J. Danaitis. Ar naujasis Argentinos prezidentas išgelbės šalies ekonomiką?

Jau dešimtmetį stagnuojanti ekonomika šiemet turėtų reikšmingai smukti (–2,5 %), o hiperinfliacija intensyvės toliau alindama argentiniečius, kurių jau daugiau nei 40% gyvena skurde. 

Tačiau šalis yra ne tik ekonominėje, bet ir politinėje krizėje,– nė vienas iš dviejų likusių kandidatų į prezidento postą neatrodo kaip patikimas laivo kapitonas. Tai kelia galvos skausmą ne tik argentiniečiams, bet ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kuris šaliai yra paskolinęs apie 44 mlrd. USD.

Įnirtingi rinkimai

Pirmąjį prezidento rinkimų turą spalio 22 d. laimėjo centro kairės atstovas ir dabartinis ekonomikos ir finansų ministras Sergio Massa, surinkęs 37% balsų, nors jo vykdoma politika, ypač priešrinkiminiu laikotarpiu, prisidėjo prie ekonominės suirutės. 

Antrąją vietą užėmė naujas politinis veidas, libertaras Javieras Milei (30%), žadantis nacionalinę valiutą pesą pakeisti JAV doleriu, uždaryti centrinį banką ir radikaliai apkarpyti mokesčius bei sumažinti viešąsias išlaidas net 14% BVP. 

Centro dešinės kandidatė Bullrich, palankiausiai vertinta verslo ir investuotojų, surinko 24% balsų, o tolesnėje kovoje išreiškė palaikymą Milei. 

Beje, pirmajame ture argentiniečiai rinko ir kongreso atstovus – kandidatų į prezidentus partijos neturės daugumos nė vienuose iš dviejų rūmų, tad kompromisų ieškojimas įstatymų leidžiamojoje valdžioje uždės apynasrį naujosios vyriausybės ambicijoms.

Apklausų rezultatai numato įnirtingą kovą antrajame ture: vienose apklausose pirmauja Massa, kitose – Milei, bet persvara dažniausiai būna paklaidos ribose. Politikos naujokas Milei kritikuoja senbuvį Massą už ekonominį chaosą, taip pritraukdamas protesto balsus, tačiau radikalūs jo pažadai atbaido nuosaikesnius rinkėjus, kurių palaikymas yra būtinas pergalei. 

Tuo tarpu Massa nesėkmingo vadovavimo nuodėmę bando atpirkti pataikaudamas rinkėjams – pavyzdžiui, rugsėjį jis iš esmės panaikino gyventojų pajamų mokestį, o tai leido jam išvengti rinkėjų bausmės pirmajame ture. Massa taip pat turi stipresnį politinį užnugarį ir tvirtesnę rinkėjų bazę: jį iškėlė šalies politikoje dominuojanti peronistų koalicija, kurią palaiko profsąjungos ir viešojo sektoriaus darbuotojai, sudarantys daugiau nei trečdalį oficialiai įsidarbinusiųjų.

Gilėjančios ekonominės problemos

Bet kuriuo atveju naujoji vyriausybė susidurs su gausybe sudėtingų ekonominių ir politinių problemų. Pagrindinės iš jų yra intensyvėjanti hiperinfliacija, gerokai pervertintas pesas, sparčiai senkantys centrinio banko užsienio valiutos rezervai ir virš galvos kabančios skolos įmokos TVF.

Metinis kainų augimas spalį siekė net 143%, o iki šių metų pabaigos gali pakilti ir iki 200%. Tokį kainų augimą daugiausia nulėmė politikos formuotojų klaidos. Nors centrinio banko bazinė palūkanų norma yra net 135%, realioji norma (atskaičius infliaciją) yra neigiama ir per maža, o tai skatina skolinimąsi ir vartojimą. Dar daugiau – centrinis bankas tiesiogiai supirkinėja vyriausybės skolos popierius, taip finansuodamas gilėjantį vyriausybės biudžeto deficitą. Visa tai įlieja naujų pinigų į ekonomiką ir toliau kaitina infliaciją.

Be to, pesas tebėra pervertintas. Centrinis bankas rugpjūtį devalvavo pesą 18% ir rinkimų laikotarpiui susiejo jį su JAV doleriu – oficialiu kursu 350 pesų už dolerį, kuriuo privalo naudotis eksportuojančios ir importuojančios įmonės. Šalyje galioja gausybė valiutos keitimo apribojimų ir mokesčių, todėl argentiniečiai, siekiantys išsaugoti santaupų vertę, juodojoje rinkoje už dolerį šiuo metu moka apie 900 pesų. Siekdamas suvaldyti nacionalinės valiutos nuvertėjimą, centrinis bankas supirkinėja pesą naudodamas užsienio valiutos rezervus.

Tačiau šie rezervai sparčiai tirpsta. Jau dabar centrinio banko įsipareigojimai užsienio valiuta viršija turimą turtą (grynieji rezervai siekia –7,3 mlrd. USD). Pagrindiniai būdai gauti užsienio valiutos – skolintis arba eksportuoti. 

Tačiau rinka Argentinai nebeskolina, o šiemet importas viršija eksportą, todėl iš šalies išplaukia daugiau užsienio valiutos nei į ją įplaukia. Eksportas šiemet stipriai smuko dėl didžiausios šalies istorijoje sausros, daugiau nei trečdaliu sumažinusios derlių, dėl ko prarasta apie 20 mlrd. dolerių pajamų. Kita silpno eksporto priežastis – pervertintas pesas ir dėl to sumenkęs Argentinos produktų konkurencingumas.

Tad Argentina yra įstrigusi pinklėse, iš kurių išsipančioti bus sudėtinga. Dabartinė ekonominė situacija yra akivaizdžiai netvari. Išeičių yra: dėl jų dabartinė vyriausybė yra sutarusi su TVF, tačiau persipynusių problemų sprendimas yra sudėtingas ir skausmingas visuomenei bent jau trumpuoju laikotarpiu, todėl rinkimų laikotarpiu politikos formuotojai tai atidėlioja.

Pavyzdžiui, peso devalvacija ir leidimas valiutai šiek tiek svyruoti padidintų eksporto konkurencingumą ir užsienio valiutos įplaukas, tačiau dėl pigesnio peso staigiai pabrangtų importuojamos prekės ir dar labiau paspartėtų infliacija. 

Kitas pavyzdys: TVF reikalauja, kad centrinis bankas pakeltų realiąją bazinę palūkanų normą iki teigiamos vertės, o vyriausybė –mažintų fiskalinį deficitą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tai slopintų ekonomikos augimą ir mažintų vyriausybės galimybes apsaugoti gyventojus nuo neigiamų infliacijos pasekmių, todėl politikos formuotojai šių veiksmų nesiima ir netgi veikia priešingai (Massa per paskutinius porą mėnesių pagilino fiskalinį deficitą 1,3 proc. p.).

Ir čia išryškėja fundamentalesnė problema – įtampa tarp trumpo politinio ciklo ir nuoseklių, ilgalaikių ekonominių sprendimų poreikio, kurie trumpuoju laikotarpiu sulauktų kritikos visuomenėje. Politikų nenoras aukoti savo populiarumo vardan tvaresnio Argentinos ekonomikos vystymosi ilgesnėje perspektyvoje yra viena iš esminių šalies kryčio priežasčių.

Sudėtinga TVF dilema

Chroniškas vyriausybės reformų atidėliojimas į nepatogią padėtį pastato ir patį TVF, kurio didžiausia skolininkė yra būtent Argentina. 2022 m. Fondas ir Argentina sutarė dėl naujos 44 mlrd. USD programos, skirtos refinansuoti 2018 m. paskolą. 

Kitaip tariant, Argentina neturėjo pinigų padengti senosios paskolos įmokų Fondui, todėl TVF suteikė naują paskolą mainais už Argentinos įsipareigojimus spręsti ekonomines problemas, taip padėdamas jai išvengti nepriemokų ir atidėdamas pinigų susigrąžinimą. Programų logika paprasta – periodiškai peržiūrint ekonominių reformų įgyvendinimą išmokamos paskolos dalys. 

Fondas jau išmokėjo 36 mlrd. USD naujosios paskolos, o kita peržiūra atidėta iki naujosios vyriausybės suformavimo. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu TVF programoje iškelti tikslai nėra įgyvendinami: pinigų ir fiskalinė politika yra gerokai per laisva, o užsienio valiutos rezervai toliau nyksta.

Tad Fondas susidurs su sudėtinga dilema. Neišmokėti pinigų – stumti Argentiną į nepriemokas pačiam Fondui, arba skatinti ją prisiimti dar daugiau naujų paskolų (kad padengtų įmokas Fondui, Argentinos centrinis bankas neseniai atliko valiutos apsikeitimo sandorį su Kinijos centriniu banku, kurio vertė siekia beveik 18 mlrd. USD). 

Išmokėti pinigus dabartinėmis aplinkybėmis reikštų toleruoti programos nukrypimą nuo jos pradžioje nubrėžto kurso. Veikiausiai vienintelis būdas dabartinei programai išgyventi – abiem pusėms sutarti dėl svarių išankstinių korekcijų ir vyriausybei jas įgyvendinti prieš gaunant naująją paskolos dalį.

Kad ir kas laimėtų prezidento rinkimus, naujosios vyriausybės laukia sunkios derybos su TVF, dėl kurių, tikėtina, teks pakoreguoti savo rinkiminius pažadus. Tarptautinės visuomenės pasitikėjimas Massa yra pažeistas, todėl būtų reikalaujama taisyti makroekonominės politikos klaidas (pvz., grąžinti gyventojų pajamų mokestį). 

Jei bus išrinktas Milei, jam taip pat tektų pamiršti kai kuriuos rinkiminius pažadus – centrinio banko uždarymas paralyžiuotų ekonomiką, o planas panaikinti pesą ir paversti JAV dolerį nacionaline valiuta kol kas skamba fantasmagoriškai – šalyje paprasčiausiai trūksta dolerių.

Apibendrinant, naujasis prezidentas per ateinančią kadenciją ekonomikos problemų neišspręs: jos yra pernelyg gilios, reikalaujančios stiprios politinės valios ir nuoseklių, ilgalaikių sprendimų. Belieka tikėtis, kad konsensuso ieškojimas parlamente ir derybos su tarptautinėmis institucijomis padės naujajam kapitonui pakreipti šalies ekonomikos laivą nors ir nedaug, bet tinkama linkme, o pakeista kryptis ilguoju laikotarpiu leis išplaukti į ramesnius vandenis.

Komentaro autorius – Jokūbas Danaitis, Lietuvos banko TVF politikos analitikas