Svylančių rusiškų padų taktika
„Privalome pripažinti, kokie naivūs buvome dėl Rusijos ir kaip klydome, vertindami Rusijos veiksmus. Reikėjo labiau paklausyti, ką sakė mūsų draugai Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kurie gyveno Sovietų Sąjungoje. Dabar visi mokame priklausomybės nuo Rusijos energetikos kainą“, – vakar Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pareiškė Sanna Marin, Suomijos ministrė pirmininkė. Ir pridūrė: dėl energetinės krizės, kurioje atsidūrė ES šalys, jos pačios taip pat yra kaltos.
Suomijos premjerės pastebėjimas Rusijos energetinio šantažo kontekste kaip niekad aktualus. Juolab kad artėjant žiemai tai vienoje, tai kitoje Bendrijos šalyje pasigirsta raginimų, švelniai tariant, nenumoti ranka į rusiškas dujas, nes „artėja žiema“, o gyventi bent kiek vėsesniuose būstuose kai kurie europiečiai nenori. Jie – „nepratę“.
O ir mokėti gali tekti daugiau.
Pasak įtakingo naujienų portalo politico.eu, „iš pradžių, kai Rusija pradėjo agresiją prieš suverenią Ukrainą, europiečiai griežtai atmetė Maskvos poziciją ir aiškiai stojo Kyjivo pusėn, tačiau pastarosios apklausos rodo, kad jų ryžtas silpsta“.
Antai praėjusią savaitę paskelbtos „YouGov“ apklausos duomenimis, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje gyventojai dabar kur kas labiau nerimauja dėl pragyvenimo išlaidų nei dėl karo.
Protestuoti ir prieš kylančias energijos kainas, ir prieš Vakarų paramą Ukrainai pastarosiomis savaitėmis Vokietijos ir Čekijos miestuose į gatves išėjo tūkstančiai kraštutinių kairiųjų bei dešiniųjų.
Tokiomis aplinkybėmis atrodo neišvengiama, kad Europos lyderiai patirs vis didesnį spaudimą švelninti sankcijas Rusijai. Laikas, jau nekalbant apie orą, yra Maskvos pusėje. Artėjant žiemai, europiečiai sąskaitose už sunaudojamą energiją pradės matyti didžiulį kainų augimą.
Nors sankcijos nėra vienintelis veiksnys, didinantis energijos kainas, jos suvaidino tam tikrą vaidmenį, ypač turint galvoje Maskvos sprendimą gerokai apriboti gamtinių dujų tiekimą Europai.
Kol kas sankcijų Kremliui klausimu ES lyderiai išlieka vieningi, bet čia vis akivaizdžiau matomi įtrūkiai, konstatuoja britų dienraštis „The Times“.
Šalyse, kuriose vyrauja stiprūs populistiniai judėjimai, kovos su sankcijomis frontas veržiasi jau ne vieną savaitę. Pasipriešinimas sankcijoms didėja Austrijoje, Italijoje, abejonių pasigirsta ir Vokietijoje. Nors maždaug pusė vokiečių teigia esantys pasirengę atlaikyti didesnius ekonominius sunkumus, kad paremtų Ukrainą, bet kita, ne mažesnė pusė į tai žiūri skeptiškai. O du trečdaliai apklaustųjų prognozuoja, kad Vokietijos solidarumas su Ukraina išsisklaidys toliau kylant kainoms.
Toks kai kuriose ES šalyse prasiveržiantis požiūris ir stebina, ir neramina. Stebina pirmiausia dėl to, kad tik apie savo šiltus namus ir piniginių storį galvojantys piliečiai užmiršta apie empatiją, žmoniškumą. Regis, asmeninė gerovė verčia juos tapti abejingus dėl kitų skausmo – o juk čia pat, Europoje, kasdien žūva Ukrainos žmonės. Šalies gyventojai netenka ne tik dujų ar vandens, bet ir pačios pastogės – rusai toliau griauna jų namus. Pastarosiomis dienomis gerai nuo Ukrainos armijos gavę į kaulus, kerštaujantys teroristai ėmė „kovoti“ su elektrinėmis.
O neramina dėl to, jog dalis vakariečių vis dar galvoja, kad karas „kažkur ten“ ir į jų duris niekada nepasibels. Suomijos premjerė, ko gero, truputį klysta: Vakarai nebuvo naivūs dėl Rusijos – jie vis dar tebėra tokie. Neperlaužus stuburo rusiškajam imperializmui ir rusofašizmui, po kurio laiko atsitiesusios ordos iš Rytų vėl stūgaus „galim pakartoti“. Ir, neabejokite, kartos. Ir kai pasibels į Berlyno ar Vienos vartus, nebe dujų ar elektros kaina tuomet jau gyventojams rūpės.
„Vakarai turi suprasti, kad jeigu Rusija laimės Ukrainoje, Vakarai bus kiti. Jie taps tolesniu Putino taikiniu. Tai grėsmė visai vakarietiškai civilizacijai“, – atsakydamas į klausimą apie Vakarų solidarumą ir ryžtą Austrijos visuomeniniam transliuotojui ORF pabrėžė Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras.
„Tad esame toje pačioje valtyje“, – pridūrė jis.
Ar Europos lyderiai išties girdi, ką kalba Senąjį žemyną nuo ginkluotų agresyvių rusiškų gaujų ginantys ukrainiečiai? Ar sugebės rasti argumentų, įtikinančių savo visuomenes?
„Nes jeigu europiečiai tikrai tikėtų, kad jų pačių saugumui iškilo pavojus, jie nesiektų taikos Ukrainoje bet kokiomis sąlygomis ir nedemonstruotų prieš karą. Jie prašytų savo lyderių atsiųsti ukrainiečiams dar daugiau ginklų“, – daro išvadą politico.eu.
Vakarai neturi leisti Putinui skaldyti vienybę, ką jis dabar itin aktyviai mėgina daryti, pasitelkęs energetinio šantažo vėzdus. Patirdamas vis skaudesnius pralaimėjimus Ukrainoje, pseudoimperatorius užuodžia ir savo svylančių padų smarvę. Mėgindamas spausti ir skaldyti europietišką vienybę, diktatorius tikisi taip priversti Vakarus mažiau remti Ukrainą, pirmiausia – ginklais. O gal net pavyktų iškaulyti ir sankcijas atšaukti...
Planas – lyg ir negudrus, tačiau kodėl gi nepamėginus patikrinti kai kurių šalčiui ir intrigoms neatsparių europiečių?
„Europa ir Vakarų pasaulis yra nusiteikę labai ryžtingai ir parodė didelę vienybę šioje kovoje. Vienybė yra svarbiausias mūsų ginklas, kovojant su Rusijos terorizmu. Dabar tos vienybės reikia labiau nei bet kada, kai Rusija energiją naudoja kaip ginklą prieš Europą“, – vakar teigė S. Marin. Pasak jos, pasitikėjimas Rusija dingo, ir tai – ilgam. O energetikos krizė tik reiškia, kad pavyks greičiau išsilaisvinti nuo Rusijos priklausomybės.
VŽ nuomone, visiems Vakarams atėjo dar viena išmėginimų valanda. Atsikratę priklausomybės nuo rusiškos energijos vamzdžio, turime tapti stipresni. Suomijos premjerė teisi: mūsų visuomenės klesti dėl to, kad demokratijoje mes patys priimame sprendimus dėl savo ateities.
O dėl artėjančios žiemos, vertas patarimas: svarbu užtikrinti, jog energijos ES šalyse nepritrūktų, ir imtis veiksmų, kad piliečiams energijos kaina per daug neišaugtų.
