Geriausia neperšaunama liemenė demokratijai

Publikuota: 2022-09-20
AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Neliekant nepaprastosios padėties režimo visoje šalies teritorijoje, Seimas skubės priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, numatančią rusiškų ir baltarusiškų programų draudimą Lietuvoje. Tam, atrodo, pritaria ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) – ji siūlo Seimui kuo greičiau priimti minėtą pataisą, kuri numatytų atitinkamą draudimą, galiojusį įvedus nepaprastąją padėtį visoje Lietuvoje.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektą pateikęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė, kad ją būtų siekiama priimti rugsėjo 22 d.

Anot V. Juozapaičio, skuba būtina, kad „neatsirastų duobė“ ir nebūtų atnaujintas propagandinių kanalų retransliavimas.

Projekte numatyta laikinai drausti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ar atskirų programų retransliavimą bei platinimą internete. Ši nuostata galiotų iki 2024 m. spalio 16 d.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Seimui nusprendus pratęsti nepaprastąją padėtį tik pasienyje su Baltarusija ir Rusija, nustojo galioti nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios įvestas draudimas retransliuoti ar platinti internete Lietuvos teritorijoje Rusijos ir Baltarusijos radijo ir televizijos programas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija kiek anksčiau pasiūlė šalyje veikiantiems televizijos programų retransliuotojams ir platintojams internete vengti retransliuoti rusiškas ir baltarusiškas radijo bei televizijos programas.

LVK įmonėms parodytas deklaracijos juodraštis, kuriame teigiama, kad minėtos programos „yra ar gali būti naudojamos grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios informacijos skleidimui, karo propagandos ir tautinės neapykantos kurstymui, tendencingos informacijos skleidimui“. Todėl konfederacija ir deklaraciją pasirašiusios įmonės gali pasiūlyti grąžinti buvusią tvarką – drausti retransliuoti ir platinti internete minėtų šalių TV ir radijo programas.

Iš tiesų, propagandos srautas, kuriuo rusiškų kanalų programos „maitina“ savo žiūrovus, yra kupinas melo, šmeižto, neapykantos viskam, kas vakarietiška. Įvairaus plauko propagandininkai – solovjovai, simonian, kiseliovai ir kitos panašios personos – diena iš dienos ne tik lieja pamazgas ant demokratinių šalių, bet vis dažniau ragina pulti iš sovietų (Rusijos) jungo ištrūkusias valstybes, o Ukrainą – nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Tačiau Seime plintančios radikalios idėjos visiškai atriboti Lietuvos piliečius nuo mums nedraugiškų šalių (pirmiausia – Rusijos) informacinių kanalų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai ir vertinamos kaip greitas būdas apsaugoti visuomenę nuo pavojingo propagandos užkrato. Trumpuoju laikotarpiu taip iš tiesų gali pasirodyti, bet žvelgiant giliau toks kelias veda į autoritarizmo glėbį. Draudimais nieko neišsprendžiame ir nieko neapsaugome – jie nedidina visuomenės atsparumo antidemokratinėms jėgoms ir jų skleidžiamai propagandai.

Pastaruoju metu pastebimai suaktyvėjusios visuomeninių organizacijų iniciatyvos, raginančios uždrausti nedraugiškus balsus ir vaizdus, siekiant apsaugoti Lietuvos piliečių protus, turėtų mums kelti nerimą ir versti suklusti: labai jau jos primena sovietiniais laikais organizuotas iniciatyvas „iš apačios“, kurių naudą gaudavo valdžią uzurpavusi Komunistų partija. Ši vienintelė tada žinojo, kas yra teisinga, o kas ne ir kaip mums visiems viską vertinti bei kuo vadovautis gyvenime.

Visais laikais gerai informuota visuomenės dalis įgydavo ir įgyja kertinių pranašumų, leidžiančių manipuliuoti visuomenės sąmone. Ar ne todėl tiek Putino saugumiečių, tiek autokratinio demokrato (?) Orbano valdžios pirmiausia pasistengė uzurpuoti viešosios informacijos priemones, maksimaliai eliminuojant bet kokius alternatyvius šaltinius. Ir vienas, ir kitas tai darė, aišku, dėl šventų paskatų apsaugoti savo piliečius nuo kenksmingos informacijos sklaidos, kurie, vargšeliai, negeba atskirti priešiškos propagandos grūdų nuo pelų, todėl valdžios pareiga yra jiems prikišamai padėti teisingai mąstyti. Kuo tai baigiasi ir kur nuveda, nereikia aiškinti – turime pakankamai istorinių ir gyvų pavyzdžių.

Taigi, ar susimąstome mes ir tos margos visuomeninės organizacijos, kad tokiu gal net kilnių paskatų turinčiu, bet naiviu veiksmu mes, užuot stiprinę, iš tikrųjų silpniname visuomenės atsparumą išoriniams ir vidaus poveikiams, nes tampame akli, kurti, nekritiški, nes tiesiog neturime su kuo pasilyginti. Mes tiesiog netobulėjame ir tampame vis labiau riboti, todėl vis labiau priklausomi nuo tų, kuriems prieinamas informacijos įvairiapusiškumas, kurie jaučiasi dėl to stipresni ir, suvokę tame savo pranašumą, paprastai drąsiau gravituoja valdžios link. Tokiems labai greitai susiformuoja įtikėjimas, kad jie viską už mus žino geriausiai. Galiausiai ir mums jie pradeda atrodyti išmanantys, suprantantys ir geriausiai mumis pasirūpinti galintys. Belieka sulaukti ekstremalesnių politinių ar ekonominių sąlygų – ir, šast, į valdžią.

Dar didesnė bėda gali nutikti, jei tarp tokių „viską žinančių“ patenka jėgos struktūrų atstovai, kuriuos ilgametis statutinis muštras verčia daugelį dalykų spręsti ne demokratiniu dialogu ir argumentais, o paklusnumu, draudimais ir baudimais.

VŽ nuomone, stipriai demokratijai reikia gebančių mąstyti, o ne separuotame informaciniame  vakuume laikomų piliečių. Galų gale, pasidairykime aplinkui ir pamatysime, kad didesnė dalis mūsų gebame kritiškai vertinti tai, ką matome ir girdime iš Rytų. Argi to neįrodo ir mūsų nuoširdi parama Ukrainos žmonėms pačiomis įvairiausiomis formomis?

Ar susimąstome, kad atribodami žmones nuo priešiškos informacijos, gelbėdami vienų, gal mažiau išsilavinusiųjų sielas mes kartu atribojame ir žmones, kurie yra atsparesni propagandai ir kuriems tokie šaltiniai yra elementarus profesinės veiklos įrankis. Tokių kanalų prieinamumas leidžia jiems neatitrūkti nuo realybės, nepaskęsti informaciniame burbule. Tai – svarbus elementas vystant piliečių kritinį mąstymą ar gebėjimą susikurti objektyvesnį aplinkos vaizdą bei argumentuotai reaguoti į tikrovę klastojančius ar iškraipančius informacijos šaltinius.

Be tokių kanalų „dirgiklių“ ilgainiui prarasime gebėjimus kritiškai vertinti tarptautinius ir vidaus įvykius, realistiškai formuoti lūkesčius ir įžvelgti tendencijas. Galiausiai visuomenėje formuosis dvipolis gyvenimo realijų supratimas: vienaip aplinką matys tie, kuriems uždrausta, kitaip tie, kuriems leidžiama.

Yra kitas daug tvaresnis kelias – užuot draudus nedraugiškų šalių kanalų transliacijas, vertėtų kantriai šviesti visuomenę, didinti jų medijų raštingumą nuo mokyklos ir taip sistemiškai ugdyti jos gebėjimus atsispirti priešiškai propagandai. Kelias ilgas, brangus, bet užtikrinantis platesnį akiratį, minčių ir idėjų sklaidą, prasmingą diskusiją ir racionalių problemų sprendimų paiešką. Tai – geriausiai visuomenės atsparumą užtikrinanti ir demokratiją saugojanti neperšaunama liemenė informaciniame kare.

Beje, būtų daug daugiau naudos visuomenei, jei tie, kurie taip aktyviai siūlo drausti informacijos šaltinius, pasidalintų savo unikalia patirtimi, kaip jie tapo tokie atsparūs, kad gali atsispirti propagandos žalai.      

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku