A. Bivainis. Apie DI gynybos sektoriuje ir ir proveržio galimybes

Kalbant apie DI, pastaruoju metu dominuoja pokyčių bei poreikio juos suvaldyti temos: darbo santykių persitvarkymas, socialinių procesų legalus suvaldymas, galimi manipuliavimo politiniuose procesuose scenarijai. Visų šių virsmų priešakyje – nerimstančios diskusijos apie naujųjų technologijų vystymo perspektyvas. Ši temų paletė ėmė populiarėti 2022 m., kurie žymi du esminius procesus: inicijuotas plataus masto karas Ukrainoje, viešai pradėtas naudoti išplėstinis kalbos modelis „ChatGPT“.

Kalbant apie socialinius ir komercinius virsmus, norisi prisiminti „Verslo žinių“ vedamajame straipsnyje 2023 m. kovo 29 d. pateiktus argumentus, kodėl DI technologiją turėtume vertinti ne tik kaip žaislą. „Goldman Sachs“ banko analitikai 2023 m. pradžioje prognozavo, kad naujausias proveržis DI srityje gali lemti maždaug ketvirčio darbų automatizavimą JAV ir euro zonoje. Minėtame straipsnyje išsakytas vertinimas, kad didžiosiose pasaulio ekonomikose vienokio ar kitokio poveikio gali sulaukti net 300 mln. darbo vietų. 

Tokius nuogąstavimus taip pat dėstė pastaruoju metu „The Economist“ kalbinti analitikai, diskutavę apie neišvengiamą socialinių, komercinių procesų persitvarkymo mastą. Šie procesai turi ir šviesiąją pusę, mat DI sistemos skatins darbo produktyvumo augimą, darbo jėgos įgūdžių perskirstymą. Vidutiniu laikotarpiu Vakarų ekonomikose šie procesai turėtų skatinti produktyvumo augimą, kuris gali kilstelti pasaulio bendrąjį vidaus produktą.

Kalbant apie politinių procesų manipuliavimo rizikas, pasigirsta vis daugiau neramių balsų. Didžiausios rizikos kyla dėl manipuliavimo tiesa ir netikrųjų naujienų sklaidos. Kaip dar neseniai pažymėjo žymus JAV intelektualas, rašęs dirbtinio intelekto tema, Amitai Etzioni: greitu metu nebegalėsime pasitikėti savo akimis bei ausimis. Šioms mintims antrino DI „krikštatėvis“ Geoffrey Hinton, prieš kelis mėnesius kvietęs susirūpinti nevaldomai plėtojamomis generatyvinio DI galimybėmis. Remdamasis savo patirtimi jis nuogąstavo: jei DI tinklas nevaržomai geometrine progresija naudos žmogaus sukurtą milžinišką kiekį informacijos, sugeneruota tekstinė, vaizdinė ar kitokia informacija pasieks mus kaip iškreipta realybė. Todėl jis kvietė mąstyti apie DI taikymo reguliavimą.

Kita ne mažiau aktuali DI taikymo diskusijų pusė susijusi su gynybos technologijų vystymu. Tai šiuo metu aktuali tema didžiųjų pasaulio valstybių sostinėse. 2023 m. balandį JAV prezidento administracija sukvietė didžiųjų DI vystymą vykdančių kompanijų vadovus. Susitikimo rezultatas – bendras sutarimas siekti aiškumo, kuria kryptimi derėtų vystyti DI galimybes, kokių reguliavimo aktų reikia. Tai parodo, kad DI teikiamos galimybės bei keliamos grėsmės pradėtos vertinti išsamiai ir labai rimtai.

Karas Ukrainoje tapo technologijų, susietų su DI galimybėmis, testavimo vieta. Kaip rašoma 2023 vasarį publikuotame analitinio centro GLOBSEC raporte „How to Beat Russia“: „[...] Ukraina plėtoja duomenimis paremtą kariavimo būdą, leidžiantį vystyti greitų ir tikslių artilerijos atakų veiksmingumą“. Karo patirtys Ukrainoje parodo, kad DI komponentai, susieti su dronais bei įprasta ginkluote, suteikia naujų taktinių galimybių. Tai viena iš karybos sričių, kurioje pradėtas taikyti generatyvinis DI, galintis vietoje ir iškart atpažinti priešišką techniką. Be to, atsiranda informacijos apie DI pasitelkimą, siekiant vertinti identifikuoto priešiško padalinio veiksmų seką. Taigi, šios technologijos taikymas kariniams tikslams įgauna vis naujas formas.

Karo Ukrainoje pamokos yra neįkainojamos. NATO sąjungininkai gilinasi į jas. Ne išimtis ir Lietuva, kuri turi atkreipti dėmesį į technologijų taikymą, įgalinantį pokyčius šiuolaikinėje karyboje. Galima išskirti keletą reikšmingų DI panaudojimo sričių gynyboje. Atsižvelgiant į Lietuvoje veikiančią technologinių įmonių ekosistemą, galima išskirti potencialias taikymo sritis: dronų aptikimas ir oro gynybos tobulinimas, teritorinės jūros stebėjimas, sensorių tinklo siejimas su išankstinio perspėjimo bei artilerijos priemonėmis, logistinių operacijų skaitmenizavimas ir optimizavimas.

Tai keletas DI taikymo sričių, kurios greitu metu gali pareikalauti detalesnio dėmesio. Svarbu pabrėžti, kad generatyvinio ar kitokio pobūdžio DI diegimas ginkluotės sprendimuose neturėtų būti stabdomas dėl papildomo reguliavimo ir norminio ribojimo svarstymų. Reguliavimas taikomas galutinei gynybos pramonės produkcijai, o DI sprendimai turėtų būti traktuojami kaip papildomų galimybių diegimas į didesnio masto ginkluotės projektus. Ginkluotės ir dvigubos paskirties produktų sklaidą bei taikymą apibrėžia karinės paskirties produktų reguliavimo dokumentai. Derėtų susitelkti į didelio masto gynybos technologijų plėtojimą, veikiant su partneriais ir ieškant nišinių sprendimų. Gynybos pramonės nišinių komponentų plėtojimas suteiktų galimybių net tokiai mažai šaliai kaip Lietuva.

Lietuvos gynybos pramonė nėra didelio masto, tačiau čia buriasi į pažangias technologijas, inovatyvių komponentų kūrimą orientuoti žaidėjai. Todėl būtina skatinti inovatyvių produktų vystymą, kuris tampa aktualus karo Ukrainoje kontekste. Šiandieninei gynybos pramonei reikalingos ne tik sklandžios tiekimo linijos, bet ir nišiniai technologiniai sprendimai. Vienas tokių sprendimų – DI integravimas. Ši proveržio technologija jau reiškiasi daugelyje visuomenės funkcionavimo sričių. Gynybos technologijų, paremtų DI, tyrimai bei eksperimentinė plėtra pateiktų sprendimų, aktualių ir kitose taikymo srityse.

NATO jau paskelbė apie gynybos inovacijų akseleratoriaus startą, Vakarų sąjungininkai skatina nacionalinių tyrimų centrų sąveiką su verslu. Lietuvoje nuo liepos mėnesio jėgas suvienijo 3 rizikos kapitalo fondai, skatinantys investicijas į karinės ar dvigubos paskirties technologijų kūrimą bei vystymą. Tai pozityvūs žingsniai, skatinantys į modernias technologijas orientuotų Lietuvos įmonių ambicijų augimą. Lietuva turi skatinti tokią sinergiją, taikyti Vakarų sąjungininkų gerąsias praktikas. Nepamirškime sąjungininkų vertinimų, akcentuojančių, kad ribotas progresas gynybos technologijų plėtroje ilgainiui gali užleisti technologinio lyderio pozicijas Kinijai.

DI sprendimų taikymas gynybos pramonėje veda proveržio technologijų link. Tai matyti tiek iš ginkluotės vystymo projektų, tiek iš karo Ukrainoje pamokų. Todėl ir mes turime siekti įsitraukti į vykstantį technologinį virsmą. Įsitraukimo kaina didelė, kompetencijų poreikis tik didės. Tačiau pasyvumo rizika pernelyg didelė kolektyvinio atgrasymo ir gynybos sistemai, kurią stipriname po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Komentaro autorius – Andrius Bivainis, Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) jaunesnysis mokslo darbuotojas