Svylančių rusiškų padų taktika

Publikuota: 2022-09-14
„ZUMA Press“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„ZUMA Press“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Energetinės krizės ir užsitęsusio karo Ukrainoje fone Kremliaus šeimininkas iš intrigų, manipuliacijų ir šantažo kaladės traukia naujas kortas, mėgindamas įkalti pleištus į Vakarų vienybę. Šitaip agresorius tikisi tų šalių visuomenėse sukelti abejonių dėl paramos Ukrainai ir eilinį kartą paklibinti Europos demokratinius pamatus.

„Privalome pripažinti, kokie naivūs buvome dėl Rusijos ir kaip klydome, vertindami Rusijos veiksmus. Reikėjo labiau paklausyti, ką sakė mūsų draugai Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kurie gyveno Sovietų Sąjungoje. Dabar visi mokame priklausomybės nuo Rusijos energetikos kainą“, – vakar Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pareiškė Sanna Marin, Suomijos ministrė pirmininkė. Ir pridūrė: dėl energetinės krizės, kurioje atsidūrė ES šalys, jos pačios taip pat yra kaltos.

Suomijos premjerės pastebėjimas Rusijos energetinio šantažo kontekste kaip niekad aktualus. Juolab kad artėjant žiemai tai vienoje, tai kitoje Bendrijos šalyje pasigirsta raginimų, švelniai tariant, nenumoti ranka į rusiškas dujas, nes „artėja žiema“, o gyventi bent kiek vėsesniuose būstuose kai kurie europiečiai nenori. Jie – „nepratę“. 

O ir mokėti gali tekti daugiau.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak įtakingo naujienų portalo politico.eu, „iš pradžių, kai Rusija pradėjo agresiją prieš suverenią Ukrainą, europiečiai griežtai atmetė Maskvos poziciją ir aiškiai stojo Kyjivo pusėn, tačiau pastarosios apklausos rodo, kad jų ryžtas silpsta“.

Antai praėjusią savaitę paskelbtos „YouGov“ apklausos duomenimis, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje gyventojai dabar kur kas labiau nerimauja dėl pragyvenimo išlaidų nei dėl karo.

Protestuoti ir prieš kylančias energijos kainas, ir prieš Vakarų paramą Ukrainai pastarosiomis savaitėmis Vokietijos ir Čekijos miestuose į gatves išėjo tūkstančiai kraštutinių kairiųjų bei dešiniųjų. Tokiomis aplinkybėmis atrodo neišvengiama, kad Europos lyderiai patirs vis didesnį spaudimą švelninti sankcijas Rusijai. Laikas, jau nekalbant apie orą, yra Maskvos pusėje. Artėjant žiemai, europiečiai sąskaitose už sunaudojamą energiją pradės matyti didžiulį kainų augimą.

Nors sankcijos nėra vienintelis veiksnys, didinantis energijos kainas, jos suvaidino tam tikrą vaidmenį, ypač turint galvoje Maskvos sprendimą gerokai apriboti gamtinių dujų tiekimą Europai.

Kol kas sankcijų Kremliui klausimu ES lyderiai išlieka vieningi, bet čia vis akivaizdžiau matomi įtrūkiai, konstatuoja britų dienraštis „The Times“.

Šalyse, kuriose vyrauja stiprūs populistiniai judėjimai, kovos su sankcijomis frontas veržiasi jau ne vieną savaitę. Pasipriešinimas sankcijoms didėja Austrijoje, Italijoje, abejonių pasigirsta ir Vokietijoje. Nors maždaug pusė vokiečių teigia esantys pasirengę atlaikyti didesnius ekonominius sunkumus, kad paremtų Ukrainą, bet kita, ne mažesnė pusė į tai žiūri skeptiškai. O du trečdaliai apklaustųjų prognozuoja, kad Vokietijos solidarumas su Ukraina išsisklaidys toliau kylant kainoms.

Toks kai kuriose ES šalyse prasiveržiantis požiūris ir stebina, ir neramina. Stebina pirmiausia dėl to, kad tik apie savo šiltus namus ir piniginių storį galvojantys piliečiai užmiršta apie empatiją, žmoniškumą. Regis, asmeninė gerovė verčia juos tapti abejingus dėl kitų skausmo – o juk čia pat, Europoje, kasdien žūva Ukrainos žmonės. Šalies gyventojai netenka ne tik dujų ar vandens, bet ir pačios pastogės – rusai toliau griauna jų namus. Pastarosiomis dienomis gerai nuo Ukrainos armijos gavę į kaulus, kerštaujantys teroristai ėmė „kovoti“ su elektrinėmis.

O neramina dėl to, jog dalis vakariečių vis dar galvoja, kad karas „kažkur ten“ ir į jų duris niekada nepasibels. Suomijos premjerė, ko gero, truputį klysta: Vakarai nebuvo naivūs dėl Rusijos – jie vis dar tebėra tokie. Neperlaužus stuburo rusiškajam imperializmui ir rusofašizmui, po kurio laiko atsitiesusios ordos iš Rytų vėl stūgaus „galim pakartoti“. Ir, neabejokite, kartos. Ir kai pasibels į Berlyno ar Vienos vartus, nebe dujų ar elektros kaina tuomet jau gyventojams rūpės.

„Vakarai turi suprasti, kad jeigu Rusija laimės Ukrainoje, Vakarai bus kiti. Jie taps tolesniu Putino taikiniu. Tai grėsmė visai vakarietiškai civilizacijai“, – atsakydamas į klausimą apie Vakarų solidarumą ir ryžtą Austrijos visuomeniniam transliuotojui ORF pabrėžė Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras.

„Tad esame toje pačioje valtyje“, – pridūrė jis.

Ar Europos lyderiai išties girdi, ką kalba Senąjį žemyną nuo ginkluotų agresyvių rusiškų gaujų ginantys ukrainiečiai? Ar sugebės rasti argumentų, įtikinančių savo visuomenes?

„Nes jeigu europiečiai tikrai tikėtų, kad jų pačių saugumui iškilo pavojus, jie nesiektų taikos Ukrainoje bet kokiomis sąlygomis ir nedemonstruotų prieš karą. Jie prašytų savo lyderių atsiųsti ukrainiečiams dar daugiau ginklų“, – daro išvadą politico.eu.

Vakarai neturi leisti Putinui skaldyti vienybę, ką jis dabar itin aktyviai mėgina daryti, pasitelkęs energetinio šantažo vėzdus. Patirdamas vis skaudesnius pralaimėjimus Ukrainoje, pseudoimperatorius užuodžia ir savo svylančių padų smarvę. Mėgindamas spausti ir skaldyti europietišką vienybę, diktatorius tikisi taip priversti Vakarus mažiau remti Ukrainą, pirmiausia – ginklais. O gal net pavyktų iškaulyti ir sankcijas atšaukti...

Planas – lyg ir negudrus, tačiau kodėl gi nepamėginus patikrinti kai kurių šalčiui ir intrigoms neatsparių europiečių?

„Europa ir Vakarų pasaulis yra nusiteikę labai ryžtingai ir parodė didelę vienybę šioje kovoje. Vienybė yra svarbiausias mūsų ginklas, kovojant su Rusijos terorizmu. Dabar tos vienybės reikia labiau nei bet kada, kai Rusija energiją naudoja kaip ginklą prieš Europą“, – vakar teigė S. Marin. Pasak jos, pasitikėjimas Rusija dingo, ir tai – ilgam. O energetikos krizė tik reiškia, kad pavyks greičiau išsilaisvinti nuo Rusijos priklausomybės.

VŽ nuomone, visiems Vakarams atėjo dar viena išmėginimų valanda. Atsikratę priklausomybės nuo rusiškos energijos vamzdžio, turime tapti stipresni. Suomijos premjerė teisi: mūsų visuomenės klesti dėl to, kad demokratijoje mes patys priimame sprendimus dėl savo ateities.

O dėl artėjančios žiemos, vertas patarimas: svarbu užtikrinti, jog energijos ES šalyse nepritrūktų, ir imtis veiksmų, kad piliečiams energijos kaina per daug neišaugtų. 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku