Viliotinio akordai
Pasiūlymų dėl kitų metų biudžeto pateikė pavieniai Seimo nariai, jų grupės ir parlamentiniai komitetai – jei visi jų norai būtų patenkinti, valstybei tektų išlaidas padidinti 8%.
Beje, svarstant 2022 m. biudžetą, „pageidavimų koncerto“ suma siekė apie 455 mln. Eur. Pernai, įpusėjus šių metų biudžeto narstymą, buvo prašoma apie 42 mln. Eur.
Į kokias sritis šiemet parlamentarai siekia nukreipti (ne)savo dosnumą?
Vieną didžiausių sumų įvardijo opozicijos grupė – automobilių keliams kitąmet siekiama skirti 217 mln. Eur daugiau, nei numatyta biudžeto projekte. Šį pasiūlymą, kurį inicijavo asociacija „Lietuvos keliai“, parėmė net du Seimo komitetai – Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių.
Prie šios iniciatyvos, regis, dera ir socialdemokrato Eugenijaus Sabučio siekis skirti 35 mln. Eur konkrečiam keliui – Jonavos aplinkkelio bei privažiavimų prie jo užbaigimui. Tam pritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Argumentą sunku užginčyti: šis kelias yra itin svarbus plėtojant karinį mobilumą, nes būtent Jonavos rajone yra NATO sąjungininkus aptarnaujantis Ruklos karinis miestelis ir poligonas.
Beje, investicijas į kelių infrastruktūrą laimina ir VŽ kalbinti verslo atstovai. Pasak jų, tai itin svarbu šalies ekonominei plėtrai, o šios srities finansavimas – pakankamai mažas. O juk gerų kelių reikia ne tik verslui, jie svarbūs ir gyventojų saugumui keliuose užtikrinti.
Opozicijos atstovai siūlo daugiau pinigų skirti mokytojų bei dėstytojų algoms, taip pat neformaliam ugdymui, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Pasiūlymų amplitudė svyruoja nuo 40 iki beveik 250 mln. Eur.
Šiemet Seimo nariai pernelyg nesismulkina – sujungti paketai „sveria“ didesnėmis sumomis nei ankstesniais metais. Tačiau neapsieita ir be iniciatyvos teikti biudžetinių „dovanų“ savo rinkimų apygardoms, tėvonijoms ir pan. Parlamentarai mėgina sužvejoti papildomų lėšų mokyklų stogų taisymui, stadionams ir kt. Čia čempionu, ko gero, galėtų tapti socialdemokratas Matas Skamarakas, kuris savo apygardai Raseiniuose siūlo skirti net 20 mln. Eur visokiems visokiausiems projektams projektėliams: stogams tiesinti ir kampams gludinti. Beje, bendras Raseinių šių metų biudžetas tėra 55 mln. Eur.
Kaip rodo praktika, Vyriausybė, gavusi iš Seimo biudžeto projektą su visais pasiūlymais, tebelieka kur kas santūresnė. Šįkart ypač būtų sunku plačiau atverti valstybinę piniginę: mat parengtasis biudžeto projektas yra „ant ribos“ – valdžios finansų deficitas kitąmet sieks 2,9% bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra vos 0,1 proc. punkto mažiau nei į ES grįžtanti 3% maksimali deficito riba.
0,1 proc. punkto BVP tėra apie 70 mln. Eur. Tad apie kokį milijardą su viršum eurų papildomų išlaidų svajoja parlamentarai? Atrodo, kad jie puikiai žino ir supranta, jog pinigų maišas nėra bedugnis, tačiau viliojantys „šokiai“ prieš rinkėjus nubraukia bet kokią atsakomybę ir logiką.
Raitant įspūdingas papildomų investicijų sumas, dažniausiai „užmirštama“ patarti, iš kur Vyriausybė galėtų jų pasisemti. Skolintis? Ne kartą aiškiai pasakyta: nebegalime lįsti gilyn į skolas.
Ekonominis nuosmukis mažina pajamas, todėl reikia optimizuoti išlaidas: siekti prioritetinių valstybės tikslų, atsisakant nereikšmingų išlaidų, taip pat mažinti naštą gyventojams, įmonėms.
VŽ nuomone, institucijų asignavimai turėtų būti planuojami pagal išgales. Nederėtų pamiršti ir tokios „aritmetikos“: gerokai greitesnis išlaidų didinimas, palyginti su pajamų augimu, lemia augančią valstybės skolą ir skolos tvarkymo kaštus, kurie jau ir taip artėja prie rekordų.
Ar „dosniesiems“ tautos tarnams taupymo aritmetika neįkandama?
