Infliacija euro zonoje rugpjūtį pasiekė 9,1%, Estijoje perkopė 25%

Infliacija rugpjūtį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje pakilo iki 9,1% nuo 8,9% liepą, trečiadienį paskelbė Eurostatas.

Didžiausią dalį infliacijos sudaro energijos, taip pat maisto išlaidos, kurios euro zonos SVKI struktūroje siekė 39,6%%, maistas – dar 10,6%.

Pagal infliacijos lygį Baltijos šalys atsidūrė euro zonos šalių smaigalyje, kur kainos rugpjūtį Estijoje pakilo net iki 25,2% (nuo 23,2% liepą), Lietuvoje ūgtelėjo iki 21,1% (nuo 20,9%). Tiesa, Latvijoje infliacija rugpjūtį sumažėjo iki 20,8% (nuo 21,3%).

Infliacija Vokietijoje, didžiausioje euro zonos ekonomikoje, paskutinį vasaros mėnesį pakilo iki 8,8% nuo 8,5% liepą.

Mažiausiai vartotojų kainos pagal SVKI rugpjūtį tarp 19-os euro zonos šalių išaugo Prancūzijoje (6,5%), kuri yra antra didžiausia ekonomika euro zonoje, taip pat Maltoje (7,1%).

[infogram id="dbfd985e-9925-4b0d-9bf8-1db35a135639" prefix="pPI" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 08"]

Ekonomistai pažymi, kad sparčiau nei prognozuota kylančios kainos Europos centrinį banką (ECB), tikėtina, paskatins didinti palūkanų normas ir branginti skolinimąsi agresyviau nei laukta anksčiau, taip siekiant, kad kainų lygis vidutiniu laikotarpiu sugrįžtų į pageidaujamą 2% lygį.

Svarstoma, kad ECB rugsėjį palūkanų normas gali padidinti 0,5-0,75 proc. punktais.

SEB ekonomistai tikisi, kad Europos centrinio banko palūkanų norma padidės nuo dabartinių 0% iki 1,75% kitąmet.

[infogram id="cf5b57f2-cc73-48de-b9e6-dc5eff4653a0" prefix="qVQ" format="interactive" title="Metinė infliacija ES šalyse 2022 08"]

7 Komentarai