Startuoliai apie stambaus verslo kreipimąsi dėl subsidijų už elektrą: pinigus geriau skirkime švietimui

Tadas Burgaila, sveikatingumo startuolio „Kilo Health“ bendraįkūrėjas ir vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos startuoliai kritiškai vertina dalies stambaus Lietuvos verslo kreipimąsi į Vyriausybę dėl subsidijų už elektrą ir dujas bei prašomų apie milijardo eurų lengvatinių paskolų savo energijos šaltiniams įsigyti ir siūlo galimus sprendimus.

55 startuolius, įskaitant ir didžiausius, vienijančios bendruomenės „Unicorns Lithuania“ atstovai ragina pagalbos prašančius verslus prisiimti atsakomybę ir diskutuoti apie ilgalaikius sprendimus, valstybės resursus verčiau skiriant švietimui, pavyzdžiui, mokytojų algoms didinti.

„Pastarosiomis dienomis matome reiškinį, kurį norisi vadinti „verslo verktinių“ suvažiavimu. Labai žinomi žmonės, sėkmingi verslininkai, gerais laikais generavę didelius pelnus, staiga pradėjo spausti valstybę, kaip čia netikėtai atėjo sunkmetis. Startuoliai turi kitokį požiūrį į valstybės resursų valdymą ir paskirstymą. Man dėl kolegų gėda“, – pranešime cituojamas Rytis Laurinavičius, rinkodaros automatizavimo platformos „Omnisend“ vienas įkūrėjų ir vadovas.

Situaciją šiandien Lietuvoje jis lygina su pasaka apie tris paršiukus – vieni stengėsi ir statė, o kiti, nors stambūs ir pelningi, staiga pakilus vėjui šaukiasi pagalbos.

„Tai jau ne svetima, o sava gėda, nes visuomenėje tu esi priskiriamas prie to paties, prie tų pačių verslininkų. Startuoliai negina Vyriausybės, nėra politiškai angažuoti, bet pikta, ką kalba kiti verslininkai, koks įvaizdis kuriamas. Verslas kartu su valstybe, visuomene turi susiimti, prisiimti atsakomybę, pasidalinti ir išgyventi krizes“, – priduria R. Laurinavičius.

Rytis Laurinavičius, „Omnisend“ vadovas ir vienas įkūrėjų. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Siūlo paskolinti

Tado Burgailos, sveikatos technologijų įmonės „Kilo Health“ vadovo ir vieno įkūrėjų, teigimu, toks verslininkų elgesys pykdo – iš pradžių giriamasi, kad grynasis grupės pelnas augo daugiau nei 4 kartus ir siekia 80 mln. Eur., o po savaitės prašoma valstybės paramos.

Nors pranešime žiniasklaidai pelną auginusios įmonės pavadinimas neįvardinamas, T. Burgaila, panašu, kalba apie „Linas Agro“ grupę.

Darius Zubas, „Linas Agro“ valdybos pirmininkas, praėjusią savaitę kalbėjo, kad mokesčiais valstybę išlaikantis verslas energetinės krizės metu norėtų sulaukti iš jos solidarumo. Jis teigė, kad jo įmonių grupė per šią žiemą dėl augančių energetikos išteklių kainų patirs 10 mln. Eur nuostolių ir tai vadino katastrofa, bet ne verslo pabaiga.

Tiesa, vos prieš dvi savaites „Linas Agro“ skelbė apie beveik penkis kartus per praėjusius finansinius metus išaugusį pelną, kuris siekė 80 mln. Eur.

T. Burgaila pabrėžia, kad pelningi stambieji Lietuvos verslininkai dažnai įkvepia jaunus startuolius ir teigia, kad toks tradicinio verslo elgesys parodo kartų ir požiūrio į verslą skirtumus.

„Kreipiuosi į visus, kam reikia subsidijų elektros kainoms – mes uždirbame, galiu paskolinti. Rimtai. Mes galime susitikti ir jei jūs pasakysite, kad tas milijonas, kurį galiu duoti, valstybei sukurs daug gerovės, gerai. Bet mes turėsime diskusiją. Nes aš tikrai matau daug kitų būdų, kaip tą valstybės milijardą galima panaudoti. Pavyzdžiui, pakelti mokytojų atlyginimus“, – pastebi T. Burgaila.

Krizė – galimybė

Mantas Mikuckas, asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas, investuotojas, teigia, kad prisiimti atsakomybę ir parodyti gebėjimus ypač svarbu ir esant sunkmečiui.

„Valstybės funkcija nėra gelbėti nekonkurencingus verslus ar tuos, kurie prisiėmė nepamatuotai didelę riziką ir dabar dėl to kenčia. Ar norime investuoti į infliacijos didinimą, ar į ilgalaikį problemų sprendimą? Reikia pamiršti, kad, jei bus blogai, valstybė ateis gelbėti. Lietuva nebėra pigių išteklių ar pigios darbo jėgos kraštas – turime kurti aukštą pridėtinę vertę ir būti konkurencingi net prie aukštesnės kaštų bazės. Lietuvoje ta kaštų bazė tik didės, o ne mažės“, – kalba jis.

M. Mikucko teigimu, gelbėdama stambius ir pelningus verslus, Lietuva padarys meškos paslaugą, nes taip jie atšimpa ir tampa nekonkurencingi, didinama ir šalies skola. Tačiau meškerę valstybė gali ištiesti – skatinti transformaciją į žaliąją energetiką.

„Kiekviena krizė yra galimybė. Ši krizė – proga skirti aukščiausią prioritetą perėjimui prie pigios energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Ir apsirūpinti ja tiek, kad užtektų ne tik mums, bet ir kaimyninėms šalims parduoti. Apie tai ir turėtų vykti dialogas su Vyriausybe – kaip padaryti greičiau nei kiti“, – teigia jis ir priduria, kad energetikos krizės vienas verslas išspręsti nepajėgs – reikia dirbti išvien su valstybe.