Kaip Putinas skaldo Europą ir kaip jam sekasi

Tūkstančiai protestuotojų susirinko Leipcige ir kituose Europos miestuose išsakyti nepasitenkinimą tuo, kad, jų nuomone, valdžia daugiau dėmesio skiria Ukrainai nei paramai žmonėms dėl didelių kainų. Christiano Mango („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Artėjant žiemai, ekspertai pastebi vis labiau ryškėjančius įtrūkius Vakarų demokratijose dėl paramos Ukrainai. Maža to, siautėjančių ir nesibaigiančių krizių sąlygomis galvas vėl kelia radikalai, galintys ilgainiui nušluoti ar bent gerokai „pakutenti“ tradicinę vakarietišką politiką puoselėjančias valdžias.

Kremlius neapleidžia savo ilgalaikės strategijos ardyti Europos demokratinius pamatus.
Vokietijos, Čekijos, Bulgarijos, Vengrijos, Italijos pavyzdžiai.
„Žiema bus ilga“, įspėja „Gazprom“.
„Putino nuomone, prieš sankcijas ir karinę paramą Ukrainai pasisakanti Europa yra tokia pat gera, kaip ir prorusiškoji“, – rašo politico.eu.

Įtakingo europietiškų naujienų portalo politico.eu reportažas apie Putino pastangas atakuoti ir skaldyti Vakarų demokratijas pradedamas taip: „Nerimą keliantys liudininkų pasakojimai apie karą Ukrainoje, raginimai ginkluotis prieš kolonijinius užkariavimus ir nuoširdūs prašymai visuomenei padėti. Tokius vaizdus pastarąjį pusmetį galima matyti daug kur Europoje. Tačiau šįkart matome svarbų skirtumą: praėjusio mėnesio pabaigoje Berlyne vykusio mitingo dalyviai puikavosi ne Ukrainos, bet Kremliaus remiamų separatistinių Luhansko ir Donecko „respublikų“ spalvomis. Ir jų niūrių įspėjimų taikinys buvo ne Rusija, bet JAV.“