Auginti šaknis ar nukirsti jas?
Kadencijos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovams buvo įvestos ne taip seniai: 2017 m. pavasarį Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, kad šių įmonių vadovai savo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės.
Tuo metu vyko daugybinių urėdijų, kelių priežiūros VVĮ konsolidacija, rengiantis narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) įgyvendinama kitų VVĮ pertvarka. Šiam procesui aktyviai priešinosi ilgamečiai urėdai, kuriuos Seime rėmė socialdemokratai ir kitų partijų atstovai. Tie laikai ir ta tvarka gavo „bebrų epochos“ vardą.
Jei ne artėjanti galimybė Lietuvai įstoti į EBPO, kuri reikalavo esminių permainų, ko gero, iki šiol savo krėsluose sėdėtų į juos įaugę urėdai ar pagal stažą juos besivejantys veikėjai, tokie kaip ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka ir kiti, besitvarkantys valstybinėse valdose it nuosavame kieme. Jie manėsi galintys būti valdovai iki gyvos galvos, juolab kad daugeliui partijų tai buvo paranku, mat iš VVĮ įmonių joms šis tas nubyrėdavo.
Taip Lietuvoje ir gimė minėto įstatymo pataisos, neleidžiančios VVĮ vadovams pernelyg užsisėdėti vadovų postuose. Tikinama, kad tai buvo būtinas ir laiku priimtas sprendimas, siekiant panaikinti įsisenėjusias partijų lesyklėles.
Mūsų šalies pažangą EBPO vertino 2020 m. ir tuomet Lietuvą įpareigojo tęsti tokių įmonių pertvarką pagal tris rekomendacijas: stiprinti VVĮ valdybų nepriklausomumą; pakeisti dalies VVĮ statusą iš valstybės įmonės į AB ar UAB; panaikinti kadencijas VVĮ vadovams.
Dabar EBPO galiojančioje tvarkoje dėl vadovų kadencijos ypatingos prasmės neįžvelgia ir siūlo remtis gerosios valdysenos praktika. Tam pritaria ir Rytis Ambrazevičius, „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas: jo verdiktas – vadovų skyrimo tvarką reikia keisti.
Pagal gerąją valdyseną vadovų skyrimas ir atleidimas yra išimtinai įmonės valdybos pareiga ir atsakomybė. Vadovas įgyvendina valdybos numatytą strategiją ir jos apibrėžtus veiklos rodiklius, tad valdyba turi turėti galimybę savo nuožiūra nutraukti ar pratęsti jo darbą.
„O jei gerai dirbantis vadovas privalėtų palikti įmonę dėl pasibaigusios kadencijos, valdyba negalėtų nieko padaryti“, – komentuoja R. Ambrazevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, formuojanti VVĮ valdysenos politiką, nėra išsigryninusi pozicijos VVĮ vadovų kadencijos klausimu – aptakiai nurodoma, kad dabartinis valstybės valdomų įmonių veiklos reguliavimo modelis yra tobulintinas, tačiau tam būtina „pasirinkti optimaliausią valstybei ir visuomenei naudingą būdą“.
Kol to „optimaliausio“ būdo neišsirenkama, dalis politikų prabilo ne apie galimybę suteikti valdyboms teisę nutraukti ar pratęsti VVĮ (ar savivaldybių įmonių) vadovų darbą, o apie kadencijų (ne)būtinumą.
Grupė Seimo narių, daugiausia iš konservatorių frakcijos, pasiūlė neberiboti valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų kadencijų. Teigiama, kad, leidžiant vadovams dirbti neribotą skaičių kadencijų, būtų mažiau kenkiama įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams.
Oponentų įsitikinimu, tokiems pakeitimams (neribotų kadencijų grąžinimui) Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos. Opozicijos manymu, taip inicijuodami ilgalaikį „vadovų stažą“ konservatoriai bando užsitikrinti tam tikrą infrastruktūrą tam laikotarpiui, kai jie galbūt jau nebus valdžioje. Taip vadovai galėtų dirbti kone iki pensijos.
Opozicija savo nuomonei pagrįsti pasitelkia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas. Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, dėl ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.
Ypač apgailėtina padėtis dėl nepotizmo buvo susiklosčiusi savivaldybėse, kai užsisėdėję vadovai, pasijutę visagaliais šeimininkais, įmonėse įdarbindavo gimines, draugus ir šiaip „naudingus žmones“.
Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas portalui „Delfi“ teigė, kad kadencijas riboti reikia. „Nes administravimo mokslo yra įrodyta, kad aplink ilgalaikį vadovą susiburia pataikūnų grupė, pataikūnai jam neleidžia objektyviai vertinti situacijos“, – aiškina jis.
Pasak jo, šnekos, kad valstybinėje įmonėje yra geras vadovas ir jį reikia ilgai laikyti poste, – demagogija. „Praktika rodo, kad reikia šviežio kraujo. Dvi kadencijos, jeigu jos po 5 metus, 10 metų yra tikrai daug, galima daug nuveikti“, – mano politologas.
Iš tiesų, dešimtmetis – gana ilgas laikas, ir jei per jį vadovas nesugebėjo ar nespėjo nuveikti užsibrėžtų darbų, jo kadencijos pratęsimas vargu ar ką bepakeis. Tiesiog atsiras pavojus, kad jis visomis šaknimis įaugs į savo kėdę, o jo veikla taps panaši į vis labiau pelkėjantį šaltinį.
Trečiadienį (vasario 1 d.) posėdžiavusi Vyriausybė pritarė dalies parlamentarų siūlymui neriboti valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijų, toliau pataisas svarstys Seimas.
Yra dvi nuomonės, ir, regis, visos pusės turi savo svarių argumentų. Kokį verdiktą (ir kada) priims parlamentas, dar nežinia. VŽ nuomone, situacija – nevienareikšmiška. Viena vertus, kadencijų ribojimas galbūt išties atbaidys geriausius pretendentus į VVĮ postus, kita vertus, vis dar išlieka rizika, kad, panaikinus tuos ribojimus, grįšime į „nepakeičiamų“ direktorių laikus – uoliai ir naudingai tarnaujančius „savo“ partijai.
EBPO yra pasiūliusi kompromisinį sprendimą, kurį, beje, nurodė pačios Lietuvos valdžios institucijos: kadencijos apribojimus palikti galima, tačiau sprendimai dėl vadovų perrinkimo būtų grąžinti į valstybės valdomų įmonių valdybų rankas. Politikai užsimena, kad, atsisakius kadencijų, galbūt reikėtų papildomų saugiklių dėl valdybų veiklos ir pan. Kol kas, regis, daugelis valdybų – tik „popierinės“, todėl VVĮ vadovų kadencijų (ne)ribojimo tema kelia nemažai klausimų, į kuriuos nėra tinkamų atsakymų.
