Didžiausias kartelis Lietuvos istorijoje – prekybininkams vaistais padalinta 72 mln. Eur baudų
Papildyta Aurelijaus Verygos, buvusio sveikatos apsaugos ministro, patvirtinusio antkainius, komentaru (pabaigoje).
Konkurencijos taryba (KT) išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, teigiama KT pranešime.
Anot jo, minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.
LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta (kalba netaisyta): „<...> mintis naudoti komunikacijai, kad turėsime užsidaryti, atleisti vaistininkus, miesteliuose vaistiniu neliks ir pan.“.
Vis dėlto, kaip nustatė KT, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90.000 Eur pajamų (kalba netaisyta): „Pries koki nors posedi reiktu pasiderinti, ko mes sieksime. Kaip ir snekejom, kautis reikia del kiekvieno cento nes 1 cnt duoda apie 90 kEUR per metus“.
Darė įtaką ministerijai
KT konstatuoja, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo.
SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol.
Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.
[infogram id="1e7f8088-812d-48e7-8e75-654877f3f9fa" prefix="Fx7" format="interactive" title="Baudų dydis vaistinėms"]
Ribojo konkurenciją
Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.
Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni.
Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.
Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.
Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą.
Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.
„Gintarinė vaistinė“: nepažeidėme įstatymo
Rūtos Bagdonavičienės, „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ generalinės direktorės teigimu, įmonės pozicija dėl šiandien paskelbto KT sprendimo yra aiški ir nedviprasmiška: konkurencijos teisės įmonė nepažeidė, jokiuose neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo. Todėl bus išnaudotos visos teisinės galimybės, siekiant paneigti kaltinimus ir skirtų finansinių sankcijų pagrįstumą.
KT išvadas R. Bagdonavičienė vadina šokiruojančiomis, neatitinkančiomis tikrovės.
Jos teigimu, nei „Gintarinė vaistinė“, nei „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. „Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikė netinkamu būdu ar forma“, – teigė R. Bagdonavičienė.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Vilniaus Karoliniškių gyvenamajame rajone veikiančiame prekybos centre „Kometa“ prieš 26 m. buvo atidaryta „Norfa“ – tuomet antroji šio dabar vieno didžiausio mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių. Nors buvo sulaukusi kelių atnaujinimų, bet pastaruosius metus prašyte prašėsi remonto. Vos birželį įsigijusi šį iki tol dalinai nuomotą prekybos centrą, imtasi jo remonto. Jis atliktas per rekordiškai trumpą laiką – liepos 4 d. uždaryta parduotuvė pirkėjus pakvietė rugpjūčio 27 d.
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Maksimalus dėmesys klientams, greitis ir atidumas klientui – štai, kaip pasikeitusį prekės ženklą pristato „MaxZaliuzes.lt“. Iki šiol klientams šis ženklas buvo pažįstamas kaip „123zaliuzes.lt“. Įmonę, kuriai taip pat priklauso ir „Domus Lumina“, įsigijo ilgametę patirtį tarptautinėje verslo arenoje sukaupęs, pastaruosius dvejus metus įmonių grupei vadovavęs airis Murray Clark. Šiandien „MaxZaliuzes.lt“ atstovai atskleidžia, kad klientų laukia ypatingos naujovės ir dar geresnė paslaugų kokybė.
Esą iki šiol už asociacijų teikiamus pasiūlymus, parengtus atstovaujant savo narių interesams, niekuomet nebuvo baudžiama. „Asociacijų tikslas ir yra atstovauti visiems savo nariams ir teikti bendrus pasiūlymus jų vardu“, – kalbėjo vadovė.
„Man sunku pasakyti, kaip šis LVA pasiūlymas galėjo apriboti konkurenciją. SAM darbo grupė turėjo visus reikalingus duomenis apie vaistų rinką ir visas galimybes kritiškai vertinti kiekvieną teikiamą pasiūlymą. Galiausiai, ši darbo grupė nutarė atmesti LVA pasiūlymą ir patvirtinti kitokius antkainių dydžius. Taigi, SAM sprendimas buvo visiškai savarankiškas – LVA ir vaistinių tinklai tam neturėjo reikšmingos įtakos“, – sako R. Bagdonavičienė.
Pasak jos, formuodamos savo pasiūlymus „Gintarinė vaistinė“ bei „Limedika“ neperžengė konfidencialumo ribų, nesikeitė jautria komercine informacija su savo konkurentais, nesitarė dėl antikonkurencinių veiksmų.
Ginčys sprendimą
Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė, VŽ sako, kad KT sprendimas pripažinti LVA ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 m. pažeidus konkurencijos teisę – absoliučiai nepagrįstas.
„Įprastine tvarka teisėkūros procesuose teisėtai dalyvavusi LVA su asociacijos narėmis nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.
KT sprendimą ji vertina kaip prasilenkiantį su Lietuvoje ir ES nustatytomis teisinio reguliavimo normomis. Šį sprendimą bei skirtas finansines sankcijas LVA ginčys teismine tvarka.
„Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums, – sako K. Nemaniūtė-Gagė. – Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo. LVA siūlymai, 2017 m. pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose“.
Ji akcentuoja, kad kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus 2017 m. apskritai inicijavo pati SAM, o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai. Šiam klausimui spręsti ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su pacientų organizacijomis, valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų atstovais buvo pakviesta ir LVA. Šioje grupėje asociacija dalyvavo tik stebėtojo teisėmis, sprendimų priėmimo procesuose dalyvauti negalėjo.
Šis KT sprendimas aktualus ne tik vaistinių sektoriui, akcentuoja K. Nemaniūtė-Gagė. Kyla klausimas, anot jos, kaip ateityje turės dirbti visos verslo interesams atstovaujančios asociacijos, kaip jos galės užtikrinti savo konstitucinę teisę dalyvauti teisėkūros procesuose, jei jų apibendrintų siūlymų teikimas gali būti laikomas konkurencijos teisės pažeidimu.
„Eurovaistinė“: KT sprendimas – nepagrįstas
„LVA, kurios nariu esame, dalyvavo įprastame teisėkūros procese ir pateikė vaistinių tinklų poziciją bei argumentus dėl svarstomų teisinio reguliavimo pokyčių, o galutinius sprendimus dėl teisės aktų pakeitimo savo nuožiūra priėmė kompetentinga valstybės institucija,“ – akcentuojama „Eurovaistinės“ VŽ atsiųstame komentare.
Šioje situacijoje „Eurovaistinė“ visiškai neįžvelgia konkurencijos teisės pažeidimo. Priešingai – asociacijų, kurios atstovauja su svarstomais teisės aktų pokyčiais susijusias subjektų grupes, įtraukimas į valstybės vykdomus teisėkūros procesus bei jų bendrų pozicijų išsakymas yra normali demokratinės valstybės praktika, ir tai neturi nieko bendra su įmonių konkurencija rinkoje.
„Taip pat svarbu pažymėti, kad sprendimus, ką įtraukti į teisėkūros konsultacijų procesą, kokių duomenų prašyti ir pan., priėmė teisėkūros proceso iniciatorius – SAM, ir šiame procese, greta LVA, dalyvavo ir Lietuvos pacientų forumas, didmenininkų asociacija ir kt. Todėl iš esmės nesutinkame su KT pozicija ir savo veiksmų teisėtumą esame pasiruošę ginti teisiniu keliu,“ – argumentuoja „Eurovaistinė“.
Anot jos, kaip asociacijos narė dalyvaudama teisėkūros procese ir pateikdama duomenis, kurių prašė reguliuojanti institucija, jokiu būdu įmonė nesiekė riboti konkurencijos rinkoje ir negalėjo įtarti, kad teisėkūros procesas būtų įvardintas konkurencijos teisės pažeidimu.
I. Šimonytė: tyrimo medžiaga bus vertinama
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog bus vertinama tyrimo medžiaga bei aiškinamasi, ar reikėtų keisti įstatymus.
„Yra institucijos Lietuvoje, kurios atsakingos už tokių nusižengimų tyrimą, jie niekada nebūna lengvai nustatomi ir, kiek žinau, tyrimas tęsiasi labai ilgai ir čia nėra galutinis sprendimas – labai tikėtina, kad byla gali atsirasti teismuose, gal net ir europiniuose teismuose“, – BNS antradienį Seime sakė I. Šimonytė.
„Be jokios abejonės, įvertinus visą KT sprendimą ir bylos medžiagą vertinsime, ar yra tokie dalykai, kurie turėtų atsispindėti įstatymuose ar kituose teisės aktuose“, – pridūrė ji.
Viceministras: vaistų antkainius turėjo siūlyti atskiros vaistinės, o ne asociacija
Dėl rekordinės baudos LVA ir aštuonioms vaistų prekybos bei konsultacijų bendrovėms už draudžiamus susitarimas dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių kalta ne tebegaliojanti jų nustatymo tvarka, o tai, kaip ją įgyvendino konkrečios vaistinės ir asociacija, teigia sveikatos apsaugos viceministras.
„Norėčiau akcentuoti, kad problema buvo ne pats kainų mechanizmas, o tai, kaip jis buvo įgyvendintas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Aurimas Pečkauskas.
„Duomenys apie vaistų antkainius ministerijai buvo pateikti suderinti tarp vaistinių ir asociacijos, o Konkurencijos tarybos nuomone, tai kiekvienas vaistinių tinklas turėjo padaryti (pateikti – BNS) atskirai“, – pridūrė jis.
Viceministras pabrėžė, kad ministerija neplanuoja keisti kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo tvarkos, kol galutinai nebus pasibaigę teisminiai procesai dėl, jo žodžiais, „vienos didžiausių baudų dėl konkurencijos pažeidimų per visą Lietuvos istoriją“.
Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras, savo „Facebook“ paskyroje pabrėžia, kad ne kasdien Lietuvoje yra skiriama 72 mln. Eur bauda.
„Kyla mažai abejonių, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra tik kelio pradžia: bus ir teismai, ir apeliacijos, ir apeliacijų apeliacijos. Tačiau yra daug svarbesnė žinutė, ypač vaistų „trūkumo“ temos eskalavimo kontekste – tai nepakankamas vaistų rinkos skaidrumas. Apie tai ne kartą kalbėjau“, – rašo ministras.
Jis priduria, kad nuo sausio 1 d. įsigalioja Farmacijos įstatymo pakeitimai, kurie leis formuoti valstybės vaistų politiką pagal mažiausias Europoje vaistų kainas.
2018 metais kompensuojamų vaistų antkainius patvirtinęs Aurelijus Veryga, buvęs sveikatos apsaugos ministras, sako, kad priemokos pacientams tuomet sumažėjo daugiau negu 60%, antradienį pranešė LRT.
Pasak LRT, A. Veryga teigė, kad prieš priimant sprendimą, bendravimas su Lietuvos vaistinių asociacija buvo pasirinktas dėl skaidrumo. Anot jo, taip elgtasi, jog niekas negalėtų apkaltinti, kad išskiriamas vienas ar kitas vaistinių tinklas, tačiau A. Veryga teigė nežinantis, ar buvo kažkokie slapti pokalbiai ir derinimai tarp vaistų pardavėjų.
„Tai gal ir tarėsi, bet, sakyčiau, jeigu ir tarėsi, tai žiauriai prastai susitarė, nes ta situacija pacientams tikrai gerėja“, – laidai „Svarbi valanda“ tvirtino A. Veryga.
A. Veryga sveikatos apsaugos ministru dirbo 2016–2020 metais, jį delegavo parlamentinę daugumą turėję „valstiečiai“.
[infogram id="7d67cc5a-6461-43cf-aead-63337c85835f" prefix="Uc1" format="interactive" title="Didžiausi karteliniai susitarimai"]
