Ar krisime į krizę, daug kas priklauso nuo mūsų pačių
Su pastaraisiais lūkesčiais glaudžiai susijusios EURIBOR palūkanos jau perlipo 1% ir toliau sparčiai kyla.
Euro zonoje rugpjūtį fiksuota rekordinė 9,1% metinė infliacija pranoko ekonomistų prognozes dėl 9% ir šiuo metu tikslinę 2% vidutinės trukmės infliaciją viršija daugiau nei keturis kartus.
Tai verčia ECB elgtis agresyviau, o visa tai reiškia, kad verslas, susiduriantis su išbrangusių energetinių išteklių keliamais iššūkiais, neišvengs išaugusių skolų apmokėjimo galvasopės.
Centrinių bankų vadovai siunčia vis daugiau signalų dėl griežtinamos pinigų politikos.
Štai Jerome’as Powellas, JAV federalinio rezervų banko (FED) vadovas, Jackson Hole (JAV) vykusiame centrinių bankų vadovų susitikime, rugpjūčio pabaigoje patikino, kad užtikrintai griežtins politiką tol, kol horizonte aiškiai nepasimatys 2% infliacija. Tai, įspėjo jis, sukels „skausmo“ gyventojams ir verslams, tačiau tokia esanti infliacijos sumažinimo kaina.
Jam pritarė ir kiti centrinių bankų vadovai. Isabel Schnabel, ECB valdančiosios tarybos narė, taip pat sakė, kad bankas „neturi kitos išeities“, kaip tik didinti bazinę palūkanų normą – net jei tai stumtels Europą į recesiją.
Vis daugiau blaivesnių protų skelbia, kad sustabdyti infliacijos kopimo vien centriniai bankai nepajėgs, jei į bendrą kovą nestos vyriausybės, kurios biudžetų lėšomis gelbėjo ekonomikas kilus COVID-19 pandemijai, o prasidėjus karui Ukrainoje ėmėsi milijardinėmis subsidijomis kompensuoti smarkiai išaugusias elektros ir dujų sąskaitas gyventojams ir verslui.
Jackson Hole simpoziume pristatytas tyrimas skelbia, kad siekiant suvaldyti infliaciją fiskalinė politika turi veikti išvien su griežtinama pinigų politika, t. y. vyriausybės turi įtikinti žmones, kad užuot didinus skolas joms teks didinti mokesčius ir karpyti išlaidas.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad pasaulis sulauks dar didesnės infliacijos, jei griežtinama pinigų politika nebus palydėta lūkesčių, jog taip pat bus griežtinama fiskalinė drausmė, tvarkoma pablogėjusi viešųjų finansų būklė ir karpomi išaugę deficitai.
„Tokiu atveju įsisuktų save maitinanti augančių nominalių palūkanų normų, kylančios infliacijos, ekonominės stagnacijos ir didėjančių skolų spiralė“, – ataskaitoje perspėja tyrimo autoriai.
Tyrėjai taip pat atskleidė, kad maždaug pusė infliacijos JAV, kuri liepą siekė 8,5%, išaugo dėl padidėjusių biudžeto išlaidų ir įsitikinimo, kad vyriausybė nesilaikys išmintingos fiskalinės politikos.
Kaip nuogąstauta, Rusijos „Gazprom“ po trijų dienų remonto praėjusią savaitę taip ir neatnaujino dujų eksporto per dujotiekį „NordStream“.
Kremlius pirmadienį jau nevyniojo į vatą savo tikrųjų kėslų, pareikšdamas, kad rusiškos dujos į Europą netekės tol, kol Vakarai neatšauks sankcijų, įvestų Rusijai užpuolus Ukrainą.
Dujų kaina pirmadienį pašoko 30%, euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo iki žemiausio nuo 2002 m. lygio.
ES valstybės narių sostinės nuo Berlyno iki Stokholmo ir Helsinkio neužtruko paskelbti naujų energetinės krizės amortizavimo priemonių.
Vokietija numatė jau trečią 65 mlrd. Eur ekonomikos gelbėjimo paketą nuo pandemijos pradžios, kurio priemonės skirtos tam, kad padėtų apsaugoti vartotojus ir įmones nuo didesnių išlaidų. Pavyzdžiui, numatyta tęsti valstybinio plėtros banko „KfW“ įvairias likvidumo palaikymo programas įmonėms, patekusioms į sąnaudas toliau pučiančių išbrangusių energetinių išteklių ir žemyn maržas spaudžiančios smunkančios paklausos spąstus. Švedai ir suomiai nusprendė mokesčių mokėtojų pinigus skirti garantijoms, siekdami išvengti elektros kompanijų bankrotų.
Vis daugiau ekonomistų kalba apie neišvengiamą bent jau trumpalaikę euro zonos ir Lietuvos recesiją šį rudenį–žiemą. Ekonomika kitąmet augs lėčiau ar apskritai augimas sustos, o tai reiškia, kad biudžetas pajamų sulauks mažiau, tad ir išlaidauti kaip gerais laikais galimybių greičiausiai neliks.
SEB ekonomistai nors ir pagerino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 1,5% (nuo 0,9% gegužę), vis dėlto kitų metų ekonominės plėtros perspektyvos pastebimai kerpamos iki 0,5% (nuo 1,8%).
„Swedbank“ ekonomistai kitų metų BVP augimo prognozę dar labiau sumažino: iki 0% (nuo 2,5%, prognozuotų balandį).
„Kitų metų prognozę esame stipriai sumažinę. Manau, kad tai darys ir kitos institucijos. Tikėtis gražaus skaičiaus kitąmet pakankamai sudėtinga“, – pristatydamas naujausią makroekonominę prognozę teigė Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas.
Finansų ministerija artimiausiu metu turėtų peržiūrėti makroekonomines prognozes, kuriomis remiantis bus formuojamas 2023 m. biudžetas.
Premjerė Ingrida Šimonytė viešai įvardijo, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti daugiau nei 1 mlrd. Eur. Iki tol kalbėjo apie 0,5–1 mlrd. Eur poreikį.
Tačiau pastaruoju metu iš Vyriausybės rūmų taip pat neoficialiai girdėti ir nuosaikesnių signalų, kad dosnumo katilėliu virtęs biudžetas vis dėlto turi dugną.
Pirmadienį mūsų Energetikos ministerija paskelbė planą, kaip sutaupyti energijos. Tačiau Vyriausybė kol kas nekalba apie atnaujinamus verslo gelbėjimo planus. Kol kas apsiribota tuo, kad be įvardyto 1 mlrd. Eur energetikos kainų kompensacijoms, gyventojams taip pat bus didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis, minimalus mėnesio atlyginimas, biudžetininkų darbo užmokestis, imamasi kitų priemonių. Kokių – nedetalizavo.
Daug lūkesčių dedama į Europos Komisijos planus suvaldyti energetikos kainas, tačiau Briuselis pripažįsta, kad tai užtruks. O verslai su spaudimu susiduria šiandien.
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, pasisakantys už ribotas tikslines priemones, pabrėžia, kad parama verslui būtų tinkama tais atvejais, kai trumpalaikis kainų šuolis priverstų veiklą nutraukti finansiškai sveikas bendroves.
VŽ nuomone, daug kas yra ir mūsų rankose, ar mes ateisime į tą krizę, ar ne. Kovodamas su aukšta ir įsigalinčia infliacija euro zonoje ir Lietuvoje, ECB jau ėmėsi didinti palūkanų normas.
Labai daug ką gali padaryti mūsų Vyriausybė, atsakingai leisdama biudžeto pinigus, paremdama skurdžiausius mūsų visuomenės gyventojus, kainų šoką patiriančius verslus, o neužsiimdama plačiomis paskatų priemonėmis, kurios papila dar daugiau žibalo į infliacijos ugnį.
