V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Publikuota: 2022-10-01
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės departamento vadovas

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo pasiekimais ar planais. Didėjant kalbančiųjų skaičiui daugėja ir triukšmo, per kurį vis sunkiau išgirsti esmę: kiek tikėtinas yra jūsų verslo tvarumas? Kiek esate pažengę tvarumo kelionėje? Ir kokie kiti žingsniai?

Perėjimas prie žaliosios elektros energijos, mažinama tarša, planai pašalinti CO2 emisijas visoje veiklos grandinėje, perdirbti tinkamos pakuotės, atsakingai išgautos žaliavos – su tokiomis ir panašiomis iniciatyvomis susiduriame kone kasdien. Viskas tapo tvaru. Tik neklauskite, kiek tvaru, nes vargu ar kas nors tai žino.

Daugelis įmonių tvarumą apskritai supranta tik per aplinkosaugos problemą, nors ši sąvoka yra kur kas platesnė. Ji apima ne tik taršos mažinimą, išteklių tausojimą, žiedinę ekonomiką, bet ir socialinį bei ekonominį aspektus.

CO2 pėdsakas tebėra miglotas

Net susiaurinus temą ir kalbant tik apie klimato kaitą, taršos mažinimą ir žaliąją energetiką, realistiškai įvertinti situaciją tebėra sunku. Tik nedaugelis įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje žino, kokį CO2 pėdsaką palieka jų gaminami produktai ar teikiamos paslaugos. Pasaulinės finansinių paslaugų milžinės HSBC neseniai atliktas tyrimas parodė, kad iš 2.000 įmonių visame pasaulyje mažiau negu penktadalis (18%) gali tiksliai įvardinti savo paliekamą CO2 pėdsaką ir turi nustatytus  tikslus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Iššūkiai Lietuvoje ir pasaulyje daugeliu atvejų panašūs. Verslas vis dažniau apskaičiuoja ir viešina pirmos ir antros sričių emisijas (tas, kurias sudaro arba gali valdyti pati įmonė), tačiau trečios srities – tiekimo grandinės – lygio apskaičiavimus turi reta įmonė.

Taip yra dėl to, kad tiksliai apskaičiuoti netiesioginę taršą yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma, todėl dažnu atveju tenka remtis įvairiais vertinimais, prielaidomis. Labiausiai apmaudu, kad kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip nekilnojamasis turtas, būtent tiekimo grandinės tarša sudaro per 80% visų emisijų.

Žemai kabantys vaisiai – saldžiausi

Tai toli gražu nereiškia, kad įmonės nenori judėti tvarumo keliu. Dažnu atveju paprasčiausiai trūksta supratimo, žinių ir apibrėžtumo, ką būtent reikia daryti ir kaip tai daryti tikslingai.

Pernai SEB banko atlikta finansų vadovų apklausa parodė, kad net 40% didelių įmonių nevertina savo įtakos aplinkai. Įmonių atstovai pripažino, kad jie dar nespėjo prisitaikyti prie pokyčių – stinga žinių ir įgūdžių, tiksliai nežino, nuo ko ir kaip pradėti tvarumo kelionę, taip pat trūksta su tvarumu susijusių dokumentų, už tvarumą atsakingų vadovų.

Suprantama, tokiais atvejais daugelis įmonių pradeda nuo žemai kabančių vaisių – energijos ir išteklių taupymo, efektyvesnių įrenginių ir sprendimų. Tokie pokyčiai ne tik aiškiai matomi, bet ir greičiau atsiperka.

Šiuo metu vis daugiau įmonių vien dėl išskaičiavimo imasi atsinaujinančios energetikos projektų. Ir tai tikrai nėra blogai: apie 75% visų emisijų pasaulyje sudaro būtent energijos šaltiniai, taigi renkantis žaliąją energiją taupant pasiekiami ir tam tikri tvarumo tikslai. Nesistemingi, paskiri pirmieji žingsniai veda ir prie kitų atradimų, kaip tvarūs sprendimai gali padėti didinti efektyvumą, mažinti išlaidas ar net kurti naujus produktus, paslaugas.

Svarbiausią vaidmenį atliks vartotojai

Didžiosioms įmonėms, prekiaujančioms biržoje, tvarumas jau yra neišvengiamas. Greitu metu tai bus reglamentuota ir visos Europos Sąjungos mastu. Ilgainiui reguliavimas pasieks kitą stambųjį verslą, ir tik laiko klausimas, kada tokius skaičiavimus turės atlikti, juos viešai skelbti ir tvarumo tikslus nusimatyti smulkusis ir vidutinis verslas.

Reguliavimas – tik vienas iš veiksnių, kuris skatins įmones judėti tvarumo kryptimi. Antrasis yra kapitalo rinkos: jau dabar žaliasis finansavimas yra labiau prieinamas ir pigesnis, laikui bėgant šis skirtumas tik didės. Ir trečioji, mano manymu, svarbiausia priežastis – besikeičianti vartotojų elgsena ir jų lūkesčiai.

Jaunimas verslui kelia didelius reikalavimus: mažmeninės prekybos analizės platformos „First Insight“ tyrimo duomenimis, trys iš keturių (73%) Z kartos vartotojų yra pasiryžę mokėti daugiau už tvarius produktus. Taigi vartotojų spaudimas įmonėms savo produkciją, paslaugas teikti tvariai jau yra didelis, ir jis toliau augs.

Svarbu atsiminti, kad verslo pokyčiams tvarumo link reikia ilgalaikių pastangų. Šis pokytis labiau primena maratono bėgimą, o ne sprintą, ir tam būtina tinkamai pasirengti bei skirti nuolatinį dėmesį. Be to, nepaisant geopolitinės padėties ir sumaišties energetikos sektoriuje, įmonėms pradėti veikti reikia dabar, nes, kuo vėliau jos startuos, tuo greičiau reikės įveikti tuos pačius kilometrus, kad pasivytų konkurentus.

Komentaro autorius - Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės departamento vadovas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
05:50
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17
Metas pamiršti dešimtmečio strategijas

Pastarieji metai – nesibaigiantys išbandymai. Beveik visas sferas pakeitęs COVID-19 virusas, pandemijai,...

Nuomonės
2022.11.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku