Kova dėl cento virsta milijoninėmis baudomis
Gruodžio 13 d. Konkurencijos taryba (KT) paskelbė nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur.
KT išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, teigiama KT pranešime.
Anot jo, minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką. O tada esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta, bus atleisti vaistininkai, miesteliuose neliks vaistinių ir pan.
Vis dėlto, kaip nustatė KT, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90.000 Eur pajamų (kalba netaisyta): „Pries koki nors posedi reiktu pasiderinti, ko mes sieksime. Kaip ir snekejom, kautis reikia del kiekvieno cento nes 1 cnt duoda apie 90 kEUR per metus“.
Pasak rinkos prievaizdų, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.
Teigiama, kad pateikti suderinti antkainiai ir juos pagrindžiantys skaičiavimai turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo. Ministerija rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol.
KT išvada: konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.
Minėti kartelio dalyviai savo kaltę vieningai neigia: jie sakosi esą šokiruoti, nes „teisės nepažeidė“, „jokiuose neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo“, „KT sprendimas absoliučiai nepagrįstas“ ir t. t.
Pavyzdžiui, Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės vaistinės“ ir UAB „Limedika“ generalinė direktorė, tikina, kad jos vadovaujamos įmonės niekada nėra sulaukusios SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių.
„Įprastine tvarka teisėkūros procesuose teisėtai dalyvavusi LVA su asociacijos narėmis nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės“, – aiškina Kristina Nemaniūtė-Gagė, LVA pirmininkė. Ji beda į SAM, tikindama, kad kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus 2017 m. apskritai inicijavo pati ministerija, o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad bus vertinama tyrimo medžiaga bei aiškinamasi, ar reikėtų tobulinti konkurenciją reglamentuojančius įstatymus.
„Yra institucijos Lietuvoje, kurios atsakingos už tokių nusižengimų tyrimą, jie niekada nebūna lengvai nustatomi ir, kiek žinau, tyrimas tęsiasi labai ilgai ir čia nėra galutinis sprendimas – labai tikėtina, kad byla gali atsirasti teismuose, gal net ir europiniuose teismuose“, – BNS antradienį Seime sakė ji.
Atrodo, kad atomazgą išvysime dar negreit: viena vertus, užkliudyta reputacija, antra vertus, kitoje svarstyklių lėkštelėje – gana įspūdingos baudų sumos.
Tad ir LVA, ir minėtas aštuonetas KT sprendimą bei skirtas finansines sankcijas pasirengę ginčyti teismine tvarka.
VŽ, nesiimdamos kvestionuoti nei KT sprendimo, nei baudų dydžio, atkreipia dėmesį į kai kurių verslininkų ir teisininkų pastabas / abejones dėl dalyvavimo asociacijų veikloje. Tai aktualu visoms bendrovėms, kad ir kokiame sektoriuje jos dirbtų. Ar asociacija gali būti platforma riboti konkurenciją, ar ji vis dėlto teisėtai gali atstovauti savo narių interesams bendraujant su valstybės institucijomis?
Šis rezonansinis KT nutarimas žiebia signalą, kad dalyvavimas asociacijų veikloje yra tikrai rizikingas konkurencijos teisės požiūriu. Henrikas Stelmokaitis , advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės advokatas, mano: jei darbuotojai, kurie dalyvauja asociacijų veikloje, turėtų bazinių konkurencijos teisės žinių, pažeidimų tikrai būtų mažiau.
Panašią nuostatą iliustruoja Dainiaus Dundulio, pagrindinio mažmeninės prekybos tinklo „Norfos mažmena“ akcininko, didmeninės prekybos bendrovės „Rivona“ pagrindinio akcininko, pozicija – verslininkas sako visuomet laikęsis tvirtos pozicijos nepriklausyti jokioms asociacijoms.
„Man keldavo įtarimą konkurentų susirinkimai vienoje patalpoje, kai jie vis dėlto kalbasi ir tos kalbos gali būti vertinamos kaip neleistini susitarimai. Dabar matome, kad mano nuomonė buvo teisinga“, – teigia D. Dundulis.
Vertindamas minėtas baudas verslininkas sako, kad valstybei tai būtų naudinga – biudžetas pasipildytų reikšminga suma, taip pat – tai pliusas ir Konkurencijos tarybai, kuri būtų įrodžiusi, kaip gerai dirba. Tačiau, anot jo, investuotojams, verslo pasitikėjimui valstybe būtų suduotas didelis smūgis, o toks stiprus verslo baudimas esą nieko gero neduotų ir vartotojams, kuriems vaistai greičiausiai pabrangtų.
