Iki kitų metų pabaigos ekonomiką žadama paskatinti papildomu milijardu
Tekstas papildytas ministrės ir asocijuotų verslo struktūrų vadovų komentarais.
Pirmadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje pristatytos jau šį rugsėjį startuosiančios paramos verslui priemonės.
„Situacija visoje Europoje tebėra neapibrėžta. Tą neapibrėžtumą sukėlė Putino karas Ukrainoje. Matome reikšmingus energijos kainų šuolius, taip pat nuo kovido vis dar trūkinėjančias tiekimo grandines. Verslas jau dabar gali pasinaudoti tam tikromis finansinėmis priemonėmis. Bet dabar pristatome ir naujus instrumentus“, – sakė joje dalyvavusi ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Akivaizdu, kad greitų priemonių auginti ekonomiškai stipresnę, konkurencingesnę ir turtingesnę Lietuvą nėra, todėl turime pasitelkti ilgalaikius sprendimus“, – pridūrė A. Armonaitė.
„Artimiausiu metu, t. y. šiemet ir kitąmet iš ministerijos valdomų įvairių fondų į Lietuvos ekonomiką bus investuotas milijardas. Šios lėšos bus skirtos iš ES struktūrinių fondų, „Naujos kartos Lietuva“ fondo, taip pat Teisingos pertvarkos ir Modernizavimo fondų“, – informavo ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Trys pagrindinės kryptys
365 mln. Eur bus skirta verslui, inovacijoms ir investicijoms. Tai bus finansiniai ištekliai startuoliams, skaitmeninių inovacijų centrams, verslo inkubatoriams, pramoninėms zonoms, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat valstybinėms įmonėms bei institucijoms.
Tarp programų, kurioms bus nukreipti pinigai, yra verslo prieiga prie finansinių šaltinių, atsigavimas po ekonomikos nuosmukio, naujų, inovatyvių bendro naudojimo įrankių ir technologinių sprendimų kūrimas, netechnologinių inovacijų plėtra, misijų programos ir kompetencijos centrų įkūrimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, naujų eksporto rinkų identifikavimas ir kt.
Žaliajai ekonomikai planuojama skirti 268 mln. Eur: energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir atsinaujinantiems energijos ištekliams pramonės įmonėse diegti, taip pat skaitmeniniams inovacijų centrams bei kt.
Valstybės ir verslo skaitmenizavimui numatoma skirti 320 mln. Eur: paslaugų skaitmenizavimui, efektyviam valstybės informacinių išteklių valdymui, duomenų valdymo modelio, taip pat dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijoms, robotikos procesų automatizavimo produktų kūrimui ir kt. projektams.
[infogram id="85eed792-5323-42db-8011-393a9371fc5f" prefix="qb3" format="interactive" title="1 mlrd. Lietuvos ekonomikai"]
Šiemet kvietimai apims 40% sumos
Pasak A. Armonaitės, numatoma, kad kvietimai gauti šias lėšas bus skelbiami iki 2023 m. pabaigos. Ministrė žadėjo, kad „šie pinigai judės į ekonomiką sparčiau nei paprastai“.
Anot ministerijos, iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai už 40% visos numatytosios sumos, t. y. už beveik 400 mln. Eur.
Šias lėšas verslas galės be kita ko panaudoti ir kompensuodamas dabar patiriamas išlaidas dėl smarkiai padidėjusių energijos kainų.
Įžvelgia ir tobulintinų dalykų
Spaudos konferencijoje dalyvavę verslo asocijuotų struktūrų atstovai iš esmės sveikino planą, nors ir pateikė jam tam tikrų pastabų.
„Greitis ir efektyvumas dabar yra svarbu. Todėl norėtųsi, kad valstybės institucijos suktųsi kaip įmanoma greičiau, investuojant šį milijardą į ekonomiką“, – teigė Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
„Milijardas yra daug. Bet itin svarbu ir kaip greitai tas milijardas pasieks ekonomiką. Todėl reikia, kad būtų paspartinti paraiškų nagrinėjimai ir leidimų išdavimai, nuimti įvairūs neproporcingi apribojimus ir atlikti kiti veiksmai“, – kalbėjo Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas turėjo kiek daugiau pastabų paskelbtajam planui. Anot jo, pasigendama daugiau dėmesio pramonės sektoriui: „Pramonė reikalauja, kad lėšos būtų nukreiptos ne tik technologijoms ir IT. Todėl manome, kad planas galėtų būti planas gerokai tobulintinas, nes jeigu būtų bent kažkiek peržiūrėti prioritetai, pridėtinė vertė galėtų būti sukurta didesnė už tas pačias numatytąsias lėšas.“
