Duobių – pilna, bet peršokti įmanoma
Šį rudenį „Verslo žinios“ tradiciškai paskelbė 2023 m. sektorių lyderių reitingą. Iš viso šiais metais vertintos 1.670 įmonių, pernai jų buvo 966.
Pirmaujančių įmonių vadovai, su VŽ pasidaliję sėkmės receptais, į 2024-uosius žvelgia nevienareikšmiškai: vieni šiuos metus vertina kaip pamatų statymą ateities augimui – aktyviai ruošiasi naujų produktų pristatymui, plečia komandą, vykdo reorganizaciją, kiti prognozuoja tuos pačius iššūkius, kurie lydėjo ir šiemet – didelę konkurencija, darbuotojų trūkumą etc.
Šių metų ne maisto pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke pirmąją vietą užėmė UAB „Teltonika Networks“. Profesionalios tinklo įrangos gamintoja 2022 m. pardavimus augino 45,6%, uždirbo 18% daugiau grynojo pelno.
Giedrius Kukauskas, „Teltonika Networks“ (TN) direktorius, primena, kad praėjusiais metais visa pramonė kentėjo nuo komponentų stygiaus, ne išimtis ir TN. Todėl teko suktis greitai, o sprendimus priimti žaibiškai – pasak vadovo, derėtis su tiekėjais tekdavo net naktimis.
Prisitaikant prie komponentų trūkumo, įmonei padėjo ir gaminių perprojektavimas. Neturėdama vienos ar kitos detalės, bendrovė ieškojo alternatyvų, be to, nemažinti gamybos apsukų padėjo ir sukauptos detalių atsargos. Visa tai padėjo apeiti konkurentus ir būti bent keliais žingsniais, tiksliau – mėnesiais, priekyje.
TN prognozuoja, kad pagal rezultatus šie metai bus panašūs į 2022 m., o pagrindiniu iššūkiu taps turimos rinkos dydžio plėtimas.
„Nors Europoje esame savo sektoriaus lyderiai, pasaulyje patenkame į geriausiųjų trejetą, tačiau manome, kad Europoje dar turime kur augti, ypač siūlydami produktus kitiems tinklo įrangos segmentams. Vis dėlto norėdami siekti mūsų ambicijas atitinkančio augimo tempo, privalome labiau plėstis už Europos ribų, kur dar neturime stiprių pozicijų ir matome didesnį augimo potencialą dėl šiuo metu užimamos mažesnės dalies“, – nurodo vadovas. Pasak jo, didžiausias potencialas – 5G produktų segmente, ypač Šiaurės Amerikoje, kur galimybės dar neišnaudotos.
Maisto pramonės sektoriaus lydere pagal 2022 m. rezultatus tapusi Panevėžio kviečių biorafinavimo AB „Roquette Amilina“ (RA) pajamas augino 51,8%, o pelną prieš mokesčius – net 825%. Pasak Edvino Bernoto, įmonės generalinio direktoriaus, dabar toks etapas, kai daugelis verslų susiduria su unikaliais iššūkiais – tebesitęsiančiu karu Ukrainoje ir Vidurinių Rytų konflikto paaštrėjimu. Todėl ypatingą dėmesį tenka skirti informacijai apie besikeičiančią padėtį tiekimo grandyse, jų poveikį gamybos operacijoms.
Nors gaminių poreikis kai kuriuose segmentuose yra kritęs beveik trečdalį ir ES vartotojų nuotaikos nebėra tokios geros, įmonė pasirengusi galimiems iššūkiams. Tvarų vystymąsi bendrovė laiko visų savo veiksmų pagrindu: ieškoma priemonių, kurios sumažina poveikį optimizuojant energijos sąnaudas, išsaugant arba sumažinant vandens suvartojimą, didinamas atsinaujinančių išteklių naudojimas.
Technologijų sektoriaus lyderės „marškinėlius“ užsivilko tarptautinė bendrovė „EPAM sistemos“, aktyvią veiklą Lietuvoje pradėjusi 2021 m. 2022-aisiais įmonė augo kaip ant mielių – pasamdė daugiau nei 1.000 darbuotojų, atidarė filialą Kaune, o pajamas augino beveik 6 kartus, iki 71 mln. Eur. Grynasis pelnas taip pat augo 6 kartus ir siekė 12,5 mln. Eur.
Paklaustas, kas lėmė tokius finansinius rezultatus, Linas Grinevičius, EPAM vadovas Lietuvoje, nedaugžodžiavo: „Mūsų bendrovės darbuotojų skaičius išaugo 5 kartus, atitinkamai jie galėjo įgyvendinti daugiau projektų ir prisidėti prie tokios apyvartos.“
Pasak jo, šiandien pasaulis išgyvena didžiulę technologinę transformaciją, tai susiję su skaitmenizacija, daiktų internetu bei dirbtiniu intelektu. Todėl vyksta tam tikras šachmatų perstumdymas lentoje, kur kiekviena bendrovė turi pagalvoti, ko jai reikės ateityje.
Dėl šių technologijų tendencijų L. Grinevičius teigia nejaučiantis jokių ekonomikos lėtėjimo ženklų ir sako, jog bendrovė planuoja augimą ir šiemet. Vienas artimiausių planų – padidinti savo klientų skaičių ir vietos, Lietuvos, rinkoje.
Šiemete statybos sektoriaus lydere tapusi „Infes“, pernai pajamas auginusi kone 33%, iki 54 mln. Eur, šiemet dėlioja dar ambicingesnį planą – augimas sieks 85%. Arvydas Markevičius, „Infes“ generalinis direktorius, VŽ sako, kad užsibrėžtą 100 mln. Eur apyvartos tikslą pasieks, o 2024 m. planuoja apimtį išlaikyti. Tačiau vadovas neslepia – toks augimas atneša ir nemažai iššūkių. O jie, kaip ir daugumai verslų, pirmiausia – didelė konkurencija.
„Nerimą kelia tik besitęsianti tendencija, kad projektai parengiami blogai ar nekokybiškai. Kitas klausimas – nenuoseklumas ir neaiškumas dėl valstybinio finansavimo. Tai trukdo planuoti“, – esminę sektoriaus problemą išskiria „Infes“ vadovas.
Minėtų ir kai kurių kitų VŽ kalbintų sektorių lyderių atstovai, nors ir pranašauja ne itin lengvus artėjančius 2024-uosius, pesimizmo neskleidžia. Vargu ar visiškai pavyks išvengti sunkumų, tačiau, turint nemažą įdirbį bei patikrintus sėkmės komponentus, planuoti ateitį galima kur kas drąsiau. O tie komponentai, VŽ nuomone, ne kokia nors ypatinga paslaptis – juos pritaikyti galėtų (ir gali) didžioji dalis verslo: nebūti priklausomiems nuo vieno ar kelių didelių partnerių (praverčia ir mažieji klientai), greitai priimti sprendimus, taip paliekant konkurentus už nugaros ir kt.
Ir dar – naudinga būtų atsikratyti absoliučios nuostatos, kad versle nieko negalima numatyti. Kai ką, ko gero, vis dėlto galima. Gerą įžvalgumo pavyzdį parodė „Roquette Amilina“: bendrovės sprendimas maždaug prieš dešimtmetį atsisakyti dujų ir pereiti prie biomasės, kuris tuomet kėlė nemažai klausimų, dabar rodo, kad įžvalga buvo tiksli.
