Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika

Publikuota: 2022-09-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui vienas svarbiausių keliamų uždavinių – sustabdyti įsisiautusią elektros kainų pasiutpolkę. Receptų yra, tik imk ir naudokis. Bet aiškėja, kad ne viskas taip paprasta.

Vienoje valdžios rankoje turime labai aiškų planą – elektros generacijos reikia daugiau ir kuo greičiau. Sakoma, kad tik taip sumažinsime elektros kainas ir visiems leisime lengviau atsikvėpti nurašant skaitiklio rodmenis. Nes dabar visi kasdien, skaičiuojama, prarandame po 1,5 mln. Eur permokėdami už gerokai pabrangusią elektrą. 

Bet valdžia turi ir dar vieną ranką, kurioje tvirtai sugniaužtas kitas planas – 2 GW galios kvota saulės parkus plėtojantiems verslininkams. O paraiškų vystyti tokias generacijas yra pateikta dvigubai daugiau.

Taip pat skaitykite: Įsielektrinęs tango su saule – verslas nori, valdžia stabdo

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nors Lietuvoje pagaminamos elektros trūksta, šis sprendimas bent jau kuriam laikui išjungia šviesą ir daugumą atsinaujinančios energetikos vystytojų palieka tamsoje dėl neaiškios ateities. Susidaro įspūdis, tarsi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikoje įvestas planas „Skydas“, turintis apsaugoti visus nuo iš saulės pagaminamos elektros pertekliaus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Energetikos ministerijos ir elektros perdavimo tinklo „Litgrid“ atstovai turi skirtingus galios ribojimo paaiškinimus. Vieni abejoja perdavimo tinklo pralaidumu, kiti rūpinasi elektrą iš saulės gaminančiais vartotojais namuose, treti siekia apsaugoti rinką nuo spekuliacijos, nes kai kurių „gudrių“ verslininkų planuose – visai ne saulės elektrinių statybos. 

Pats D. Kreivys interpeliacijos autoriams, be kita ko, paklausiusiems, kodėl nustatytas šis ribojimas, tai paaiškino siekiu, kad elektros tinklo pralaidumo užtektų tiek verslininkams, tiek gaminantiems vartotojams: „Nes jei būtų priimtos visos paraiškos vystyti vien tik saulės šviesos elektrinių projektus, tai reikštų, kad neliktų reikiamų pralaidumų, sumažėtų galimybės vėjo elektrinėms. Tam įstatyme ir yra numatytos ribos.“

Bet toks paaiškinimas rinkos dalyvių neįtikina, nes gaminantys vartotojai skirstymo tinkle turi atskirą kvotą. „Litgrid“ aiškina, kad šios įmonės valdomo tinklo pralaidumo užtektų, tiesiog iš saulės pagamintos elektros tam tikru metu gali nebūti kur dėti. Tad akivaizdu, kad gaminantiems vartotojams aktualesni ne tinklų pralaidumo, bet elektros pasaugojimo arba kaupimo sprendimai ir jų kaina.

Nors atominės laikus menančio „Litgrid“ tinklo laukia žaliosios energetikos išbandymai – pripažįstama, kad reikės investuoti apie 1 mlrd. Eur, sudarytieji ketinimų protokolai (maždaug už 5 GW) sufleruoja, kad pralaidumo tikrai turėtų pakakti ir tinklas atlaikys. Nebent į ketinimų protokolus žiūrima nerimtai.

Bent laikinai apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių galią, daugybė žaliosios energetikos projektų tiesiog sustojo. „Saulininkai“ pagrįstai teigia, kad paskelbtoji gamybos pauzė yra ne laiku. Jie stebisi, kad ribojimą nuspręsta įvesti, kai valstybei labai trūksta elektros generacijos, ir pažymi, kad to nėra padaryta nė vienoje ES šalyje. 

Pasigirstantys pasiūlymai vystyti planuojamų saulės parkų galią sumažinti proporcingai, kol ji sumažės iki 2 GW, labiausiai nuskriaustų didžiuosius, kurie neatmeta dėl tokių draudimų su valstybe bylinėtis, nes panašios situacijos kitose ES valstybėse nėra.

VŽ nuomone, šis kvotinis ribojimas labiau primena planinės ekonomikos laikus, kai buvo svarbu kuo tiksliau įgyvendinti planą. Esą jei jau užsibrėžėme, kad iki 2031 m. saulės parkų ir gaminančių vartotojų galia nebus didesnė už 2 GW, tai toks planas ir turi būti įgyvendintas, o jeigu tą ribą pasieksime anksčiau, reikės plėtrą sustabdyti ir palaukti. 

Atviras klausimas, ar šiais ne tik laisvos rinkos, bet ir pigios elektros deficito laikais tokių planų perteklinis laikymasis yra tikrai pagrįstas. Poste išsilaikęs ministras tikriausiai galėtų aktyviau paieškoti ir kitokių receptų, neprimenančių niūrių visuotinio planavimo laikų. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
11:09
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
05:50
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku