Vyriausybė siūlo atsisakyti kadencijų valstybės valdomų įmonių vadovams
„Vyriausybės pozicija – iš esmės pritarti Seimo narių siūlomiems įstatymų pakeitimams atliepia EBPO rekomendaciją dėl vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo atsisakymo“, – nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
11 parlamentarų inicijuotomis Valstybės ir savivaldybes įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisomis siūloma valstybės valdomų įmonių vadovams panaikinti draudimą eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Anot pataisų iniciatorių, dabar tokios bendrovės vadovas negali tęsti darbo, neatsižvelgiant į jo darbo rezultatus, ilgiau nei 10 metų iš eilės. Nurodoma, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai siūloma atsisakyti kadencijų skaičiaus ribojimo.
Šiuo metu valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai.
Kaip atsirado kadencijos
VŽ rašė, kad kadencijos buvo įvestos 2017 m. norint panaikinti taip vadinamas „partines lesyklėles“, kuriomis nuo seno buvo virtę valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių įmonės.
Tuo metu vyko daugybinių urėdijų, kelių priežiūros įmonių konsolidacija, kitų VVĮ pertvarka. Šiam procesui aktyviai priešinosi ilgamečiai urėdai, kitų didžiųjų VVĮ ilgamečiai vadovai, kuriuos aktyviai rėmė socialdemokratai ir kitų partijų atstovai. Tačiau Seime buvo priimti įstatymai, kuriais įgyvendinta šių VVĮ pertvarka iki Lietuvos narystės EBPO 2018 m.
2022 m. gruodį EBPO išslaptino pažymą, kaip Lietuva įgyvendina organizacijos rekomendacijas valstybės valdomų įmonių valdysenos srityje, jos buvo pateiktos Lietuvos stojimo į organizaciją metu 2018 m.
EBPO ataskaitoje pažymi, kad daugumoje sričių, kurias EBPO anksčiau nurodė, kad reikia stebėti, padaryta pakankama pažanga, tačiau įstatymas, ribojantis valstybinių įmonių vadovų kadencijos trukmę (iki penkerių metų su galimybe pratęsti 1 kartą), tebėra „problemiškas įmonių valdymo požiūriu ir turėtų būti pakeistas“.
Rytis Ambrazevičius, „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas, pritaria, kad vadovų skyrimo tvarką reikia keisti, valdyba turi turėti galimybę savo nuožiūra nutraukti ar pratęsti jo darbą.
„Visi prisimename, kodėl buvo įvestos šios kadencijos – tai buvo labiau susiję su tam tikrais tarybinio požiūrio likučiais, kai dalis vadovų buvo laikomi (ar save laikė) valdovais iki gyvos galvos, bet tikrai ne kadencijos, o profesionalios valdybos yra tas saugiklis, kuris gali ir turi užtikrinti, kad tokios situacijos nesikartotų“, – akcentavo R. Ambrazevičius.
Pašnekovo nuomone, kadencijos savaime yra ir papildomas dirbtinis barjeras pritraukti geriausius kandidatus į vadovo postą.
