Į kosmosą per dieną nepakylama – pradėkime nuo mažų žingsnelių
Pasakojimų su sėkmės pavyzdžiais daugiausia užsienyje: kažkur robotai vietoj žmonių surenka, išrūšiuoja ir supakuoja siuntas sandėliuose, kitur botai pasikalba su klientais ir padeda šiems atrasti atsakymus į klausimus nė nesuvokus, kad kalbėjo ne su gyva Eva, Alisa ar Rūta, o virtualia. Dar kažkur skaitmeniniai pagalbininkai nepailsdami stebi, kaip vairuojamas sunkvežimis, o kelionės pabaigoje arba pagiria, arba filmuotą medžiagą su neefektyvaus vairavimo pavyzdžiais siunčia vadybininkui, kurio užduotis – pabarti darbuotoją ir išmokyti elgtis kitaip. Dar daugiau: dirbtinis intelektas stebi kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, užfiksuoja kiekvieną sugaištą minutę ir galop pasiūlo kitąsyk sukti kitu keliu: jame mažiau šviesoforų, greičio ribojimų kalnelių, o palijus – ne tokios gilios balos.
Kosmosas.
Nieko nuostabaus, kad į projektus, kainuojančius milijonus, investuoti gali tik patys didžiausi. Pavyzdžiui, „Girteka“, kelerius metus su partneriais diegianti dirbtiniu intelektu (DI) grįstus sprendimus ir jau matanti jų naudą bei gaunanti grąžą. Arba Vilniaus oro uostas, kuriame 2025-aisiais keliautojus turėtų pradžiuginti nemažai automatizuotų procesų. Vienas jų – varginantis ir ilgiausiai trunkantis bagažo patikros momentas. Po poros metų iš rankinio bagažo nebereiks išsitraukti kompiuterio ar dantų pastos.
Rankinio bagažo turinys bus analizuojamas, pasitelkus DI sprendimus, kurie atliks neleistinų daiktų atpažinimo užduotis ir pateiks vaizdą 3D formatu. Pro modernius įrenginius, primenančius ligoninėse naudojamus magnetinio rezonanso tomografijos aparatus, bagažas galės keliauti užsegtas.
Dabar Vilniaus oro uoste esančios rankinio bagažo patikros technologijos leidžia vienoje patikros eilėje patikrinti vidutiniškai apie 180 keleivių per valandą, o įdiegus modernesnes patikros sistemas – skaičius augs iki maždaug 260 keleivių patikrinimo per valandą (vienoje aviacijos saugumo patikros eilėje).
Neverta stebėtis, kad mažesnius biudžetus turintiems verslams tokios užduotys tampa neįveikiamais everestais: girdint sėkmės istorijas, nejučia imi ir užsikeli kartelę pernelyg aukštai. Patyrusieji sako, kad pokyčius reikia inicijuoti etapais. Kaip VŽ jau yra minėjusi transporto UAB HRX vadovė Rasma Saulė, pirmiausia verta skaitmenizuotis. Jeigu neįmanoma išvengti šūsnies popieriaus keliaujant į valstybines institucijas su vežamo krovinio dokumentais, bent įmonės viduje verta popierių pakeisti bitais ir baitais.
Tačiau, VŽ nuomone, nustumti minties apie DI į šalį ir tolesnę ateitį taip pat neverta. Kur kas efektyviau būtų jau šiandien mokytis juo naudotis ir pritaikyti verslo kasdienybėje.
Jurgis Adomavičius, muitinės tarpininkės UAB „Bunasta“ vadovas, VŽ tinklalaidėje pasakojo, kad dabar koncentruojasi į skaitmenizaciją ir procesų greitinimą, nes Senojoje Europoje negali konkuruoti kainomis. Skaitmenizavę procesus „Bunastoje“, sako J. Adomavičius, gali maždaug 2 valandomis greičiau aptarnauti savo klientus. Radę sprendimą, kaip nuskaityti dokumentus iš nuotraukų, maždaug 16 min. pagreitino savo deklarantų darbą. Galiausiai, įsigijusi „ChatGPT“ licencijas, DI įmonė patikėjo dokumentų nuotraukų peržiūrą. J. Adomavičius pasakojo, kad to prireikė, mat ne visada klientų nuotraukos būna kokybiškos: nufotografuotose dokumentuose susilieja skaičiai, raidės. DI padėjo sumažinti klaidų dokumentuose skaičių iki 2%.
Jeigu tokie žingsniai per sudėtingi, galima žvelgti dar paprasčiau. Vienas ekspeditorius VŽ pasakojo, kad DI pasitelkia rašydamas laiškus klientams. Davęs užduotį skaitmeninėms smegenims, jis gali medžiot klientus rašydamas jiems kokiomis tik nori kalbomis.
Tad taip, DI vis dar kosmosas. Bet keliauti link jo galima ir mažyčiais žingsneliais.
