J. Dedela. Lietuvoje smulkiam ir vidutiniam verslui išlikti yra sunkiausia Europoje
Kitaip nei daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvos MVĮ pandemiją atlaikė iškėlęs galvą. 2020 metais darbuotojų skaičius šiose įmonėse augo 1,4%, pernai – dar 2,1%, tuo tarpu jų sukurta pridėtinė vertė šoktelėjo įspūdingais 11,2%.
Net su pandemija susijusių ribojimų užspaustas turizmo sektorius, kurio sukuriama pridėtinė vertė pirmaisiais pandemijos metais susitraukė daugiau nei dešimtadaliu, pernai jau sugebėjo atsitiesti ir pademonstravo 8,7% augimą.
MVĮ, kurioms „Eurostat“ priskiria verslus, turinčius iki 249 darbuotojų imtinai, pernai Lietuvoje sugeneravo 18,4 mlrd. Eur pridėtinės vertės, kas sudaro 60,5% viso privataus verslo sugeneruotų pajamų. Taigi, MVĮ svarba Lietuvoje ekonomikai išlieka didžiulė.
Pasidžiaugti galima ir tuo, kad lietuviai yra vieni aktyviausių verslų steigėjų ES. Naujausioje „Eurostat“ išleistoje ataskaitoje pastebima, kad 2019 m. naujų įmonių skaičius, lyginant su veikiančių įmonių skaičiumi, siekė net 19,4% ir buvo didžiausias visoje Bendrijoje.
Kita vertus, ES mūsų šalis pirmauja ir pagal kitą, ne tokią džiuginančią, statistiką. Įmonių „mirčių“ (neskaitant susijungimų, perpirkimų, atsiskyrimų ir kitų restruktūrizacijos formų) dalis Lietuvoje siekė net 22,5%, pagal šį rodiklį mus lenkė tik Bulgarija su 29,5%.
Iš dalies tai paaiškina, kodėl Lietuva pagal verslo išlikimo rodiklį yra ES autsaiderė. „Eurostat“ duomenimis, pirmųjų metų neišgyvena 37% (ES vidurkis – 18%), o penkerių metų sukakties Lietuvoje nesulaukia net 71% (ES – 55%) verslų. Palyginimui, Švedijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje pirmuosius metus ištveria absoliuti dauguma (96–97%) jaunų verslų, trys iš penkių (59–62%) šiose šalyse atšvenčia ir penkerių metų gimtadienį.
Ar tai reiškia, kad Lietuvoje kurti startuolį – neperspektyvu? Anaiptol. Mūsų šalis jau seniai laikoma itin gera vieta naujų, inovatyvių produktų testavimui: ES narė, rinka sąlyginai nedidelė, visuomenė išsilavinusi, imli technologijoms, jaunesnioji karta supranta angliškai ir daugybė kitų privalumų.
Vienaragių lenktynėse estai gal ir buvo greitesni, bet mes taip pat turime kuo pasigirti – prie „Vinted“ šįmet prisijungė „Nord Security“, o startuolių bendruomenė vis garsiau šneka, kad naujienų bus ir daugiau.
Ir tarptautiniai tyrimai patvirtina, kad Lietuvoje dirva startuoliams gerai išpurenta: „Startup Blink“ sudarytame pasauliniame startuolių ekosistemų reitinge pernai užėmėme 16 vietą, o Rytų Europos regione buvome antri. Tuo tarpu „Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad pirmąjį praėjusių metų pusmetį startuolių pardavimai augo 2,6 karto, o jų kuriamų aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas šoktelėjo net 2,9 karto, lyginant su 2020 m. pirmuoju pusmečiu.
Žinoma, MVĮ – tai ne tik startuoliai. Ir iššūkiai šiam sektoriui kyla įvairiausi. Jei dar metų pradžioje, atsižvelgiant į ankstesnes tendencijas, buvo laukiama 9,6% MVĮ sukuriamos pridėtinės vertės augimo, o darbuotojų skaičius turėjo didėti 3,5%, tai prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą optimizmo mažiau.
Trys sritys, kuriose turime pasitempti
Ir nors ne viskas priklauso nuo pačių verslininkų, išskirčiau tris sritis, kuriose MVĮ kyla didžiausių sunkumų. Pirma, finansavimas: Lietuvos banko praėjusių metų duomenimis, 40% MVĮ, kurios kreipėsi dėl paskolos į bankus, jos negavo. Pastaraisiais metais paskolą vis sunkiau gauti įmonėms, kurių veikla vertinama kaip rizikingesnė, turinčioms mažiau darbuotojų ir neužmezgusioms ilgalaikių santykių su finansinėmis institucijomis.
Tiesa, prošvaisčių yra: naujausia Lietuvos banko statistika rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį bankai pradėjo aktyviau finansuoti verslus. Paskolų verslui portfelis ūgtelėjo 423 mln. Eur (4,6%) ir siekė 89,7 mlrd. Eur – viršijo iki pandemijos buvusį lygį.
Vien pinigų verslui vystyti ir auginti neužtenka. Antroji kliūtis verslams šiuo metu yra talentų trūkumas: net trys iš keturių šalies bendrovių patvirtina, kad jų galimybes investuoti riboja patyrusių darbuotojų stygius. Pagal tai, kaip lengva rinkoje rasti reikiamų talentų, mūsų šalis 2020-aisiais pasaulyje užėmė vos 117 vietą (iš 132 šalių, vertintų „Global Talent Competitiveness Index“).
Trečia, Lietuvos darbo jėgos produktyvumo lygis tesiekia 70% ES šalių vidurkio. Prie to prisideda tai, kad vidutinės verslo išlaidos tyrimams ir plėtrai Lietuvoje sudaro vos trečdalį ES šalių vidurkio – nediegiant inovatyvių sprendimų, neauga ir produktyvumas.
Karo Ukrainoje, rekordinės infliacijos ir prognozuojamos stagnacijos akivaizdoje šie iššūkiai atrodo dar sunkiau įkandami. Kita vertus, jie patys diktuoja atsakymus: siekiant augimo svarbu ne tik užsitikrinti finansavimą ir šias lėšas protingai panaudoti, bet ir pritraukti bei išlaikyti talentus, didinti produktyvumą investuojant į tyrimus ir plėtrą. Gal tai ir nėra tiesus kelias į sėkmę, bet kryptis - aiški.
Komentaro autorius - Justinas Dedela, „European Merchant Bank“ pardavimų vadovas
