Milijardas: kelionė greitkeliu ar apylankomis?

Publikuota: 2022-09-13
„Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Žinia, kad į Lietuvos ekonomiką įplauks 1 mlrd. Eur, susilaukė nevienareikšmiškos reakcijos – verslas iš esmės sveikino šį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą, tačiau turi jam ir pastabų, ir pageidavimų, pirmiausia – kad valstybės institucijos suktųsi kaip įmanoma greičiau. Didesnio dėmesio pasigenda šalies pramonininkai.

„Artimiausiu metu, t. y. šiemet ir kitąmet, iš ministerijos valdomų įvairių fondų į Lietuvos ekonomiką bus investuotas milijardas. Šios lėšos bus skirtos iš ES struktūrinių fondų, „Naujos kartos Lietuvos“ fondo, taip pat Teisingos pertvarkos ir Modernizavimo fondų“, – vakar informavo Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

365 mln. Eur bus skirta verslui, inovacijoms ir investicijoms. Tai bus finansiniai ištekliai startuoliams, skaitmeninių inovacijų centrams, verslo inkubatoriams, pramoninėms zonoms, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat valstybinėms įmonėms bei institucijoms. Tarp programų, kurioms bus nukreipti pinigai, yra verslo prieiga prie finansinių šaltinių, atsigavimas po ekonomikos nuosmukio, naujų, inovatyvių bendro naudojimo įrankių ir technologinių sprendimų kūrimas, netechnologinių inovacijų plėtra, misijų programos ir kompetencijos centrų įkūrimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, naujų eksporto rinkų identifikavimas ir kt.

Iš minėto milijardo bus atseikėta žaliajai ekonomikai, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pranešama, kad kvietimai gauti šias lėšas bus skelbiami iki 2023 m. pabaigos. Anot ministerijos, iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai už 40% visos numatytosios sumos, t. y. už beveik 400 mln. Eur. Ministrė pažadėjo, kad „šie pinigai judės į ekonomiką sparčiau nei paprastai“.

Pažadas teikia vilčių, verslininkai jį sveikina, tačiau pernelyg džiaugtis neskuba – mat dar dažnokai tenka susidurti su valdiškų institucijų nerangumu, pertekliniais reikalavimais ir pan.

„Greitis ir efektyvumas dabar yra svarbu. Todėl norėtųsi, kad valstybės institucijos suktųsi kaip įmanoma greičiau, investuojant šį milijardą į ekonomiką“, – teigia Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

„Milijardas yra daug. Bet itin svarbu ir kaip greitai tas milijardas pasieks ekonomiką. Todėl reikia, kad būtų paspartinti paraiškų nagrinėjimai ir leidimų išdavimai, nuimti įvairūs neproporcingi apribojimai ir atlikti kiti veiksmai“, – aiškina Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbtam planui turi kiek daugiau pastabų, todėl aukšto balo jam nerašytų. Mantas Gudas, LPK viceprezidentas, pasigenda daugiau dėmesio pramonės sektoriui.

 „Pramonė reikalauja, kad lėšos būtų nukreiptos ne tik technologijoms ir IT. Todėl manome, kad planas gerokai tobulintinas, nes jeigu būtų bent kažkiek peržiūrėti prioritetai, pridėtinė vertė galėtų būti sukurta didesnė už tas pačias numatytąsias lėšas“, – teigė jis.

Pasak LPK viceprezidento, startuolių reikalingumas lyg ir nekvestionuojamas, tačiau vis dėlto jie yra rizikos kapitalas, ne visiškai tvarus dalykas.

„Ar valstybės užduotis – investuoti į startuolių auginimą?“ – klausia M. Gudas.

Ne paslaptis, kad šalies pramonė it tas lokomotyvas ištempė Lietuvos ekonomiką per COVID-19 krizę. Dabar gamintojams tenka spręsti naujus iššūkius: dėl sutrikusių tiekimo grandinių stringa gamyba, tęsiasi lustų krizė, įšaldomos lėšos, prarastos kai kurios rinkos. Papildomą naštą užkrovė brangstanti energetika, dar labiau pakišusi koją Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumui.

Ko gero, dauguma supranta, kad tas milijardas eurų – ne guminis, todėl kiek jį betampytum į visas puses, visų norų patenkinti nepavyks. Tačiau atsižvelgti į verslo pastabas, VŽ nuomone, lėšas skirstanti ministerija privalėtų. Ypač dėl pageidavimų, kad valstybinės institucijos padidintų apsukas – greičiau išnagrinėtų paraiškas ir išduotų leidimus, nuimtų neproporcingus apribojimus ir kt. Ir kad pažadėtas milijardas būtų panaudotas išties efektyviai.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku