A. Pakštaitė-Marcinkienė. Ką verslui reiškia naujasis ES baterijų reglamentas?

Naujajame reglamente nurodoma, kad baterijos turės būti tvarios, griežčiau ženklinamos, jų turės būti surenkama ir perdirbama daugiau.  Iki šiol šalys narės per metus turėjo surinkti 45% panaudotų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, skaičiuojant nuo to kiekio, kuris patenka į šalies rinką. Nauji tikslai gerokai ambicingesni – iki 2027-ųjų pabaigos turėsime surinkti 63%, o iki 2030-ųjų pabaigos – 73% panaudotų baterijų.

Lietuva turi vieną iš labiausiai išvystytų ir efektyviausių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje, tačiau iki šiol tvarkymo užduotį taikė tik neįmontuotoms baterijomis. Nuo šiol užduotis bus taikoma ir įmontuotoms. Dar labiau didėjanti baterijų gamintojų atsakomybė dėl šių atliekų tvarkymo reiškia, kad tam reikės skirti daugiau lėšų – didės verslo išlaidos. Įdomi žinia ir ta, kad naujų baterijų pardavimo vietose turės būti talpinama galutiniam naudotojui skirta informacija apie tai, kokias baterijų atliekų tvarkymo išlaidas padengia gamintojas.

Reglamente išskiriamos ir naujos baterijų rūšys. Verta paminėti šias: elektrinių transporto priemonių baterijos (ankščiau elektromobilių baterijos buvo priskirtos prie pramoninių baterijų) ir mažųjų transporto priemonių (elektrinių paspirtukų, dviračių ir pan.) baterijos. Šių, o taip pat ir įkraunamųjų pramoninių baterijų anglies pėdsakas taps atsekamas – dėl kiekvienoje gamykloje pagaminto kiekvieno baterijų modelio turės būti parengiama anglies pėdsako deklaracija.

Įvedami ir didesni reikalavimai elektromobilių bei pramoninėms baterijoms. Kai tampa nebetinkamos tolimesniam naudojimui, jas turėtų būti galima naudoti pagal kitą paskirtį, pavyzdžiui, kaip energijos kaupiklius.

Svarbų sprendimą turės priimti ateityje

Keičiasi ir į prietaisus integruotų baterijų politika. Palaipsniui siekiama, kad ateityje baterijas iš prietaisų būtų paprasčiau išimti – jas pakeisti, suremontuoti. Iki šiol dėl to daugiausiai nepasitenkinimo kildavo kalbant apie mobiliuosius telefonus, tad nuo 2027 m. jie vėl turės baterijas, kurias bus galima lengvai išimti ir pakeisti. Tad elektronikos prietaisus bus galima naudoti ilgiau ir nepirkti naujų vien todėl, kad nebeveikia baterija. Visa tai taip pat lems padidėjusias verslo išlaidas, o kai kam gali tekti iš esmės keisti savo gaminių dizainą ir funkcionalumą.

Neįkraunamos baterijos turės būti aiškiai ženklinamos, nurodoma jų veikimo trukmė. Negana to, ne vėliau kaip iki 2030-ųjų pabaigos EK turės priimti sprendimą, ar apskritai imtis priemonių, kad neįkraunamos baterijos būtų visiškai pašalintos iš rinkos.

Dar vienas naujas reikalavimas, kuris verslui kainuos, – privalomas papildomas žymėjimas ant pačių baterijų ar jų pakuočių. Kiekviena baterija turės QR kodą, pasą, o gamintojo informacija ir talpa turės matytis labai aiškiai. Nuo 2027-ųjų atsirasiantys baterijų pasai užtikrins baterijos atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, padės supaprastinti rinkos priežiūrą ir padidinti jos efektyvumą, o vartotojams užtikrins skaidrumą.

Registracijos numerius gaus ir visi baterijų gamintojai bei importuotojai. Šis numeris patvirtins, kad verslas yra registruotas baterijų sistemoje ir vykdo jam priskirtas pareigas. Labai svarbus vaidmuo nuo šiol teks gamintojų ir importuotojų organizacijoms, nes jos perims vykdyti padidintą gamintojo atsakomybę baterijų atliekų tvarkymo klausimais už gamintojus ir importuotojus.

Ateities problemos sprendžiamos šiandien

Įpareigojimai verslui griežtėja, nes baterijų atliekos yra pavojingos, pačių baterijų poreikis kasmet tik auga, o jų gamybai reikalingų svarbiausių išteklių – ličio, kobalto, vario – Europa neturi. Iš to kyla ir pagrindinis EK siekis, kad nė viena baterija nebūtų prarasta – juk jeigu baterija nėra tinkamai sutvarkoma, ji nukeliauja į sąvartyną, o joje esančios vertingos medžiagos, kurias būtų galima panaudoti naujoms baterijoms gaminti, yra prarandamos.

Jeigu panaudotas baterijas surenkame ir paruošiame pakartotiniam naudojimui arba perdirbame ir vertingas medžiagas atgauname – užsukame nesibaigiantį žiedinės ekonomikos ir tvarumo ciklą. Tokiu būdu ne tik sutaupome lėšų, gamtos išteklių, bet ir prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo.

Be to, reglamente įtvirtinti reikalavimai atneša verslui ir naujų galimybių bei sprendžia ateities iššūkius. Jau dabar daugybė prietaisų be baterijų neveiktų. O ateityje norėsime dar ilgiau veikiančio siurblio roboto ar dar toliau nuvažiuojančio elektromobilio.

Reglamentas jau šiandien padeda užbėgti už akių didžiulei problemai – įpareigoja tinkamai sutvarkyti milžiniškus ir vis augančius baterijų atliekų kiekius. Jeigu šiandien išmoksime baterijų atliekas surinkti, tinkamai sutvarkyti ir galėsime lengvai atsekti jų kelių, lengviau susidorosime ir su augančiais kiekiais ateityje, neliks jokio teisinio neaiškumo, kas už ką atsakingas ir kas kokias pareigas turi. Tad verslas nuo biurokratinių vingrybių galės pasitraukti ir pereiti prie strategijos bei inovacijų – juk augančiuose vartotojų poreikiuose slepiasi naujos idėjos ir galimybės kurti, spręsti problemas bei uždirbti.

Komentaro autorė – Asta Pakštaitė-Marcinkienė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė