Už mokytojus ar už pergalę rinkimuose?
Už biudžeto projektą balsavo 73, prieš buvo 52, susilaikė 1 parlamentaras. Tarp balsavusiųjų už, kaip ir ankstesniais metais, buvo ir opozicinių socialdemokratų atstovas Antanas Vinkus. Jam už tai asmeniškai padėkojo premjerė Ingrida Šimonytė.
Biudžete numatoma, kad viešųjų finansų deficitas 2024-aisiais pasieks didžiausią ES leidžiamą ribą – 3% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. Eur, o išlaidos – 20,6 mlrd. Eur.
Valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad „tai įsipareigojimus vykdantis biudžetas, nes jis atliepia ir esmines Vyriausybės programines nuostatas, ir tuos iššūkius, kurie dabar iškyla“.
„Biudžetas yra geras, palaikom jį, nes dėl pagrindinių mūsų teiktų pasiūlymų yra sutarta. Daugiau lėšų skirta ir keliams, ir mokytojams. O jeigu pedagogų algoms reikės dar daugiau lėšų, esame pasirengę bet kada kitais metais pakoreguoti biudžetą ir paieškoti jų“, – pareiškė Vytautas Mitalas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas.
Finansų ministerijos teigimu, valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui ir investicijoms.
Numatoma kitąmet dešimtadaliu didinti minimalią mėnesio algą (iki 924 Eur) ir penktadaliu – neapmokestinamąjį pajamų dydį (iki 747 Eur). Minimali alga jau pakelta beveik prieš pusmetį priimtu Vyriausybės nutarimu, o neapmokestinamojo minimumo padidinimą Seimas svarstys artimiausiomis dienomis.
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. Eur Lietuvos keliams, tad vietoj pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. Eur kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. Eur.
Pasak premjerės, biudžete numatyti didesni asignavimai praktiškai visoms viešojo gyvenimo sritims, tad projektui prieštaraujančių politikų logiką ministrei pirmininkei buvo suprasti sunku.
Tačiau opozicija logikos ir neieškojo: jos pareiga ar pašaukimas – oponuoti, klausimas tik kiek tai būna konstruktyvu. Beje, jau lapkričio pabaigoje opozicija pademonstravo seniai regėtą akibrokštą – ji sugebėjo ne tik inicijuoti kitų metų biudžeto svarstymo stabdymą Seime, bet ir jį pasiekti.
Vakar biudžeto priėmimo metu opozicijos atstovams aktyvumo taip pat netrūko. Stebint salėje esantiems streikuojančių mokytojų atstovams, mažumoje esantys parlamentarai įnirtingai kovėsi už dar didesnes sumas, piešdami kone apokaliptinius vaizdus apie „šalį be ateities“.
Tiesa, idėjų, iš kur pasemti tas didesnes sumas mokytojų atlyginimams dar didinti, dosnūs mėginę pasirodyti Seimo nariai, nepateikė. Juolab kad prieš tai patys tikino biudžeto projekte nematantys tvaraus pajamų surinkimo modelio.
Kaip nepateikė „aukso puodo“ idėjų ir vadinamojo pageidavimų koncerto metu, kai biudžeto projektui buvo teikiami pasiūlymai už didesnę nei 1,2 mlrd. Eur sumą. Jei visi parlamentarų norai būtų patenkinti, valstybei tektų išlaidas padidinti 8%.
Kaip VŽ rašė, papildomų pinigų buvo prašoma ne tik mokytojų bei dėstytojų atlyginimams, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ar keliams. Neapsieita ir be iniciatyvos teikti biudžetines „dovanas“ savo rinkimų apygardoms, tėvonijoms ir pan. Parlamentarai mėgino sužvejoti papildomų lėšų mokyklų stogų taisymui, stadionams ir kt. Čia čempionu, ko gero, galėtų tapti socialdemokratas Matas Skamarakas, kuris savo apygardai Raseiniuose siūlė skirti net 20 mln. Eur visokiems visokiausiems projektams projektėliams: stogams tiesinti ir kampams gludinti. Beje, bendras Raseinių šių metų biudžetas tėra 55 mln. Eur.
Didinti valstybės skolos dėl kai kurių parlamentarų dosnumo, tiksliau – siekio pasipuikuoti prieš rinkimus, Vyriausybė neketina, tačiau šiek tiek skolintis, ko gero, teks – į kitų metų biudžetą įtraukiama papildoma skolinimosi teisės nuostata krašto gynybai finansuoti.
Pagal dabartinį planą finansavimas Krašto apsaugos ministerijai ateinančiais metais viršys 2 mlrd. Eur ir sudarys 2,75% Lietuvos BVP. Tačiau, tebetvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui ir Rusijai toliau žvanginant ginklais, teks ieškoti daugiau lėšų šalies saugumui stiprinti. Šiuo metu vyksta vieša diskusija, kaip tam rasti pinigų, – aptariama galimybė įvesti gynybos mokestį, tačiau dėl jo turėtų susitarti visos parlamentinės partijos. Norėtųsi tikėti, kad bent dėl šio tikslo parlamentarai rastų bendrą vardiklį.
