2022-08-22 08:50

Moralinė atsakomybė? Jie jos kratosi

DPA/„Scanpix“ nuotr.
DPA/„Scanpix“ nuotr.
Estijos vyriausybė nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, oficialiai siūlydama priimti aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame, be kita ko, būtų įrašytas šalies agresorės piliečių judėjimo apribojimas visoje Šengeno erdvėje.

Kiek anksčiau apie tai kalbėjo šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija, pareiškusi, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai. Suomija, Latvija, Lietuva ir Lenkija irgi nori įvesti tokį draudimą; jas palaiko Danija.

Rusų turistai vis dar gali prašyti vizos bet kurioje kitoje ES šalyje narėje. Gavę vizas daugelis jų vis tiek keliauja į šalis, esančias arčiausiai Rusijos ir Baltarusijos sienų, t. y. į Suomiją ir Baltijos šalis, o ne į tas, kurios jiems išdavė vizas.

„Lietuvos kurortuose jau dabar pastebime, kad daugėja rusų turistų, atvykusių į šalį su kitų ES narių išduotomis vizomis. O kadangi oro susisiekimas iš Rusijos į Europą šiuo metu yra labai ribotas, Baltijos šalys tapo pagrindine stotele keliaujantiems į Europą iš Rusijos ir Baltarusijos - pernelyg prieinama atrakcija tiems, kurie nori pasimėgauti europietišku gyvenimo būdu ir kartu paremti prezidento Vladimiro Putino karą“, - „Politico“  pareiškė Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.

Taigi ES narės, pasak jo, kurios ir toliau išduoda turistines vizas rusams, ne tik ignoruoja visus žiaurumus, vykdomus prieš ukrainiečius, bet ir faktiškai „kviečia“ rusų turistus į Baltijos šalis. Tačiau Estija, Latvija ir Lietuva nenori priimti rusų turistų, kurių dauguma yra V. Putino karo rėmėjai - bent jau iki galutinės Ukrainos pergalės.

Vizų rusams klausimas gali tapti dar vienu ES vienybės išmėginimu. Pirmiausia į prieštaraujančiųjų gretas stojo Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.

Jei taip, tai tuomet Ukrainoje kariauja labai daug Putinų - žudikai, prievartautojai, grobikai. Dieną naktį   „ne Rusijos žmonės“ raketomis apšaudo taikius Ukrainos miestus, šluoja juos nuo žemės paviršiaus kartu su žmonėmis, sadistiškai kankina ir žudo karo belaisvius, iš karo siaubą patyrusių Ukrainos vaikų atima vaikystę, šimtams jų - ir gyvybę.   

Šį kraupų sąrašą galima dar tęsti – sąrašą baisiausių nusikaltimų, kuriuos vykdo būtent Rusijos žmonės. Arba - žmonės iš Rusijos. Žinoma, jei tuos padarus dar galima vadinti žmonėmis.

 Tai kieno gi tas karas? Ar O. Scholzas išties tiki, tuo, ką kalba?

Pasirodžius pirmosioms žinioms apie užkardas rusų turistams, siekiantiems keliauti po ES šalis, iš Kremliaus kaipmat atskriejo isteriški šūkiai ir eiliniai grasinimai. Nors iš tikrųjų visokiems peskovams, solovjovams, duginams ir panašaus plauko veikėjams dėl šių draudimų turėtų būti nei šilta, nei šalta: Vakarų sankcijos ir taip juos ilgam įkalino matuškoje Rasiejoje. Tačiau atsirado dar viena proga pagrūmoti „supuvusiai Europai“ (kuri juos taip vilioja) ir taip dar sykį pakurstyti savo zombuotus piliečius.

Būtent tuos piliečius, kurie anot Vokietijos kanclerio, niekuo dėti. Nes gi ten, Ukrainoje, „kariauja Putinas“. Todėl jo tėvynainiams leiskime mėgautis puikiomis atostogomis ES šalyse, lėbauti restoranuose, šlamšti seniai Rusijoje užmirštas gėrybes ir, progai, pasitaikius, užgaulioti ten nuo karo („ne nuo Rusijos žmonių karo“) besigelbėjančius ukrainiečius...

Viso to galintys netekti rusai piktinasi. Jie NORI važinėti po Europą, jie NENORI nieko girdėti apie kruviną karą, kurį sukėlė ir tebevykdo JŲ išrinktas ir remiamas Putleris.  Moralinė atsakomybė? Jie jos kratosi.

Kiek keista, kad dėl galimo Šengeno vizų rusams panaikinimo piktinasi rusų emigrantai: nors ir nepritaria Putinui bei karui Ukrainoje, staiga jie aistringai susivienijo su Kremliumi. Kaip rašo Leonidas Beršidskis, buvęs „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas, „Bloomberg News“ komandos narys, vadinamasis Antikarinis komitetas, sudarytas iš aukšto rango emigrantų, įskaitant buvusį pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą, ištremtą magnatą Michailą Chodorkovskį ir Sciences Po prorektorių Sergejų Gurijevą, protestavo prieš vizų rusams draudimą.

 „Debatus stebėjau suspausta širdimi. Jų net neturėtų vykti.  Mes, prieš Putiną nusiteikę rusai, prarandame puikią progą patylėti. Vietoj to, žiniasklaidos ir socialinių tinklų komentarų gausa rodo, kad savo susirūpinimą dėl galimo kelionių į Europą praradimo (be jokios įtakos beviziam režimui į dešimtis kitų šalių) prilyginame bent jau susirūpinimui dėl to, ką mūsų gimtoji šalis kasdien vykdo Ukrainoje. Emigrantų bendruomenė negali sau leisti taip prarasti veidą ir demonstruoti savanaudiškumą“, - teigia L. Beršidskis.

„Jei negalime atstovauti galingai, įtikinamai kitokios Rusijos vizijai - tokios, kuri morališkai ir konstituciškai nepanaši į Putino fašizmo versiją - galime bent jau pabandyti būti ramiais europiečiais“,-  reziumuoja emigracijoje gyvenantis autorius.

Tačiau net Leonidas Volkovas, įkalinto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno dešinioji ranka, savo „Telegram“ kanale taip pat kritikavo vizų draudimo projektą, teigdamas, kad nedaug rusų palaiko „uzurpatorių“  V. Putiną ir jo karą, todėl draudimas jiems keliauti į Europą neturės jokios įtakos režimo stabilumui.

„Nedaug“ - tai kiek? Jei tarp 140 milijonų rusų naujasis caras turėtų tikrai nedaug  baudžiauninkų, tai ir jo paties gal jau nebebūtų. Ir kur jie, tie, nepalaikantys uzurpatoriaus?

Jei jau ramų prieglobstį Vakaruose radę rusai piktinasi dėl vizų (kurios jiems ir nereikalingos), ką jau kalbėti apie tas minias rusų, svajojančių smagiai pasiautėti vakarietiškuose miestuose bei kurortuose. Juolab, kad jų kruvinų pinigų mielai gviešiasi „pragmatiški“ kai kurių ES šalių piliečiai.

Dabar europiečių vienybei artėja dar viena tiesos valanda: ar nori jie savo šalyse ir toliau matyti turistaujančius agresyvios šalies piliečius?

Estijos premjerė Kaja Kallas sako, kad „lankytis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikina, kad iš rusų „turi būti atimta teisė kirsti tarptautines sienas, kol jie išmoks jas gerbti“. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, rusai turėtų „gyventi savo pačių pasaulyje, kol pakeis savo filosofiją“.

Edwardas Lucasas,  Europos politikos analizės centro viceprezidentas, perspėja: kelionių laisvė atveria Kremliui galimybę lengviau šnipinėti, sabotuoti, žudyti, apeiti sankcijas, užsiimti propagandos triukais ir plauti pinigus. Rusijos teroro kampanija visų pirma nutaikyta į Ukrainą, bet ji vykdoma visoje Europoje.

„Šie sunkūs pasirinkimai yra mūsų ankstesnio godumo ir bailumo rezultatas. Turėtume atsisakyti patogaus, bet tingaus nešališkumo, lemiančio, kad dėl mūsų veiksmų pasekmių kenčia kiti. Turėtume laikytis pagrindinio principo, kad labiausiai rūpinamės Ukraina ir kitomis priešakinėje linijoje esančiomis valstybėmis. Pavėluotai įžvelgėme, kaip pavojinga su Rusija besiribojančias šalis laikyti geopolitiniu buferiu. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad jos suteiks saugų prieglobstį rusams, norintiems džiaugtis pramogomis ir laisve, kurią jų valdytojai išrovė namuose. Estai ir kiti tai žino geriau negu mes. Anksčiau jie buvo teisūs, o mes juos ignoravome. Dabar turėtume jų paklausyti“, - Vakarus ragina E. Lucasas.

VŽ nuomone, vykstant nuožmiam karui Ukrainoje Vakarai išties pagaliau pradėjo bent kiek suprasti, kas yra Rusija ir jos fašistinis lyderis, kas yra „kolektyvinis Putinas“, kas yra rusai – propagandos ir melo vergai.  Dauguma jų remia ukrainiečių žudynes, svetimų žemių grobimą, o tie, kurie tyli yra tos pačios kremliškos šutvės dalis. Mėgaudamiesi savo karo klikos „pergalėmis“, jie ploja, išgirdę propagandistų raginimus „žengti toliau“, „atsiimti savo žemes“,„ atkurti imperiją“, „nubausti“ etc.

Europa turėtų būti solidari priimant sprendimą, kuris agresoriams dar kartą parodytų, kad nusikaltimo be bausmės nebūna. Lankytis Europoje – privilegija, tačiau ji pasiekiama tik tiems, kas tiki europietiškomis vertybėmis ir jas puoselėja.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791