Ant svarstyklių – VVĮ vadovų kadencijos
EBPO ataskaitoje pateiktas įvertinimas, kaip šalis įgyvendina organizacijos rekomendacijas VVĮ valdysenos srityje, kurios buvo pateiktos Lietuvos stojimo į organizaciją metu 2018 m.
2020 m. buvo vertinama mūsų šalies pažanga ir EBPO tuomet Lietuvą įpareigojo tęsti tokių įmonių pertvarką pagal tris rekomendacijas: stiprinti VVĮ valdybų nepriklausomumą; pakeisti dalies VVĮ statusą iš valstybės įmonės į AB/UAB; panaikinti kadencijas VVĮ vadovams.
Kadencijos VVĮ vadovams buvo įvestos ne taip seniai. 2017 m. pavasarį Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, kad šių įmonių vadovai savo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės.
Tuo metu vyko daugybinių urėdijų, kelių priežiūros VVĮ konsolidacija, rengiantis narystei EBPO įgyvendinama kitų VVĮ pertvarka. Šiam procesui aktyviai priešinosi ilgamečiai urėdai, kuriuos Seime rėmė socialdemokratai ir kitų partijų atstovai.
Jei ne artėjanti galimybė Lietuvai įstoti į EBPO, reikalaujančios esminių permainų, ko gero, iki šiol savo krėsluose sėdėtų į juos įaugę urėdai ar pagal stažą juos besivejantys veikėjai – tokie, kaip ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka ir kiti, besitvarkantys valstybinėse valdose it nuosavame kieme. Jie manėsi galintys būti valdovais iki gyvos galvos, juolab kad daugeliui partijų tai buvo paranku – mat iš VVĮ įmonių joms šis tas „nubyrėdavo“.
Taip Lietuvoje ir gimė minėto įstatymo pataisos, neleidžiančios VVĮ vadovams pernelyg užsisėdėti vadovų postuose. Tikinama, kad tai buvo būtinas ir savalaikis sprendimas, siekiant panaikinti įsisenėjusias partijų lesyklėles.
Tačiau EBPO dabar galiojančioje tvarkoje, kai VVĮ vadovams yra įvestos kadencijos, ypatingos prasmės neįžvelgia ir siūlo remtis gerosios valdysenos praktika. Tam pritaria ir Rytis Ambrazevičius, „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas: jo verdiktas – vadovų skyrimo tvarką reikia keisti.
Pagal gerąją valdyseną vadovų skyrimas ir atleidimas yra išimtinai įmonės valdybos pareiga ir atsakomybė. Vadovas įgyvendina valdybos numatytą strategiją ir jos apibrėžtus veiklos rodiklius, tad valdyba turi turėti galimybę savo nuožiūra nutraukti ar pratęsti jo darbą.
„O jei gerai dirbantis vadovas privalėtų palikti įmonę dėl pasibaigusios kadencijos, valdyba negalėtų nieko padaryti“, – komentuoja R. Ambrazevičius.
EBPO ataskaitoje rašoma, jog Lietuvos valdžios institucijos nurodė, kad yra pasirengusios toliau siekti teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų panaikinti penkerių metų kadencijos apribojimai arba palikti juos galioti, tačiau sprendimai dėl vadovų perrinkimo (neribojant perrenkamų vadovų skaičiaus) būtų grąžinti į valstybės valdomų įmonių valdybų rankas. Lietuvos valdžios institucijos turėtų teikti pirmenybę tokiems teisės aktų pakeitimams, kad VĮ valdybos galėtų atlikti savo gerąja praktika pagrįstą funkciją – prižiūrėti sprendimus dėl įmonių vadovų įdarbinimo, siekiant užtikrinti įmonės veiklos rezultatus.
Kamuolys dabar yra Vyriausybės rankose, tiksliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM), formuojančioje VVĮ valdysenos politiką. Ministerijos atstovai VŽ teigė, kad ji kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis šiuo metu analizuoja EBPO ataskaitoje pateiktas išvadas.
Kartu EIM pripažįsta, kad ji nėra išsigryninusi pozicijos VVĮ vadovų kadencijos klausimu – aptakiai nurodoma, kad dabartinis valstybės valdomų įmonių veiklos reguliavimo modelis yra tobulintinas, tačiau tam būtina „pasirinkti optimaliausią, valstybei ir visuomenei naudingą būdą“.
Seime jau yra įregistruotas grupės parlamentarų siūlymas šiuo klausimu, tačiau ten kalbama apie kadencijų panaikinimą savivaldos įmonių vadovams – mat rajonuose šis procesas ypač politizuotas.
Atrodo, kad už VVĮ valdyseną atsakinga ministerija kol kas nėra linkusi atsisakyti tokių įmonių vadovų kadencijų – užsimenama, kad gal vėliau, kai kadencijų kaip saugiklio nebereikės. Dar politikai užsimena, kad atsisakius kadencijų gal reikėtų papildomų saugiklių dėl valdybų veiklos ir pan.
Vargu, ar išmintinga ilgokai ignoruoti EBPO rekomendacijas. VŽ nuomone, ko gero, reikėtų įsiklausyti ir į ekspertų perspėjimus: negana, kad darbas VVĮ ir taip kupinas iššūkių, pirmiausia vis dar dėl nenumaldomo politikų „pomėgio“ kištis į įmonių veiklą, valdžios nenoras atsisakyti kadencijų tampa barjeru, trukdančiu į valstybės įmonių vadovų postus pritraukti geriausius kandidatus.
