Kažkas papuvę elektros tinklų karalystėje

„Didžiausias skirstomasis tinklas Baltijos šalyse, natūralus monopolis, teikiantis tiek elektros, tiek dujų skirstymo paslaugas >99,3% Lietuvos rinkos“, – taip savo „tinklų segmentą“ pristatė „Ignitis grupė“. Bent jau 2021 m. spalį, investuotojams aiškindama susitarimą, kurį jai pavyko pasiekti su reguliuotoju. Mat šis nusitaikė kitaip imti skaičiuoti ESO turtą, o tai, savo ruožtu, grėsė staigiu visos įmonių grupės pajamų sumažėjimu.
Tad klausimas pareikalavo bendrovės intervencijos.
VŽ daug rašė apie smūgį akcijos kainai, kurį tuomet dėl reguliuotojo pranešimų patyrė Lietuvos akcijų biržos flagmanė. Akcija taip ir neatsigavo, nors įmonių grupė užsitikrino „papildomą dedamąją“ jos nuostoliams kompensuoti.
Kadangi smūgis bendrovės rinkos kapitalizacijai buvo toks didelis, mažiau aptarinėta šios istorijos dalis buvo tai, kad įmonė su reguliuotoju sutarė, kaip vartotojams grąžinti 160 mln. Eur, kuriuos ji 2018–2021 m. investavo ne pagal planą.
Buvo sutarta, kaip tuomet investuotojams dėstė pati bendrovė, kad 96% šios sumos bus grąžinami per 2032–2036 m.
2022–2026 m. vartotojams per tarifą bus grąžinama po 1 mln. Eur per metus, o 2027–2031 m. tarifui tai nedarys jokio poveikio. Kitaip tariant, nebus grąžinama nieko.
Pastaruoju metu šis susitarimas tarp reguliuotojo ir bendrovės viešojoje erdvėje įgijo naują kvėpavimą, kai į jį dėmesį atkreipė Valstybės kontrolė.
Kas čia neįprasto, paklausite? Juk reguliuojama sistema, privataus sektoriaus akimis žvelgiant, veikia labai nerangiai. Kas kelerius metus ateinančiam laikotarpiui įmonė su reguliuotoju suderina būsimas investicijas. Jos įskaičiuojamos į tinklo tarifus, kurie turi šias investicijas padengti. Pastaruosius sumoka visi tinklo vartotojai.
Laikotarpiui pasibaigus, suskaičiuojami viščiukai, ir jei kas neatitinka, tarifas yra pakoreguojamas ateinančiam laikotarpiui. Jei surinkta mažiau, nei reikia investicijoms, – tarifas bus kiek didesnis. Jei surinkta per daug – tarifas bus kiek mažesnis.
Šį kartą neatitikimas – 160 mln. Eur. Dėl kurio, jei teisingai suprantame, niekas ir nesiginčija.
Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas, situaciją paaiškina taip: permoka susidarė, nes suderintos investicijos buvo nukreiptos ne ten, kur buvo sutarta. ESO daugiau investavo į naujų vartotojų prijungimą, nes ESO kaip ir negali atsisakyti prijungti naujų vartotojų. Tad vartotojai buvo aktyvesni, bet štai investicijoms surinkta per daug.
Renaldo Radvilos, ESO vadovo, teigimu, tai ne jie, o reguliuotojas įnešė sumaišties, pakeisdamas ir „atgaline data pritaikydamas“ naują turto vertinimo metodiką. Surengtoje spaudos konferencijoje jis priminė, kad dėl tokių pakeitimų ESO netgi kreipėsi į teismą.
Tačiau su reguliuotoju suderinusi permokos grąžinimo laiką – apie tai kalbėjome pačioje pradžioje – bendrovė ieškinį atsiėmė. Ginčas buvo išspręstas ne keičiant metodiką į tinkamesnę, bet nukeliant sumos grąžinimą į 2032–2036 m.
Vėlgi, atrodo, kad niekas nesiginčija dėl sumos – 160 mln. Eur.
Tai daug ar mažai? Atrodo daug, matant, kad diskutuojama apie tai, kada juos grąžinti vartotojui taip, kad tai nepadarytų žalos pačiam elektros tinklui. Mat jei „numelši“ ESO per staigiai, tinklas kurį laiką stovės neprižiūrimas. Todėl galbūt prezidento patarėjo Jareko Niewierowicziaus siūlymas, nors ir skamba gerai, gali turėti neigiamų pasekmių.
Gili bala. Bet joje – trys dalykai, kurie turėtų neraminti.
Pirma, VŽ nuomone, nėra iki galo aišku, kaip 2018–2021 m. reguliavime atsirado tokia skylė, kad pro ją pratilpo 160 mln. Eur vertės investicijų „pro šoną“ garvežys. Ir jis taip įsibėgėjo, kad grąžinti ant bėgių jo jau nebeįmanoma nesugriaunant elektros tinklo.
Galbūt kažkas papuvę reguliavimo, priežiūros karalystėje?..
Antra, atidėjimas tokiam ilgam laikotarpiui. Jis atrodo mažų mažiausiai ciniškas. Per ateinančius aštuonerius metus baigsis visos susijusių asmenų kadencijos, kur tik kadencijų terminai taikomi.
Tad užprogramuotas pajamų sumažėjimas ir galimos bėdos dėl to kris kam nors kitam ant galvos.
Be to, ar kas nors iš valdžios politikų susimąstė, kokią žinią siunčia visuomenei toks valstybinio kapitalo bendrovės elgesys?
Privačiame sektoriuje dėl reputacinės žalos nedelsiant būtų atleistas už visą įmonę atsakingas vadovas R. Radvila, o neteisėtai nusavinti pinigai išieškoti iš akcininkų ir grąžinti klientams, o ne marinuojami 15 metų.
Ar daug yra piliečių, gavusių indulgenciją susimokėti skolą valstybei per 15 metų? Ar tokią teisę už net mažesnį įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai yra gavusi kuri privati bendrovė?
Akivaizdu, kad tokie sprendimai dėl ilgalaikių įsipareigojimų piliečiams prisiėmimo gali gimti tik ten, kur nėra konkurencijos ir kur paslaugas teikia monopolinę galią turinti bendrovė su neįgalia stebėtojų taryba.
Galiausiai visiškai suprastume, kad žmonės gali pasijusti „apiplėšti ant 160 mln.“, o ir tokius „fintus“ lig šiol gebėjo daryti tik „Vilniaus prekyba“ su cukraus fabrikų ir tos pačios energetikos privatizacijomis.
VERSLO TRIBŪNA
Mat aiškumo stygius yra trečias netikęs šios istorijos ramstis.
Kai viskas taip painu, galima prisigalvoti visokių dalykų. Pvz., kad, „nugręžus“ ESO klientus, t. y. visus mus, buvo sumokėti 20 mln. Eur valstybei abejonių dėl skaidrumo kėlusiame jūrinio vėjo parko statybos aukcione.
O gal energetikos ministras yra „suinteresuotas“ ar, geriausiu atveju, „supančiotas“, todėl negali priimti ryžtingų sprendimų, nes pats yra „Ignitis grupės“ akcininkas?
Na ir tie 160 mln. Eur – ar, kaip mums žadama, 200 mln. Eur, kai grįš su palūkanomis. Kodėl būtent tokios palūkanos? VŽ puslapiuose rastume idėjų, kur pasidėti pinigus geriau ir dar be tokių katastrofiškai didelių politinių rizikų.
Kol nepradėjote aiškinti, kad visa tai yra vienaip ar kitaip neteisybė, priminsime, kad „o kas galėtų paneigti“ yra galinga viešąją opiniją formuojanti jėga.
ESO akcininkė yra valstybė per „Ignitis grupę“. Finansų ministerija konkrečiai. Ką nors girdėjote aiškaus iš ministrės, kuriai pavesta atstovauti valstybei bendrovėse? Pastarąjį kartą ji matyta atsakinėjanti, kad biudžete nėra lėšų nei tam, nei kitkam.
Gal iš energetikos ministro, kuris atsakingas už šalies energetikos politiką? Pastarąjį kartą energetikos ministras buvo pastebėtas aiškinantis, kad vartotojai nenukentėjo, nes pernai buvo sudegintas „Litgrid“ rezervas, sukauptas iš to, kad „Nord Balt“ elektros jungtis yra perkrauta nuolat importuojant elektrą iš Skandinavijos.
Ministre, ESO ir „Litgrid“ yra skirtingos bendrovės, o ne ta pati jūsų asmeninė kišenė.
Nei viena, nei kita ministerija negali apsimesti, kad visa tai yra naujiena.
„Aktyviai dalyvavome viešoje konsultacijoje ir diskutavome tiesiogiai su reguliuotoju, – nuveiktus darbus spalį prieš dvejus metus vardijo „Ignitis grupė“. – Įtraukėme pagrindines suinteresuotąsias šalis (Finansų ir Energetikos ministerijas, ERPB ir kitus) siekdami išorinės nuomonės. Dirbome, kad rastume tinkamą balansą tarp reguliuotojo tikslų ir tvaraus reguliavimo užtikrinimo.“
Aimanavimo „žinojau, žinojau...“ čia neužteks.