prieš „Facebook“.
