Milijardas: kelionė greitkeliu ar apylankomis?
„Artimiausiu metu, t. y. šiemet ir kitąmet, iš ministerijos valdomų įvairių fondų į Lietuvos ekonomiką bus investuotas milijardas. Šios lėšos bus skirtos iš ES struktūrinių fondų, „Naujos kartos Lietuvos“ fondo, taip pat Teisingos pertvarkos ir Modernizavimo fondų“, – vakar informavo Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
365 mln. Eur bus skirta verslui, inovacijoms ir investicijoms. Tai bus finansiniai ištekliai startuoliams, skaitmeninių inovacijų centrams, verslo inkubatoriams, pramoninėms zonoms, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat valstybinėms įmonėms bei institucijoms.
Tarp programų, kurioms bus nukreipti pinigai, yra verslo prieiga prie finansinių šaltinių, atsigavimas po ekonomikos nuosmukio, naujų, inovatyvių bendro naudojimo įrankių ir technologinių sprendimų kūrimas, netechnologinių inovacijų plėtra, misijų programos ir kompetencijos centrų įkūrimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, naujų eksporto rinkų identifikavimas ir kt.
Iš minėto milijardo bus atseikėta žaliajai ekonomikai, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimui.
Pranešama, kad kvietimai gauti šias lėšas bus skelbiami iki 2023 m. pabaigos. Anot ministerijos, iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai už 40% visos numatytosios sumos, t. y. už beveik 400 mln. Eur.
Ministrė pažadėjo, kad „šie pinigai judės į ekonomiką sparčiau nei paprastai“.
Pažadas teikia vilčių, verslininkai jį sveikina, tačiau pernelyg džiaugtis neskuba – mat dar dažnokai tenka susidurti su valdiškų institucijų nerangumu, pertekliniais reikalavimais ir pan.
„Greitis ir efektyvumas dabar yra svarbu. Todėl norėtųsi, kad valstybės institucijos suktųsi kaip įmanoma greičiau, investuojant šį milijardą į ekonomiką“, – teigia Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
„Milijardas yra daug. Bet itin svarbu ir kaip greitai tas milijardas pasieks ekonomiką. Todėl reikia, kad būtų paspartinti paraiškų nagrinėjimai ir leidimų išdavimai, nuimti įvairūs neproporcingi apribojimai ir atlikti kiti veiksmai“, – aiškina Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbtam planui turi kiek daugiau pastabų, todėl aukšto balo jam nerašytų. Mantas Gudas, LPK viceprezidentas, pasigenda daugiau dėmesio pramonės sektoriui.
„Pramonė reikalauja, kad lėšos būtų nukreiptos ne tik technologijoms ir IT. Todėl manome, kad planas gerokai tobulintinas, nes jeigu būtų bent kažkiek peržiūrėti prioritetai, pridėtinė vertė galėtų būti sukurta didesnė už tas pačias numatytąsias lėšas“, – teigė jis.
Pasak LPK viceprezidento, startuolių reikalingumas lyg ir nekvestionuojamas, tačiau vis dėlto jie yra rizikos kapitalas, ne visiškai tvarus dalykas.
„Ar valstybės užduotis – investuoti į startuolių auginimą?“ – klausia M. Gudas.
Ne paslaptis, kad šalies pramonė it tas lokomotyvas ištempė Lietuvos ekonomiką per COVID-19 krizę. Dabar gamintojams tenka spręsti naujus iššūkius: dėl sutrikusių tiekimo grandinių stringa gamyba, tęsiasi lustų krizė, įšaldomos lėšos, prarastos kai kurios rinkos. Papildomą naštą užkrovė brangstanti energetika, dar labiau pakišusi koją Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumui.
Ko gero, dauguma supranta, kad tas milijardas eurų – ne guminis, todėl kiek jį betampytum į visas puses, visų norų patenkinti nepavyks. Tačiau atsižvelgti į verslo pastabas, VŽ nuomone, lėšas skirstanti ministerija privalėtų. Ypač dėl pageidavimų, kad valstybinės institucijos padidintų apsukas – greičiau išnagrinėtų paraiškas ir išduotų leidimus, nuimtų neproporcingus apribojimus ir kt. Ir kad pažadėtas milijardas būtų panaudotas išties efektyviai.
