Skirtingų kartų požiūris į valstybės turtą: kam skirsime milijardą

Publikuota: 2022-09-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Stambaus verslo prašymas skirti subsidijų už elektrą ir dujas, milijardą eurų lengvatinių paskolų ir kitaip valstybės pinigais paremti pramonę sulaukė jaunųjų, daugiausia technologijų bendrovėms atstovaujančių, verslininkų kritikos. Pastarieji siūlo į valstybės turtą žiūrėti atsakingai ir problemas pirmiausia spręsti savais ištekliais, tuo metu paramos prašantys pramonininkai atkerta, kad startuoliai nelabai išmano gamybos procesą, todėl klaidingai vertina, kokią įtaką jai turi kelis kartus pabrangusi elektra.

55 startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ nariai šią savaitę viešai itin kritiškai pasisakė apie dalies Lietuvos pramonės įmonių prašymą skirti milijardą eurų lengvatinėms paskoloms. Jie pabrėžė, kad pinigus galima panaudoti kitoms svarbioms Lietuvai sritims, įskaitant švietimą. Startuolių atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad į valstybės išteklius reikėtų žiūrėti atsakingai. O Ingrida Šimonytė, Vyriausybės vadovė, priminė, kad verslas turi įvertinti ateities rizikas ir nuo jų apsidrausti.

Startuoliams užkliuvo ir tai, kad kai kurios pramonės įmonės valstybės pagalbos prašo turėdamos dešimtmilijoninius pelnus. Štai „Linas Agro“ prieš keletą savaičių išplatintame pranešime skelbė apie penkis kartus per praėjusius finansinius metus išaugusį pelną, kuris sudarė 80 mln. Eur. Startuoliai kelia klausimą, ar turint tokį pelningumą tikrai tikslinga prašyti valstybės pagalbos, o ne sunkumus spręsti savo lėšomis.

Mantas Mikuckas, „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas, anksčiau išsakė kritikos ir dėl Sigito Paulausko, „Vakarų medienos grupės“ įkūrėjo, siūlymo pirkti energiją iš Astravo atominės elektrinės. Delfi.lt M. Mikuckas teigė, kad jam dėl tokio pasiūlymo pikta ir gėda.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Džiugu, kad jaunoji karta, nors ir ne konstruktyvaus dialogo forma, reiškia savo nuomonę ir rodo atsakingą požiūrį į mūsų visų turtą. Juk net ir startuolių skeptikams turėtų būti akivaizdu, kad ateities ekonomikoje šiems technologijų verslams teks itin svarbus vaidmuo.

Kol kas šalies startuolių indėlis į ekonomiką, Inovacijų agentūros duomenimis, pernai sudarė apie 2% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Estijoje, kurioje pirmi vienaragiai radosi anksčiau, tokių bendrovių sukuriama BVP dalis siekia jau iki 3% BVP, rodo „Invest in Estonia“ skelbiami duomenys. Atsižvelgiant į mūsų šalies potencialą ir ženkliai suaktyvėjusį technologijų bendrovių plėtrą, nėra abejonių, kad tokią BVP dalį Lietuvos startuoliai pasieks – vien per pastaruosius kelerius pandeminius metus jų indėlis į šalies ekonomiką mažiausiai padvigubėjo.

Tačiau reikia pripažinti, kad kol kas neabejotinas Lietuvos ekonomikos variklis ilgą laiką buvo pramonė, svariai prisidėjusi prie sparčiausio Lietuvos BVP augimo Europos Sąjungoje. Pramonės įmonės dabar sukuria per 20% mūsų šalies BVP, vien Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įmonėse, LPK teigimu, dabar dirba apie 400.000 žmonių. Statistikos departamento 2022 II ketv. duomenimis, pramonės įmonėse, įskaičiuojant statybos, remonto, transporto sektorius, jų dirba 702.000.

Kad ir kaip žiūrėtum, sunku būtų nepastebėti, kad pramonė tebėra vienas tvirčiausių ramsčių Lietuvos ekonomikai, svariai prisidėdama prie darbo vietų kūrimo, šalies eksporto augimo ir valstybės biudžeto pildymo. Tad pramonininkai turi teisę kelti verslo finansavimo klausimus, nors grėsmių akivaizdoje kai kurių verslininkų pasirinktas netinkamas tonas, regis, peržengia konstruktyvios diskusijos ribas ir provokuoja aštresnes kitų rinkos dalyvių reakcijas.

Startuoliai, LPK teigimu, neįvertina, kokią dalį išlaidų pramonės produkto sąnaudoje sudaro elektros kaina. Pramonės įmonių išlaidos staklėms, parduotuvių apšvietimui ir kt. yra nepalyginamai didesnės nei vidutinio startuolio biuro sąnaudos už elektrą.

LPK teigia, kad šiuo metu apie 60% iš 4.000 šalies pramonės įmonių elektrą perka rinkos kainomis – vidutiniškai po 30 centų už kilovatvalandę. Elektros energija, LPK teigimu, iki krizės sudarė 3–25% gaminių savikainos, o dabar esą – didžiąją dalį. Tai, kad elektra per mėnesį pabrango 3,5 karto, pramonininkai vadina nebe smūgiu žemiau juostos, o nokautu.

LPK atstovai atkreipia dėmesį, kad ne tik Lietuvos įmonės kelia aukštų elektros ir dujų kainų finansavimo iš biudžeto klausimus – tą daro visa Europa. Nuo būsimų sprendimų priklausys ne tik egzistenciniai įmonių išgyvenimo klausimai kelerių metų perspektyvoje, bet ir šalių konkurencingumas globalioje rinkoje. Gaminantys brangiau, mažiau (stabdant ar mažinant gamybą dėl brangių išteklių) neišvengiamai turės užleisti turimas pozicijas.

Anot Mažvydo Šileikos, „Linas Agro“ finansų vadovo, Lietuvos produkcijos konkurencingumas priklausys nuo to, ar ir kiek savo pramonę nuspręs remti kitos Europos šalys.

„Jei jos apribos energetikos kainas arba jas amortizuos, tų šalių įmonės bus konkurencingesnės ir galimai tieks pigesnę produkciją į mūsų rinką. Tada kyla klausimas, kaip bus su vietos pramone ir gamyba“, – VŽ sako jis.

M. Šileika teigia, kad „Linas Agro“ praėjusieji finansiniai metai buvo geri, iš dalies ir dėl „KG Group“ bei susijusių įmonių perėmimo. Vis dėlto paukštininkystės segmentas, kuris yra itin imlus dujų kainoms, esą neša nuostolius nuo pandemijos pradžios. „Linas Agro“ finansų vadovo teigimu, jeigu būtų itin šalta žiema, įmonę, kaip ir kitus pramonininkus, užkluptų dideli sunkumai.

Akivaizdu, kad nuo daugiau kaip penktadalį BVP sukuriančios pramonės priklausys sėkmė spręsti iššūkius ir mūsų šalies gerovė, todėl pramonės, jei šios srities įmonės išties atsidurs ties bankroto slenksčiu, esant sunkmečiui palikti likimo valiai nevalia.

VŽ nuomone, vis dėlto verslininkams, prieš reikalaujant valstybės pagalbos, vertėtų ieškoti būdų energetinius bei kitus iššūkius pirmiausia spręsti savo jėgomis juos aktyviai komunikuojant ir argumentuojant visuomenei. Juo labiau, nederėtų siūlyti kontroversiškų sprendimų, kaip antai remiančių autoritarinius režimus. Matant tokias pastangas ir vertinant, kad jų nepakanka, diskusijos dėl papildomos valstybės paramos visuomenei atrodytų natūralus ir pagrįstas, nekeltų tokio erzelio, kuris būdingas šaltmečiams, kai skirtingos visuomenės grupės imasi aktyviai tampyti visada per striuką finansinę antklodę kiekvienas į savo pusę.

O startuoliams ir vadinamiems tradiciniams verslams verta pagalvoti apie konstruktyvią diskusiją ne tik visada aktualia tema, kaip naudoti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Abiem pusėms akivaizdžiai trūksta žinių apie verslų specifiką, todėl vieni įsivaizduoja, kad startuolių bendrovių energetiniai poreikiai apsiriboja įjungtu kompiuteriu, kitiems šiuolaikinę pramonę vis dar simbolizuoja juodais dūmais rūkstantys kaminai. Paradoksalu, bet ir vieni, ir kiti gyvena klaidingų stereotipų nelaisvėje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

J. Červiakovskis. Valstybės dilema: kompensacijos ar investicijos į vandentvarką

Elektros kainų šuolis sukėlė šoką ne tik eiliniams vartotojams, bet ir verslo įmonėms bei viešajam sektoriui.

Nuomonės
2022.10.03
Farsas su kliedesių prieskoniu 20

Nors Putinas jau nusibraižė „padidintos“ Rusijos žemėlapį, civilizuotas pasaulis jam siunčia tvirtą žinią:...

Nuomonės
2022.10.03
J. Dedela. Lietuvoje smulkiam ir vidutiniam verslui išlikti yra sunkiausia Europoje 6

Lietuvos verslo išlikimo rodiklis – žemiausias Europoje: pirmųjų metų neišgyvena daugiau nei kas trečias, o...

Nuomonės
2022.10.02
V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku